Ugniagesių rūpestis - ne tik gaisrai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba 2 700 ugniagesių gelbėtojų, tarp jų ir 11 moterų ugniagesių.

Savo profesinę šventę šalies ugniagesiai šiemet pasitiko gaisrų ir gelbėjimo darbų metu išgelbėję 144 žmones, užgesinę per 4,2 tūkst. gaisrų ir atlikę 5,3 tūkst. gelbėjimo darbų.

Klaipėdos mieste pernai per pirmuosius keturis mėnesius kilo 76 gaisrai, šiemet per tą patį laikotarpį - 110.

Pasak Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojo Mindaugo Lapo, statistikos augimą lėmė padažnėję gaisrai atvirose teritorijose ir degantys konteineriai.
Taip pat daugiau atlikta ir įvairių gelbėjimo darbų: pernai per keturis mėnesius jų buvo 284, šiemet - 431.

M. Lapo teigimu, kasmet kovą-gegužę vyksta tiksliniai reidai po atviras teritorijas, stebint rizikingas vietas.

Trečiadienį vykusiame Klaipėdos miesto Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje profesinę šventę minėjęs ugniagesių atstovas M. Lapas įvardijo, kad šiais metais mieste gaisrų metu žuvo jau du žmonės, kai pernai per visus metus gaisre žuvo tik vienas žmogus.

Pasak specialisto, siekiant suvaldyti gaisrus mieste, iki liepos mėnesio kelių institucijų atstovai turi parengti gaisrų prevencijos programą 3 metų laikotarpiui.

"Nerimą kelia situacija dėl šiukšlių konteinerių. Dažnai nuo jų užsidega šalia stovintys automobiliai", - pastebėjimu pasidalijo M. Lapas.
Jis siūlė naujas konteinerių aikšteles projektuoti taip, kad prie pat konteinerių nebūtų galimybės statyti automobilių. O ant esamų konteinerių siūloma užklijuoti perspėjančius ženklus, kad į konteinerius žmonės nemestų neužgesintų nuorūkų ir pan.

Taip pat ugniagesiai stebi situaciją prie vandens telkinių - pavojingose vietose įrengti maudytis draudžiami ženklai, prižiūrima, ar laikomasi taisyklių.
Šylant orams, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargiems prie vandens telkinių.

Remiantis 5 metų gelbėjimo darbų statistika, gegužės mėnesį ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukia vidutiniškai 12 skenduolių.

Tad ugniagesiai pataria nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai, nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.

Stebi ir miškus

Kitas nerimą keliantis klausimas yra gaisrai miškuose.

M. Lapas teigė, kad su Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Kretingos regioninio padalinio darbuotojais jau išbandė privažiavimo kelius prie vandens Smiltynėje, jei kiltų nelaimė.

VMU Kretingos regioninio padalinio atstovas Sigitas Kupšys antrino, kad jau prasidėjo gaisrų budėjimo sezonas.

Kretingoje ir Smiltynėje budi po dvi komandas, taip pat, atsižvelgiant į gaisringumo riziką, situaciją miškuose stebima vaizdo kameromis.

"Kol kas kažkokių didelių problemų su gaisrais neturėjom, nors gaisrams kilti palankus laikotarpis. Šiuo metu tikrai nedėkinga, kadangi negaunam lietaus, ganėtinai sausa ir šalta, augalija vegetuoja iš lėto. Dėl sausos žolės situacija gana aštri", - teigė S. Kupšys.

Sykiu miškininkas perspėjo ir dėl galimo sausros pavojaus, dėl kurio vasara gali tapti iššūkiu ir Klaipėdos mieste esantiems medžiams.

"Gali būti pakankamai daug džiūstančių medžių. Dėl to gali tekti ir vasaros laiku vykdyti sanitarinius kirtimus, kas gali iššaukti tam tikrą visuomenės nepasitenkinimą. Tai tik prognozė, kuri, duok Dieve, nepasitvirtins, bet tokios tendencijos yra dėl plintančio viršūninio žievėgraužio ir gana ilgai užsitęsiančių sausrų, kurios alina mūsų medynus", - perspėjo S. Kupšys.