Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną – raginimas atkreipti dėmesį į visų rūšių smurtą ir prevenciją

Kauno socialinių paslaugų centro direktorė Roberta Motiečienė pastebi, kad pastaruoju metu vis daugiau aukų pagalbos kreipiasi ne dėl fizinio smurto, o dėl nuolatinių patyčių, persekiojimo, žeminimo ar engimo, šantažavimo vaikais ir ekonominės priespaudos.

Anot jos, čia būtų galima įžvelgti ir teigiamą poslinkį – visuomenė vis aiškiau moka atpažinti smurtą ir skirtingas jo rūšis, drąsiau apie tai kalba bei kreipiasi pagalbos.

Moterys nukenčia dažniau

Naujausias smurto artimoje aplinkoje tyrimas rodo, kad smurtą artimoje aplinkoje patiria kas penktas žmogus Lietuvoje, o tarp moterų – tokių yra kas trečia. Tą atskleidžia IKEA užsakymu bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa.

Iš tų, kurie nurodo patyrę smurtą, 80 proc. sako, kad tai buvo emocinis smurtas. Pusė žmonių įvardina fizinį smurtą, 20 proc. – finansinį suvaržymą, o kas dešimtas – seksualinį smurtą. Dauguma smurto atvejų nebuvo vienkartiniai – taip teigia net 85 proc. aukų.

Kalbėdama apie smurto prieš moteris išskirtinumą, R. Motiečienėpastebi, kad paprastai šie atvejai išsiskiria galios išraiška. „Moterys dažniau būna visiškai sugniuždytos, praradusios bet kokį tikėjimą tiek savimi, tiek ateitimi.

Vyrai, kurie kreipiasi į musdėl smurto atvejų yra psichologiškai mažiau pažeisti, labiau pasitikintys savimi, tačiau uždaresni. Žinoma, skiriasi ir mastas: moterys artimoje aplinkoje nuo smurto nukenčia gerokai dažniau“, – sako R. Motiečienė.

Pasak jos, šiemet į Kauno miesto socialinių paslaugų centro Šeimos krizių centrą jau kreipėsi daugiau nei šimtas žmonių, o 25 šeimoms pilnai pavyko padėti atkurti savarankiškumą: „Pagrindinė sėkmės priežastis – suteikti tiems žmonėmsprofesionalią pagalbą, saugią aplinką, aktyvinti jų dalyvavimą visuomenėje, skatinti bendrauti su kitais žmonėmis.

Praktika rodo, kad kuo daugiau žmogus turi narių savo socialiniame rate, tuo jam lengviau yra įveikti patiriamas krizes.“

Reikia visų indėlio, kad situacija keistųsi

Kaune Šeimos krizių centre vienu metu gali apsistoti 49 žmonės, paprastai vietos visada būna užpildytos. Šiuo metu centras džiaugiasi atnaujintomis, su IKEA pagalba įrengtomis patalpomis. Tai yra jų socialinės kampanijos „Pastebėk smurtą“ dalis.

Šiemet bendrovė sukūrė specialią koloboraciją su mados dizaineriu Robertu Kalinkinu ir visą pelną iš akcijos ženklu pažymėtų krepšių ir ženkliukų, kartu su papildomomis lėšomis, vėl skirs šeimos krizių centrų atnaujinimui.

„Finansinis aspektas ir pagalba centrams yra tik viena medalio pusė. Taip pat yra svarbu pačią temą iškelti į aktualijas, atkreipti žmonių dėmesį, kad smurtas gali reikštis skirtingomis formomis ir jį ne visada lengva pastebėti.

Kartu su projekto partneriais raginame visuomenę smurtinėse situacijose nelikti abejingais, padėti aukoms, kai pastebime, kad joms sunku arba kai jos kreipiasi pagalbos.

Deja, kol kas duomenys rodo, kad beveik pusė aukų pagalbos neieško, ir tik bendrai keisdami požiūrį sudarysime tinkamas sąlygas, kad jie išdrįstų“, – pasakoja IKEA atstovė Renata Dantė.

Tarp aukų – vis jaunesni žmonės

R. Motiečienė pastebi, kad kalbėti apie savo smurtinę patirtį žmonėms yra nepaprastai sunku net ir tais atvejais, kai jie jau žengė pirmąjį žingsnį ir jau kreipėsi pagalbos.

Ilgai užtrunka, kol specialistai užmezga pasitikėjimu grįstą santykį su aukomis irįgalina priimti pagalbą, atrasti motyvacijos bei siekti pokyčių.

Dar viena iš šių metų tendencijų, R. Motiečienės teigimu, yra tai, kad jaunėja aukų amžius. „Anksčiau smurto aukos buvo vyresnio amžiaus, dabar vis dažniau kreipiasi ir jaunesni.

Tai irgi gali būti gero pokyčio signalas – galbūt jauni žmonės geba geriau atpažinti smurtą, galbūt turi daugiau drąsos apie tai klabėti, pranešti ir tai leidžia jiems išeiti iš smurtinių santykių, nekentėti to kelius dešimtmečius kaip būdavo anksčiau.

Turime labai daug gražių pavyzdžių, kai iš itin sudėtingų sąlygų pas mus atėjusios moterys tvirtai atsistoja ant kojų: baigia mokslus, susiranda darbus, įkuria savo verslus“, – sėkmės istorijomis dalinasi Kauno miesto socialinių paslaugų centro direktorė.

Žmonės, kuriems reikėtų pagalbos sunkiose situacijose, raginami kreiptis į Specializuotą kompleksinės pagalbos centrą telefonu 8 700 55516 arba interneto svetainėje www.specializuotospagalboscentras.lt ir www.visureikalas.lt