Šiandien tyrimą pristačiusios kampanijos „Pastebėk smurtą“ iniciatoriai siekia atkreipti dėmesį į opią socialinę problemą, didinti smurto atpažįstamumą ir supažindinti su būdais, kaip reikėtų reaguoti, pamačius jo atvejus.
Kampanijos pristatyme dalyvavusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad tik bendras visų susitelkimas gali situaciją pagerinti.
„Smurtas artimoje aplinkoje – vis dar opi problema Lietuvoje. Nors statistika liudija penktadaliu sumažėjusį atvejų skaičių pernai, dalis smurto apraiškų vis dar gali būti nematomos.
Turime nesustoti ir imtis visų prevencinių priemonių: edukuoti visuomenę, ugdyti pagarbą vieni kitiems ir nepalikti jokios erdvės smurto tolerancijai.
Tai nelengvas, tačiau labai prasmingas darbas, prie kurio gali prisidėti visi – nuo valstybės institucijų iki nevyriausybinių organizacijų ar verslo“, – teigia M. Navickienė.
Tyrimo bendrovės „Norstat“ atliktos apklausos metu 30 proc. moterų ir 12 proc. vyrų teigia, kad yra patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Kaimo vietovėse tokių žmonių buvo kas ketvirtas.
Problema daug didesnė namų ūkiuose, kuriuose vienam nariui tenka iki 250 eurų pajamų (47 proc.), o tarp žmonių tik su pradiniu išsilavinimu smurtą patyrė daugiau nei pusė apklaustųjų (57 proc.).
Iš tų, kurie nurodo patyrę smurtą, 80 proc. sako, kad tai buvo emocinis smurtas. Pusė žmonių įvardina fizinį smurtą, 20 proc. – finansinį suvaržymą, o kas dešimtas – seksualinį smurtą. Dauguma smurto atvejų nebuvo vienkartiniai – taip teigė net 85 proc. aukų.
Smurtą artimoje aplinkoje matome gana dažnai
Apklausa atskleidžia, kad daugiau nei pusė žmonių (56 proc.) tiesiogiai pažįsta nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje.
Deja, dažnai aukos su aplinkiniais savo išgyvenimais pasidalina gerokai pavėluotai – net 40 proc. žmonių, sužinojusių apie smurtą, sako, kad atvejis buvo įvykęs gerokai seniau.
Pasak IKEA atstovės Renatos Dantės, būtent gėdos jausmas ir klaidingas manymas, kad tai beprasmiška ar yra tik šeimos reikalas, trukdo realiai padėti aukoms.
„Pagalbos neieško beveik pusė smurto aukų. Tačiau tie, kurie pagalbos kreipėsi, kone vienbalsiai teigia, kad jiems buvo suteikta efektyvi pagalba. Vos keli procentai pagalbos ieškojusių aukų teigia neišsprendę situacijos“, – teigia R. Dantė.
Tyrimas rodo, kad dauguma žmonių pagalbos kreipėsi į kitus šeimos narius ar draugus.
R. Dantė sako, kad dėl to reikia dar daugiau informacijos apie egzistuojančias pagalbos galimybes, o kiekvienas asmuo turėtų žinoti bent pagrindinius žingsnius ir principus, kaip elgtis pastebėjus smurtą ar bendraujant su smurtą patyrusiu asmeniu.
„Visiems Lietuvos gyventojams yra prieinamos ekspertų ir specialistų parengtos instrukcijos bei paprastos gairės, ką daryti vienoje ar kitoje situacijoje.
Pavyzdžiui, pastebėję fizinį smurtą, iš pradžių leiskite smurtautojui suprasti, kad atkreipėte dėmesį į jo veiksmus (skambutis į duris, šūktelėjimas) – dažnai to užtenka, kad jis liautųsi. Bendraujant su auka, pabrėžkite, kad patirtas smurtas – ne nukentėjusiojo kaltė.
Tokių principų išmanymas padėtų sudėtingose situacijose atsidūrusiems žmonėms“, – sako R. Dantė.
IKEA socialinės atsakomybės kampanija „Pastebėk smurtą“ vyksta kelerius metus, jos metu yra šviečiama visuomenė, IKEA darbuotojai, gerinamos apgyvendinimo sąlygos šeimos krizių centruose.
Vienas iš pavyzdžių – bendrovės iniciatyva atnaujintos patalpos viename didžiausių Lietuvoje Šeimos krizių centre Kaune.
Žmonės, kuriems reikėtų pagalbos sunkiose situacijose, raginami kreiptis į Specializuotą kompleksinės pagalbos centrą telefonu 8 700 55516 arba interneto svetainėje www.specializuotospagalboscentras.lt ir www.visureikalas.lt
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą