Tadas Burgaila

Tadas Burgaila: „Atėjo mano kartos laikas!“ (7)

Tadas Burgaila. Jis jaunas (31 metai), vedęs ir turi vaikų. Jis ekscentrikas. Nors vengiantis per didelio viešumo (bent jau kol kas). Jis žino, kaip daryti įspūdį žmonėms. Iš to nedidelio kiekio informacijos, kuri yra prieinama apie jį - jis jau turtingas, bet pinigai jam tik priemonė, o ne tikslas. Jis „Y“, interneto pasaulio, kartos žmogus, kuris keičia Lietuvą - daro ją vieta, kuri trauktų ir žmones, ir pinigus. Ir jis klaipėdietis...

„Kas, jei ne mes?“ - klausia sveikatingumo startuolio „Kilo Health“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Tadas Burgaila. Su partneriais jis Lietuvoje jau sukūrė per 550 darbo vietų, steigia filialus Berlyne, Kijeve, o daugiausia iš 100 milijonų eurų siekiančios apyvartos uždirba Jungtinėse Amerikos Valstijose. Gyvena Vilniuje, bet jo šaknys ir širdis - Klaipėdoje. Tadui ypač rūpi Klaipėda ir jis tiki uostamiesčio ateitimi.

Pokalbio įsitaisome pačiame Klaipėdos centre esančiuose vienuose prabangiausių uostamiesčio apartamentų, kurie priklauso verslininkui. Pokalbį pradeda pats Tadas.

Apie ką kalbėsime?

Dvi pagrindinės temos. Verslas ir Klaipėda.

Kaip tik apie tai ir galvojau kalbėti!

Jau teko girdėti apie netradicinius metodus, kuriuos taikai savo biure...

Taip. Istorija apie tai, kaip ieškojome personalo žmogaus, HR'o. Tuomet pas mus jau dirbo per 100 žmonių. Reikėjo žmogaus. Buvo daug pretendentų, gal su kokiais 30 buvau susitikęs. Bet niekas netiko. Dauguma suprato darbą su personalu kaip sutarčių pildymą ir ataskaitų rengimą. Tačiau mums reikėjo kitokio žmogaus. Ir tuomet atsirado San Diego...

Buvo gal ketvirta valanda ryto. Su kompanija linksmai leidome laiką bare. Žmonių daug. Stebiu barmeną su užrašu ant nugaros „San Diego“. Jis išdarinėja įvairius dalykus, bendrauja su lankytojais, kuria nuotaiką. Iš karto supratau, kad tai būtent tai, ko mums reikia. Tiesiai pasiūliau dirbti pas mus. Jis pagalvojo, kad tai vakarėlio pokštas, tačiau vėliau jam paskambinau. Susitikome biure. Paklausė - ką reikės daryti? Sakau, kad tiesiog kurti darbuotojams gerą nuotaiką, padaryti žmones bent šiek tiek laimingesnius.

Tau svarbu darbuotojai?

Aš manau, kad žmonės yra esminis įmonės turtas, daug vertingesnis už visus svarbiausius rodiklius. Man prisidėti prie žmonių svajonių išpildymo yra didžiausias gyvenimo džiaugsmas ir savo darbo įprasminimas, galbūt todėl niekada nenustoju tikėti savo kolegomis ir jų galimybėmis.

Niekas niekam nepriklausome, todėl kuomet matau kylantį pozicijose, gaunantį milžiniškus konkurentų pasiūlymus ar savo verslo kurti išeinantį kolegą - visada apima nuoširdus pasididžiavimo jausmas. Aš manau, kad vadovo investicija į santykius su kolegomis - geriausia investicija, bet tik su sąlyga, kad ji nuoširdi ir organiška, o ne bandymas atkartoti perskaitytas knygas.

O kokia tavo verslo strategija?

Galėčiau daug pasakoti, tačiau už strategiją svarbiau yra darymas. Kai manęs klausia, kaip tu tai darai arba kaip reikia daryti, dažnai sakau - nežinau. Tiesiog darau. Darome su komanda. Darome, neretai būna ir klystame. Ne visi projektai būna sėkmingi. Tačiau šiandien yra svarbiausia greitis. Greitai priimti sprendimus ir dar greičiau mokytis iš savo klaidų. Žinoma, tai kainuoja, todėl rizikas reikia valdyti.

Į verslo pasaulį nėriau labai anksti. Dar būdamas paauglys Klaipėdoje norėjau surengti pliažo futbolo turnyrą. Tuomet mieste pamačiau, kad verslininkas Rimantas Cibauskas vairuoja „Bentley“. Ranka parašiau raštelį ir užkišau už jo automobilio valytuvų. Rimantas man paskambino, susitikom. Iš jo gavau gal 2 000 litų futbolo turnyrui, bet nuo tada jis tapo savotišku mano mentoriumi. Dideli darbai visada turi savo mažą pradžią.

Tadas Burgaila.  Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Ką jau pavyko sukurti? Kas yra ta ar tas „Kilo Health“?

