Toks pokalbis būtinas kiekvienoje šeimoje: specialistas paaiškino, kodėl tema – itin svarbi
Ar esate šeimoje sutarę, kas nelaimės atveju paims būtiniausius daiktus? Ar pakalbėjote, kur dienos metu susitiktumėte ištikus ekstremaliai situacijai, jei vienas yra darbe, kitas mokykloje, trečias dar kažkur?
Kaip elgtumėtės evakuacijos atveju“, – tokius klausimus gyventojams užduodantis Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurveičius konstatuoja, kad dažno žmogaus gyvenimo patirtis tiesiog neprivedė prie to, kad apie visa tai atrodytų svarbu pagalvoti. Vis dėlto, tai – net labai reikalinga.
Svarbu numatyti įmanomas grėsmes pagal gyvenamąją vietą
D. Gurevičius įsitikinęs, kad įvairių nelaimių, ekstremaliųjų situacijų prevencija veikia taip, jog reikėtų pirmiausia pagalvoti apie save ir artimiausią savo aplinką. Tam ir yra vadinamasis šeimos planas: „Tai iš esmės yra aptarti dalykai, sudėti į vieną paprastą planą.
Svarbiausia apsitarti ir pasiskirstyti rolėmis, kaip kiekvienas elgsis nelaimės atveju. Nelaimių būna įvairių, šiais laikais jos ganėtinai dinamiškos, todėl tą apsitarimą arba šeimos planą reikėtų pradėti nuo bendro susėdimo prie stalo ir pasikalbėjimo, o kokios gi grėsmės yra mūsų aplinkoje.
Mes kiekvienas gyvename labai individualioje aplinkoje: kažkas gyvena daugiabutyje, kažkas privačiame name, kažkas arčiau gamyklos, kur gaminami pramonės įrenginiai, kažkas galbūt šalia aplinkkelio, kur gali apvirsti pravažiuojantis automobilis, vežantis pavojingas medžiagas.
Mūsų patirtis byloja, kad žmogus turėtų pradėti treniruoti tokį įgūdį staiga ir greitai palikti savo namus. Kitaip tariant, greitai evakuotis.“
Ekspertas primena ir garsiai nuskambėjusį gaisrą Vilniaus Viršuliškių mikrorajone. Šis įvykis parodė, kad žmonės net ne dėl savo namuose kilusio gaisro staiga ir visiškai neplanuotai turėjo per labai nedaug laiko palikti namus ne kelioms valandoms, o ištisoms paroms ar savaitėms.
„Pats buvau gaisro vietoje. Pirmą ir antrą dieną buvo ne vienas žmogus, kuris labai prašėsi nors trumpam būti įleistas pasiimti svarbiausius daiktus“, – sako D. Gurevičius ir tikina, kad tokios problemos neturėjo tie, kurie svarbiausius daiktus jau iš anksto buvo susiruošę – laikė išvykimo krepšyje ir evakuojantis pačiupo. Kiekvieno žmogaus pareiga, anot pašnekovo, – savarankiškai pasirūpinti savimi, savo artimaisiais ir turėti atsargų bent 72 valandoms ištikus didelio masto nelaimei.
Žinoti, kaip suprasite apie nelaimę, ir kas už ką atsakingas
Pirmiausia, pradėjus dėlioti šeimos planą ir identifikavus tikėtinas grėsmes – nuo žmogaus tyčia ar netyčia sukeltų nelaimių, radiacinio pavojaus, karo grėsmės iki stichinių nelaimių – reikia aptarti, kaip šeimos nariai būtų perspėti apie vieną ar kitą nelaimę:
„Sirenos paprastai perspėtų didelių nelaimių atveju. www.lt72.lt svetainėje yra žemėlapis, kur tiesiog galima su šeima pasižiūrėti, kur yra artimiausia sirena. Kiekviena sirena turi skirtingą garso spindulį. Jei matome, kad nepatenkame į sirenos garso spindulį – reikia pagalvoti, ar mes turime alternatyvą.
