Žmonės, kurie padeda padavėjui nurinkti stalą, dažnai turi vieną bendrą bruožą

Ar pavalgę surenkate lėkštes, sudedate stalo įrankius į vieną vietą ar patraukiate panaudotas servetėles, kad padavėjui būtų lengviau sutvarkyti stalą? Iš pirmo žvilgsnio tai tiesiog mandagumo ženklas. Tačiau psichologų teigimu, toks įprotis gali rodyti didesnį socialinį jautrumą. Apie tai rašo Startlap. 

Kaip rašo „Startlap“, žmogus, kuris pats pastebi, kad padavėjui teks nurinkti indus, ir stengiasi palengvinti jo darbą, demonstruoja aktyvią empatiją. Jis ne tik supranta, kad kitam žmogui gali būti sunku, bet ir paverčia šį supratimą konkrečiu veiksmu.

Svarbu tai, kad paprastai niekas neprašo svečio padėti. Žmogus pats pastebi situaciją, atkreipia dėmesį į kito žmogaus pastangas ir imasi veiksmų, nors už tai negauna jokios naudos.

Toks elgesys gali būti susijęs su gebėjimu pastebėti neišsakytus kitų žmonių poreikius, noru bendradarbiauti ir pagarbiu požiūriu į kito žmogaus darbą. Be to, žmogus nežiūri į padavėją vien kaip į „aptarnaujantį personalą“, kuris privalo už jį padaryti viską. Jis pirmiausia mato kitą žmogų, atliekantį fizinį ir protinį darbą.

Ypač gerai tai gali suprasti žmonės, kurie patys yra dirbę aptarnavimo srityje. Tačiau toks požiūris gali susiformuoti ir be asmeninės patirties – tiesiog dėl atidumo aplinkiniams.

Padėti taip pat reikia tinkamai

Yra vienas svarbus niuansas: geri ketinimai ne visada iš tiesų palengvina padavėjo darbą. Pavyzdžiui, sudėjus nešvarias lėkštes vieną ant kitos, maisto likučiai gali ištepti jų apačią. O nestabili stiklinių „piramidė“ gali sukelti dar daugiau problemų.

Todėl nereikėtų savarankiškai organizuoti viso stalo tvarkymo. Galima tvarkingai sudėti stalo įrankius į vieną vietą, patraukti servetėles, kad jos netrukdytų, tačiau lėkštes ir stiklines geriau palikti atskirai.

Paprasčiausias principas – neapsunkinti žmogaus darbo. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip padavėjas paprastai nurenka stalą, ir tiesiog jam netrukdyti.

Taigi įprotis padėti padavėjui iš tiesų gali būti nedidelis atidumo ir empatijos požymis. Juk žmogus tai daro savo noru – ne dėl pagyrimo ir ne todėl, kad privalo, o todėl, kad pastebi kitą žmogų ir jo darbą.