Turtingi ar vargšai: mokslininkai nustatė, kurie žmonės yra geresni

Nyderlandų, Kinijos ir Vokietijos ekspertai išanalizavo 471 nepriklausomo tyrimo, atlikto nuo 1968 m. su 2,3 mln. žmonių, rezultatus. Mokslininkai nustatė, kad turtingi žmonės yra geranoriškesni už vargšus, nors ir nežymiai.

Apskritai neturtingi žmonės mažiau dosnūs ir geranoriški kitiems - nes negali sau to leisti, nustatė ekspertai.

„Dėl ribotų išteklių prosocialus elgesys kitų atžvilgiu žemesnės klasės atstovams kainuoja brangiau“, - teigė jie.

Psichologijoje vyrauja nuomonė, kad mažas pajamas gaunantys žmonės yra geranoriškesni ir dosnesni kitiems, kad sustiprintų socialinius ryšius, kurie gali padėti, kai būna ypač sunku.

Priešinga nuomonė yra ta, kad turtingesni žmonės yra geranoriškesni ir dosnesni tik todėl, kad gali sau tai leisti.

Tyrėjai teigia, kad skirtinguose pasaulio „sociokultūriniuose kontekstuose“ galima daryti skirtingas išvadas apie kiekvieną teoriją.

Siekdami išsiaiškinti daugiau, Nyderlandų, Kinijos ir Vokietijos ekspertai išanalizavo 471 nepriklausomo tyrimo, atlikto nuo 1968 m., rezultatus.

Šiais tyrimais buvo tiriama socialinė klasė (pajamos ir išsilavinimas) ir „prosocialus“ elgesys - elgesys, kuriuo siekiama padėti kitiems arba visai visuomenei. Prosocialus elgesys apima pagalbą, dalijimąsi, dovanojimą, bendradarbiavimą, savanorystę, paguodą kitiems ir rūpinimąsi gyvūnais.

Iš viso tyrime dalyvavo daugiau kaip 2,3 mln. žmonių - vaikų, paauglių ir suaugusiųjų - iš 60 šalių, įskaitant Kiniją, Jungtines Amerikos Valstijas, Vokietiją, Ispaniją, Italiją, Kanadą, Švediją ir Australiją.

Tyrimo duomenimis, kuo aukštesnė socialinė klasė, tuo aukštesnis prosocialumo lygis, o tai patvirtina pastarąją teoriją.

Pasak tyrimo autoriaus, Amsterdamo Verės universiteto psichologo profesoriaus Paulo van Lange'o, skirtumas buvo nedidelis, bet statistiškai reikšmingas.

Ryšys tarp aukštesnės socialinės klasės ir didesnio prosocialumo pastebimas visose amžiaus grupėse, visuomenėse, žemynuose ir kultūrinėse zonose.

„Nepriklausomai nuo to, kaip vertinome socialinę klasę, nustatėme nedidelį teigiamą ryšį tarp aukštesnės socialinės klasės ir didesnio prosocialumo“, - sakė jis interviu.

Įdomu tai, kad ryšys tarp klasės ir prosocialumo tarp turtingųjų buvo stipresnis tokiomis aplinkybėmis, kai kiti galėjo matyti, kad jie užsiima labdaringa veikla. Tai rodo, kad aukštesnės klasės žmonės nori būti laikomi dosniais, tikriausiai dėl norimos socialinės naudos.

Be to, koreliacija buvo stipresnė su faktiniu elgesiu nei su deklaruojamais ketinimais, o tai rodo, kad mažesnes pajamas gaunantys žmonės nori būti dosnūs, bet negali to padaryti.

Profesorius van Lange taip pat pažymėjo, kad galbūt žemesnių socialinių sluoksnių žmonės yra „labiau prosocialūs kitų atžvilgiu nei apskritai žmonių atžvilgiu“.

Naujasis tyrimas, kuriam vadovavo Junhui Wu iš Kinijos mokslų akademijos ir kuris paskelbtas žurnale „Psychological Bulletin“, gali padėti pašalinti struktūrines kliūtis, trukdančias žemesnių socialinių sluoksnių atstovams būti prosocialiems.

„Šis tyrimas gali informuoti politikos formuotojus ir praktikus apie galimas intervencines priemones, galinčias paskatinti skirtingų socialinių klasių bendradarbiavimą ir prosocialų elgesį“, - teigia autoriai.