Tyrimas: 78 proc. gyventojų teigia žinantys savo kredito istoriją, nors 43 proc. nėra jos tikrinę

Iš tų, kurie labai gerai žino savo kredito istoriją (43 proc. respondentų), 35 proc. nėra niekada tikrinę istorijos.

„Žinoti yra viena, tikrintis yra kas kita. Tokios išvados, kad jie visiškai nesupranta ką sako – mes nenorime sudaryti. 

Manome, kad tai gali būti susiję su tuo, kad jie apie tai numano, įsivaizduoja savo situaciją“, – žurnalistams sakė Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Giedrė Tallat-Kelpšaitė.

Tyrimas taip pat apžvelgė apklaustųjų elgsenas su skolomis. „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, 22 proc. gyventojų yra vėlavę atsiskaityti, nes pamiršo apmokėti sąskaitą, 19 proc. – nes negavo arba nepastebėjo sąskaitos, o 9 proc. tuo metu neturėjo pakankamai pinigų.

35–54 metų gyventojai sąskaitas pamiršta apmokėti statistiškai dažniau nei 18–24 metų jaunuoliai – atitinkamai 25 ir 15 proc.

Kreditingumui įtakos gali turėti ir nedidelės skolos

„Creditinfo Lietuva“ Teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė pabrėžė, kad vertinant asmens kreditingumą svarbios ne tik jo pajamos ar turimos paskolos, bet ir ankstesnis finansinių įsipareigojimų vykdymas.

„Vienas iš svarbiausių (aspektų – ELTA) – įsipareigojimų nevykdymas, vykdymas ne laiku ir pavėluotai. Žmonės nesusimąsto, kad skola yra nedidelė, bet ji gali turėti įtakos vėlesniam vertinimui teikiant finansinę paslaugą, nes rodo elgsenos būdą, įpročius. Kuo daugiau vėlavimų, tuo situacija vertinant kreditingumą yra blogesnė“, – pabrėžė D. Krikščiukaitė.

Pasak jos, kreditingumui gali turėti įtakos ne tik didelės paskolos, bet ir mažesni finansiniai įsipareigojimai – lizingas, kredito kortelės ar laiku neapmokėtos sąskaitos.

„Žmonės sako: „mano alga didelė, oficiali, seniai dirbu, bet vis tiek negaunu paskolos arba gaunu blogomis sąlygomis.“ 

Žmonės nesusimąsto apie tai, kad pati finansinė paskola ir jos sąlygos gali priklausyti nuo to, kaip jie dabar ir prieš tai vykdė finansinius įsipareigojimus. Prie šio vertinimo prisideda ir skolų kiekis, dydis ir pasikartojamumas“, – aiškino ji.

Anot „Creditinfo Lietuva“ atstovės, asmens kredito istorija gali būti aktuali ne tik bankams ir kitoms finansų įstaigoms. 

Ją vertina arba gali vertinti telekomunikacijų, draudimo bendrovės, prekių išsimokėtinai tiekėjai, automobilių ar įrangos nuomos įmonės, būsto nuomotojai taip pat gali prašyti potencialaus nuomininko pateikti savo kredito istoriją.