Trejų metų mergaitė urve išgulėjo 11 tūkstančių metų – dabar jos DNR atskleidžia ledynmečio paslaptis

Praėjus 3 metams po atradimo, naudojant DNR tyrimus, pavyko tiksliai apibūdinti rastus kaulus. Analizė parodė, kad tyrėjai aptiko mergaitės, kurios amžius siekė maždaug nuo 2,5 iki 3,5 metų, palaikus. Ji gyveno prieš maždaug 11000 metų.

Radinį aptiko archeologas entuziastas Martinas Stablesas, vykdydamas kasinėjimus netoli Great Urswick kaimo. Vėliau į darbus įsitraukė tarptautinė grupė, vadovaujama Lankašyro universiteto specialistų. Laboratorijoms pavyko išskirti pakankamos kokybės genetinę medžiagą, kad būtų galima nustatyti vaiko lytį ir gana tikslų amžiaus diapazoną.

Tokio senumo kaulams tai yra retenybė, nes DNR paprastai būna stipriai pažeista laiko ir dirvožemio sąlygų. Pagal datavimą palaidojimas priskiriamas ankstyvajam mezolitui, t. y. laikotarpiui netrukus po paskutinio ledynmečio pabaigos. Tarp šiaurės vakarų Europos paminklų tai yra trečias pagal senumą žinomas tokio tipo palaidojimas.

Vaizdas tapo aiškesnis ištyrus toje pačioje ertmėje vėliau rastus daiktus. Archeologai aptiko papuošalų: kriauklių karoliukų ir pragręžtą elnio dantį. Radiokarboninė analizė parodė, kad jų amžius yra apie 11000 metų. Sutapimas su kaulų amžiumi sustiprina tyčinio palaidojimo versiją. Tyrėjai mano, kad palaikai ir papuošalai ten pateko neatsitiktinai, o buvo padėti į urvą atliekant tam tikras apeigas.

Vietos pasirinkimas taip pat neatrodo atsitiktinis. Etnografiniais duomenimis, daugelis medžiotojų-rinkėjų bendruomenių urvus suvokė kaip ypatingą zoną tarp gyvųjų ir dvasios pasaulių ribos. Šiaurės Europoje žinomi ir kiti požeminiai ankstyvojo mezolito palaidojimai.

Mergaitė gavo Ossick Lass vardą. Taip nusprendė M. Stablesas, kilęs iš Great Urswick. Vietos tarme šis posakis reiškia „mergaitė iš Ursviko“. Pats tyrėjas neturi akademinio išsilavinimo ir į archeologiją atėjo savarankiškai, genamas susidomėjimo savo krašto priešistore. Darbus šioje vietoje jis pradėjo 2016 metų vasarą. Per praėjusius sezonus pavyko nuosekliai atidengti bronzos amžiaus ir neolito sluoksnius. Mezolito horizonto pasiekimas jam tapo svarbiausiu visos ekspedicijos etapu. Pasak jo, kaulų ir kartu rastų daiktų padėtis rodo labai rūpestingą gentainių požiūrį į mirusį vaiką.

Urvo tyrimai atskleidė, kad jis buvo naudojamas laidojimui skirtingais laikotarpiais. Lankašyro universiteto komanda nustatė mažiausiai 8 žmonių palaikus. Visais atvejais matomi tyčinio palaidojimo požymiai. Datos pasiskirsto į tris laikotarpius: ankstyvąjį bronzos amžių – prieš maždaug 4000 metų, ankstyvąjį neolitą – prieš maždaug 5500 metų ir patį seniausią mezolito etapą – prieš maždaug 11000 metų.

Panašūs radiniai šiaurinėje Britanijos dalyje yra reti dėl suprantamos priežasties: senovės ledynai stipriai pažeidė ir sunaikino daugelį archeologinių sluoksnių. Pietų Anglijoje ir Velse rasta ankstyvesnių žmonių kaulų, tačiau šiaurė ilgai išliko beveik tuščia dėmė. Iki šio tyrimo seniausiu regiono palaidojimu laikyti prieš maždaug 10000 metų kitoje netoliese esančioje urvų sistemoje rasti palaikai, aptikti 2013 metais. Naujoji analizė šią ribą pastūmėjo dar toliau į praeitį.