Mobiliuosiuose telefonuose gauname perspėjimo žinutes. Jei nesame tokių žinučių gavę anksčiau – reikia atlikti papildomus nustatymus mobiliajame telefone. Kaip tai padaryti – irgi galima rasti LT72 interneto svetainėje.“
Kai žinome, kokie galimi pavojai gresia ir kaip apie juos būtume perspėti – reikėtų apsitarti, kaip šeima evakuosis ar elgsis nelaimės metu. Ypač turint omenyje, kad kiekvienas šeimos narys gali būti skirtingoje vietoje:
„Pavyzdžiui, aptarti scenarijų, jei aš būsiu darbe, kas evakuacijos atveju paims išvykimo krepšį. Ar tas žmogus galės paimti kelis krepšius, nes mes rekomenduojame kiekvienam šeimos nariui turėti savo krepšį, net vaikams. Taip formuojami įgūdžiai ir kiekvienas turėti svarbiausių sau daiktų rinkinį. Kitas būtinas aptarti klausimas – kaip mes vyksime jei reikės evakuotis?
Ar tai darysime automobiliu, o galbūt turime alternatyvias transporto priemones, gyvename netoli autobusų ar traukinių stoties? Koks variantas B, jei mūsų automobilis suges?
Ypač didmiestyje mes neišvengtume spūsčių, o jei žvilgtelėtume į 2022-ųjų vasario mėnesį, kai Ukrainoje prasiveržė Rusijos agresija, tai prie sienų buvo kilometrinės eilės ir fiziškai jų neišvengsi, bet turi pagalvoti, kaip šioje konkurencinėje kovoje dėl laiko evakuacijos metu tu gali būti stipresnis.“
Svarbius įgūdžius galima susiformuoti tiesiog dabar
Būtent siekiant taupyti laiką nelaimės atveju, vienas įgūdžių, kurį galime ugdyti jau dabar, – vairuojantieji turtėtų visada važinėti automobiliu, kurio bakas – ne mažiau nei iki pusės pripildytas degalais.
Tokiu būdu ištikus nelaimei nereikėtų važiuoti į degalinę ir stovėti ten su kitais, o būtų galima jau bent su puse bako degalų nuvažiuoti toliau. Jei iš anksto turėsite sukrautą išvykimo krepšį – laimite dar daugiau laiko.
Be to, toks krepšys naudingas ne tik evakuojantis, bet ir nutikus buitinei nelaimei, pvz. užpustymo, dingusios ilgesniam laikui elektros ir neturint alternatyvaus energijos šaltinio atveju. Tarkime, daugybė privačių namų naudojasi vandeniu iš gręžinio, o nesant elektros tokiu atveju nėra ir vandens, tad jo atsargos – itin svarbios.
Kitas būtinas aptarti šeimoje aspektas – kur reikėtų slėptis. Ar žinote, kur šalia jūsų namų yra artimiausia priedanga, kolektyvinės apsaugos statinys? Tai taip pat būtina išsiaiškinti. „Svarbu susitarti vietą, kur visi šeimos nariai susitiktų. <…> Galbūt neveiktų telefono ryšys ar pan. ir galimybės tartis nelaimės metu jau nebebūtų. Be to, reikia nepamiršti apgalvoti ir galimus variantus evakuacijos atveju.
Gal jūs iš karto galite apsitarti su artimaisiais ir giminaičiais, kurie gyvena pvz. kituose miestuose. Tarkime, jūs gyvenate Vilniuje, o turite artimųjų Klaipėdoje, gal galima iš anksto su jais apsitarti, kad pvz. Astravo nelaimės atveju jūs judėsite link jų. Iškart turėsite variantą B.
Ir tai pasižymėti pas save, užsirašyti artimojo adresą, telefoną tam, kad kiekvienas šeimos narys galėtų ne strese, o iš anksto pasižiūrėti.“ Pašnekovas sako, kad mes linkę per daug pasitikėti savo turimomis išmaniosiomis technologijomis. Visgi, telefonui išsikrovus, sugedus, jį pametus ar pan., aukso vertės daiktu ekstremalios situacijos akivaizdoje taptų būtent ant lapelio užrašyti svarbūs adresai ir kita informacija.
D. Gurevičiaus įsitikinimu, svarbu ne tik teoriškai susirašyti šeimos planą, bet ir jį išmėginti praktikoje. Tam puikiai tinka pratybos, kad ir žaidimo, pramogos forma. Pavyzdžiui, su išvykimo krepšiu išeiti į žygį: gamtoje žygiuodami su šeima realiai pajausite, ką reiškia eiti su tokio krepšio svoriu. Apsistoję atokiau nuo namų pamatysite, galbūt kažkuris išvykimo krepšio daiktas jums netinkamas, o gal ką svarbaus pamiršote ir t.t.
Esminis aspektas bet kokios nelaimės atveju – laikas: turėdami įprotį nebevažinėti apytuščiu baku, taupytumėte laiką, nes nebestoviniuotumėte prie degalinės; visada turėdami grynųjų nebegaištumėte brangaus laiko prie bankomatų, o apsirūpinę maisto, vandens, higienos priemonių atsargomis išvengtumėte poreikio lėkti į parduotuvę ekstremaliosios situacijos akivaizdoje.
Penki esminiai žingsniai planuojantis veiksmų planą: kad būtum laiku įspėtas – turi žinoti, kur artimiausia sirena, kaip gausi perspėjimo pranešimą į savo mobilųjį telefoną; žinoti, kur slėptis, nes tai gali būti kolektyvinės apsaugos statinys ar priedanga; apmąstyti patikimus, padėti nelaimės atveju galinčius asmenis ir užsirašyti jų kontaktus;
Žinoti savo komandą, nes kiekvienas šeimos narys nelaimės atveju turėtų savo rolę, be to galbūt yra galimybė pakeliui evakuojantis paimti artimąjį, močiutę ar senelį, o gal vienišą kaimyną; turėti atsargų – jas gali tekti pasiimti evakuojantis, galbūt galima ir kitoje lokacijoje jų iš anksto turėti.
Pasiruošti gali daugiabučių ar individualių namų kvartalo bendruomenės: verta neišmesti seno čiužinio ir pagalvoti apie svarbų pirkinį
Vienok, specialistas pastebi, kad visuomenė, nors žino gana nemažai, informaciją, susijusią su ekstremaliosiomis situacijomis, dauguma ignoruoja – neretai dėl bebundančios baimės, žmogus atsisako imtis bet kokios prevencijos. Visgi, pašnekovas primena, kad civilinė sauga ir yra apie itin retai mums nutinkančius, bet teoriškai įmanomus įvykius, tad noras remtis tik sava asmenine patirtimi ir rengtis tik tiems atvejams, kurie jums jau yra nutikę – neteisingas.
Galima pasiruošti ir kelis šeimos planus, atsižvelgiant į nelaimės pobūdį ar į tai, kokia diena ar naktis nelaimės metu būtų – savaitgalis, kai visi kartu, ar darbo diena, kai visi atskirai, ir pan.
Visgi, pats svarbiausias dalykas – vienaip ar kitaip, bent pakalbėti su artimiausiais žmonėmis, nebijoti šios temos ir žinoti, kad pasiruošę visada yra žingsniu priekyje. „Neretai primename žmonėms, kad galimos evakuacijos metu nepamirškite ir to, ką įprastai padarytumėte keletui dienų išvykdami iš savo namų – uždaryti langus, duris, galbūt užsukti vandenį, išjungti el. prietaisus“.
Turintiems naminius gyvūnus, evakuojantis juos galima imti kartu su savimi, jei jų pasiėmimas nestabdo jūsų pačių nuo evakuacijos galimybių ir greičio. Kolektyvinės apsaugos statiniuose, sako pašnekovas, paprastai yra numatyta vieta ir gyvūnams. Svarbu iš anksto apsirūpinti augintinio kelioniniu krepšiu, antkakliu, antsnukiu, maistu.
Iš anksto savimi pasirūpinti gali ir didesnės, pvz. daugiabučio ar individualių namų kvartalo bendruomenės: „Galbūt galima susiorganizuoti talką savo bendruomenės kvartale ar daugiabučio namo rūsyje: galbūt susidėjus nusipirkti elektros energijos generatorių, nes pvz. prasidėjus karui Ukrainoje visi generatoriai buvo iššluoti.
Beje jis pravers ir dingus elektrai ar kitiems bendruomenės poreikiams. Galbūt pasidedame vandens talpas, galbūt susidedame rūsiuose čiužinius, kuriuos gal net ketinome išmesti, pasiruošiame didelių šiukšlių maišų, kurie nelaimės atveju bus mūsų tualetas. Pažiūrėkime į tai praktiškai, jei tai pasidarysime – mūsų bendruomenė, mūsų laiptinė jau yra stipresnė, atsparesnė.“
Rašyti komentarą