Verslą pradėjome su bendraminčiais nuo mitybos ir sporto planų sudarymo. Vėliau pradėjome kurti sudėtingesnius projektus, skirtus sergantiems lėtinėmis ligomis: diabetas, hipertenzija, depresija ir kt. Viskas vyko sparčiai su nuopuoliais ir pakilimais.

Šiandien „Kilo Health“ yra šimtamilijoninę apyvartą generuojantis startuolis. Grupėje yra dvi dešimtys įmonių. Turime 30 skirtingų produktų. Dirbame visame pasaulyje, bet daugiausia, aišku, orientuojamės į JAV rinką, kur generuojame apie pusę savo pajamų. „Kilo Health“ dirba jau 550 darbuotojų, kitais metais planuojame augti dvigubai.

Ar lengvai randate darbuotojų, talentų?

Mokame gerus atlyginimus. Vidurkis - per 3 000 eurų, ir jis nuolat auga. Kaip tik dabar labai sparčiai plečiamės už Lietuvos. Turime biurą Berlyne, labai didelių planų turime Kijeve, kur taip pat veikia mūsų biuras. Kalbamės su italais, prancūzais, britais. Vykdome talentų medžioklę. Ir jau pavyko kelis užsieniečius prisivilioti į Vilnių. Jie patikėjo, kad tai gera vieta dirbti ir gyventi.

Darome viską, kad mūsų darbuotojai jaustųsi gerai. Reikia mylėti žmones, su kuriais dirbi. Jausti jų nuotaikas, dalintis emocijomis, žinoti jų lūkesčius ir kartais nebeleisti persidirbti. Tiesiog nupirkti bilietą į lėktuvą, kuris nuskraidina į saulėtą paplūdimį.

Nesikuklinsiu - esame vienas geidžiamiausių darbdavių Lietuvoje. Tad manau, kad jau padarėme neblogą įdirbį ir toliau jį darome.

Buvo rašyta, kad perkate kitus startuolius.

Ne perkame, o investuojame, tampame partneriais. Jungiame pajėgas. Esame jau gana dideli, kad galėtume plėstis tokiu būdu.

Mes į naujus produktus, veiklas, kitus startuolius šiais metais investuosime apie 10 milijonų eurų. Augame patys. Padedame augti ir kitiems. Turime ir tokią viziją - tapti tais, kurie užaugino daugiausia milijonierių Lietuvoje.

Tadas Burgaila.  Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Vadovaujate sveikatinimo verslui, o ar pats esate sveikuolis?

Nesu sveikuolis. Nesu nei veganas, nei vegetaras. Esu tipinis žmogus, tipinis lietuvis, europietis, būtent toks, kokie yra ir „Kilo Health“ produktų naudotojai. Būna pirmadienių, kai nusiperku naujus sportinius batelius, aprangą, išsivalau šaldytuvą ir pradedu didžiuosius pokyčius. Tačiau laikui bėgant ta energija mažėja. Taip nutinka daugeliui žmonių, todėl ir kuriame produktus, kurie padėtų, suteiktų motyvacijos ir disciplinos. Kadangi esu „tipinis“, tai gerai žinau, ko reikia ir ką padaryti, kad būtų rezultatas.

Jūsų klausantis atrodo, kad labai mylite Lietuvą.

Tikrai teko pamatyti nemažai pasaulio, pabendrauti su įvairiais žmonėmis. Lietuva - nuostabiausia šalis gyventi ir dirbti. Mūsų gamta, švara, infrastruktūra. Viskas yra padaryta. Todėl belieka pasiekti tik tiek, kad žmonės ne išvažiuotų, o atvažiuotų į Lietuvą. Lietuva jau kuria inovacijas ir tai daro. Vien iš Baltarusijos jau turime atvykusius apie 2 000 programuotojų, tačiau jų gali būti 5 000. Tiesiog reikia, kad verslui daugiau padėtų ir valdžios institucijos, būtų kuriamos pritraukimo ir integracijos programos, skiriamas tam dėmesys ir finansai.

Kaip tauta, mes, lietuviai, esame unikalūs. Išsilavinę, labai alkani siekių gyvenime, darbštūs, svetingi ir nepaprastai kuklūs. Tai unikalus derinys. Ir tai reikia išnaudoti. Gal tas kuklumas mums trukdo šaukti, kad esame geriausi pasaulyje, tačiau tai netrukdo tokiems būti. Aišku, jau nekalbu apie tai, kad reiktų nustoti akcentuoti savo silpnybes. Tikrai nesame savižudžių ar alkoholikų tauta, užtenka save plakti.

Lietuvos ateitis visai kita. Turime galimybes čia kurti inovacijas ir eksportuoti tai po visą pasaulį. Tikrai mūsų tikslas nėra „robotukų“ skambučių centrai. Tai palikime Indijai, kitoms šalims.

Pandemija padarė gerų dalykų. Pasaulis tapo mažesnis, pasiekiamesnis. Pasikeitė požiūris į darbą. Nuotolinis darbas suteikia galimybes rinktis, ir čia neabejotinai Lietuva turi daug pranašumų.

O Klaipėda?

O mano gimtoji Klaipėda yra pats geriausias miestas Lietuvoje. Uostamiestis su savo infrastruktūra neabejotinai yra vieta „Nr. 1“ nuotoliniam darbui. Patogus susisiekimas ir geriausiems kurortams prilygstantys paplūdimai miestui suteikia pranašumą prieš Vilnių ar Kauną. Klaipėda neturėtų praleisti progos pritraukti dirbti jaunus, gerai uždirbančius žmones, kurie čia leistų laiką bei pinigus. Manau, kad Klaipėda turi dideles galimybes tapti net nuotolinio darbo lydere Baltijos šalyse.

Tačiau Klaipėdai kažko trūksta?

Pirmiausia - žmonių. Reikia, kad mieste dirbti ir gyventi būtų dar ir madinga, kad čia būtų kuriama gera atmosfera, gera nuotaika. To reikia jauniems žmonėms, o dabar Klaipėda yra apsnūdusi, trūksta energijos.

Man gaila, kad miesto valdžia to nesupranta arba nenori suprasti. Sutvarkyti šaligatviai ir parkai yra labai gerai. Tačiau šaligatvius galima nutiesti ir kaime. Pagrindinis dalykas, kas miestą skiria nuo periferijos, yra žmonės. Klaipėdos mieste mažai gyvybės. Suprantu, kad stinga pramogų infrastruktūros, kuri natūraliai nesikuria, nes nėra tiek daug žmonių, kurie ja naudotųsi.

Tačiau tai galima pakeisti, aš net pats esu pasirengęs Klaipėdoje įsigyti barą, rodyti savo pavyzdį ir vasarą su šeima gyventi čia, raginu tai daryti ir kitus.

Bet vienam neįmanoma visko pakeisti.

Nesu su šiomis mintimis vienas. Yra ir daugiau verslininkų Klaipėdoje, kurie mąsto panašiai. Kalbamės tarpusavyje, kalbamės ir su politikais. Manome, kad reikėtų pradėti nuo to, kad į Klaipėdą atvyktų dirbti žmonės iš Vilniaus vasaros sezono metu. Galvojame apie savotišką kortelę nuotoliniu būdu atvykstantiems dirbantiems žmonėms. Tai būtų sistema, kuri padėtų gauti nuolaidas apgyvendinimui, maitinimui, sporto klubui, gal automobilio nuomos ir kitoms paslaugoms. Viešbučiai galėtų būti suinteresuoti tomis dienomis, kai turi laisvų kambarių, parduoti juos už savikainą, kad užimtumas būtų šimtaprocentinis. Pats jau priėmiau sprendimą nuo kitų metų sudaryti galimybes maždaug 100 savo darbuotojų dirbti Klaipėdoje. Taip pat kursime ir biurą čia su nuolatiniais darbuotojais.

Ar darbuotojai, talentai važiuos?

Tikrai važiuos. Klaipėda turi visas galimybes iš pradžių bent šiltojo sezono metu pritraukti technologijų įmonių darbuotojus, kai miesto pranašumai ypač akivaizdūs.

Klaipėdoje, Smiltynėje, dieną tu gali leisti paplūdimyje, kaip Nidoje, mėgautis miesto pramogomis ir pranašumais už konkurencingesnę kainą nei kurortuose. Tam viskas yra. Reikia tik impulso. Savivaldybė galėtų turėti bent žiupsnelį vizijos ir veržlumo. Žinau, kad yra ir daugiau panašiai mąstančių žmonių, kuriems rūpi Klaipėda. Aišku, ne visus juos pažįstu, tačiau pasinaudodamas proga kartu noriu paraginti burtis, bendrauti, dalintis patirtimi ir idėjomis. Daryti konkrečius darbus dėl Klaipėdos.

Kas padarys, jei ne mes? Atėjo mūsų kartos laikas. Sukūrėme verslą, kuris visus pinigus uždirba už Lietuvos ir juos atveža čia. Mes neimame, mes duodame. Matau, kad tai yra visos Lietuvos galimybė, ir Klaipėdos taip pat. Tačiau šiandien reikia ne kurti strategijas, planus ilgalaikei perspektyvai, o jau dabar veikti. Momentas tam yra palankus. Ir jei jis bus praleistas, į priekį nuskubės kiti.

Klaipėdai reikia daugiau polėkio, daugiau energijos, daugiau veržlių žmonių, nestandartinių sprendimų, nuotaikos ir šypsenų, o atsakingiems asmenims - mažiau ieškoti priešų ir rodyti pirštais vieniems į kitus, veikti miesto, o ne konkurencijos vardan.

Tikiuosi, kad tavo energija duos impulsą ir tu būsi išgirstas Klaipėdoje. Nespėjome pakalbėti apie tavo asmeninį gyvenimą...

Tai ir tokio tikslo nebuvo. Esu laimingai vedęs. Žmona Inesa taip pat klaipėdietė. Susipažinome dar pirmoje klasėje. Auginame nuostabią dukrą. Gyvename geriausioje šalyje pasaulyje. Ir visa mano šeima labai norime ir kiek galėsime prisidėsime, kad gimtoji Klaipėda užsipildytų energija ir būtų vieta „Nr. 1“ regione dirbti ir gyventi.

Sidebar placeholder