Teisutis Matulevičius

Teisutis Matulevičius: Senamiesčio laidotuvių marše linksmos gaidos?

(23)

Ne viskas šiame pasaulyje yra taip blogai. Turiu jums gerų žinių. Po 30 metų stoiškos ramybės, nesibaigiančių susirašinėjimų ir tūkstančių raštų, baudų, prakeiksmų ir maldų, lyg Kalėdinio stebuklo apvaizda, pasirodė vieša informacija, kad pagaliau bus tvarkomi buvusio „Baltijos“ kino teatro griuvėsiai.

Archyvų nuotr.

Žodžių galią sustiprina, lyg ir prasidėjęs bruzdesys aplink šį įspūdingą „monstrų biurą“, įsitaisiusi pačioje priekinėje senamiesčio linijoje. Sako, kad ten viešbutis bus. Visiškai nesvarbu, kas, kad ir „nagų ir ragų“ kontora, svarbu, kad ledai pajudėjo, kaip sukaustytas Nemunas pajuda pavasarį.

Kas čia atsitiko? Panašu, kad miestas pagaliau sureagavo į nesibaigiančius prašymus, daryti kažką su šiuo pastatu – vaiduokliu.

Gal kažkas iš savivaldybės, pagaliau perėjo į kitą upės pusę ir pasivaikščiojo senamiesčiu?

Kelionė iš Žemės į Marsą trunka apie pusę metų. Per tą laiką, kol savivaldybės valdininkai, prie įvairių valdžių, tampė buvusio „Baltijos“ kino teatro pastato likimą, buvo galima mažiausiai trisdešimt kartų suskraidyti iš planetos Žemė į Marsą ir atgal.

Bet kas čia tas kosmosas, palyginti su savivaldybės biurokratų džiunglėmis.

Visa valdininkų karta pasikeitė, kol buvo raštais atsirašinėjama į bet kokias pastangas sutvarkyti šį senamiesčio kampelį.

Įsikalkit sau į galvas, kad nereikia žmogaus gąsdinti įvairiomis komisijomis, drausti, licenzijuoti, pasmerkti, persekioti. Per trisdešimt metų, tie, kurie likome Lietuvoje, jau esame tiek gąsdinti ir užgrūdinti įvairių valdžios eksperimentų, kad nieko nebebijome.

Norime tik puošti miestą, tvarkyti vietą, kurioje gyvename mes ir mūsų vaikai.

Su žmogumi reikia būti žmogumi. Čia praverstų savivaldybės viršininkams prisiminti dar aštuntoje klasėje skaitytą pasakėčią apie Vėją, Saulę ir Žmogų.

Susiginčijo Vėjas ir Saulė, kas pirmesnis privers Žmogų drabužius nusimesti.

Vėjas ėmėsi pirmas darbo, papūtė uraganinį vėją, pasiuntė lietų, sniegą .Žmogus nuo šalčio  dar labiau gūžėsi ir tik stipriau į savo apsiaustą įsisuko.

Tada pašildė Saulė savo švelniais spinduliais. Žmogui ėmėsi darytis karšta ir jis pats rūbus nusivilko.

Kai tik esi, kokiomis tai viršininko pareigomis apdovanojamas, nesigauna būti žmogiškiems, nors tu ką.

Štai po daugiau, kaip dviejų metų tylos, Klaipėdos povandeninio nardymo bendruomenė pagaliau sulaukė savivaldybės atsakymo į jų ne kartą rašytus raštus ir prašymus sutvarkyti neveikiančią nardymo šachtą naujajame Klaipėdos baseine.

Įvykis, kad savivaldybė teikėsi atsakyti, geriau vėliau, negu niekada.

Bet rašto turinys skirtas atsirašymui, o ne konkrečios problemos sprendimui.

Kažkada, kažkur, su kažkuo pasitarsime, kaip kažkada, kažkaip neveikiančią šachtą atstatyti. Kaip sakydavo legendinis rusų aktorius A. Raikinas, išjuokdamas sovietų biurokratijos raštus, kad laikas „įjungti durniaus režimą ir atrašyti, kad vištos nudvesė, atsiųskite mums naują teleskopą“.

Archyvų nuotr.

Dar viena skambi nata Klaipėdos senamiestyje – tvarkoma teritorija prie buvusios 4 – os vidurinės mokyklos. Jau kurį laiką čia zuja darbininkų technika, šalia mokyklos klojamos naujos gražios plytelės.

Naujas plyteles sudėjo, galima būtų riebų pliusą uždėti.

Archyvų nuotr.

Nors pagal esančius planus, toje vietoje ateityje turi atsirasti gatvelė.

Hm, tai arba gatvelės nebus, arba naujai sudėtas plyteles reiks ardyti? Kai taip bukai ir neatsakingai galima planuoti darbus?

Plytelės išklotos šalia neveikiančios ir vis labiau apleistos buvusios mokyklos. Aplinka blizginama, o pastatas merdėja.

Archyvų nuotr.

Tai ką darysime su pastatu? Atsakymų nėra.

Nereikia didelio išsilavinimo, kad suprasti jog tai yra pilnas neūkiškumas. Pastatas baigia nugriūti, bet užtat aplink jį plyteles dedame. Tai yra visiškas pinigų švaistymas.

Ne kažkokių privačių, o mūsų visų, mokesčius sumokėjusių žmonių, pinigų.

Gerai, kad senamiestyje judesys prasidėjo. Gerai, kad kažką pagaliau imtą tvarkyti. Bet matant, kaip tai neūkiškai daroma, kaip beprasmiškai leidžiami visų žmonių pinigai, džiaugtis nėra kuom.

Pritvinkusi votis karščiuoja toliau, o savivaldybės „strategai“ nusprendžia ją ištatuiruoti.

Archyvų nuotr.

Kad iš išorės gražiau atrodytų, kad vaizdas būtų. Kad būtų iliuzija, jog pagaliau senamiestyje prasidėjo ilgai laukti pokyčiai. Ir kad žmonės nebekritikuotų už neveiklumą, ir kad visokie matulevičiai neberašinėtų į spaudą.

Tatuiruotės yra skonio reikalas. Ant sveiko kūno ir už savo pinigus. Bet, kai tai daroma akivaizdžiai priešingai, tik tam, kad dūmų uždangą paleisti, apsimesti, kad viskas yra gerai...

Na palaukit, bet tai yra visiškai be ryšio!

Archyvų nuotr. Archyvų nuotr.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder