Ukrainos ministras: sąlygos plukdyti grūdus per Klaipėdą geros, tačiau kyla problemų dėl jų atvežimo

Juo, kaip ir Latvijos uostais, galima išplukdyti nemažą jų kiekį, tačiau esmine kliūtimi sklandžiam grūdų pervežimui tampa kitokia geležinkelio vežė nei posovietinėse šalyse, pažymi Ukrainos ministras.

Anot jo, šiuo metu Rusija blokuoja visus Ukrainos uostus Juodojoje jūroje, todėl šalyje sukaupta apie 50 mln. tonų grūdų, kuriuos reiktų eksportuoti.

 „Turime didelių problemų dėl grūdų eksporto, nes Ukrainos uostamiesčiai yra blokuojami. Pas mus dabar iškilo ta eksporto problema ir kalbame su Latvija ir Lietuva, jų uostais. Aptariame galimybę eksportuoti grūdus būtent per šias šalis“, – po susitikimo su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku sakė M. Solskis.

„Iki karo eksportuodavome 5 mln. tonų grūdų per mėnesį. Šiais metais turėsime maždaug apie 50 mln. tonų grūdų, kuriuos reiktų išvežti iš Ukrainos. Matome, kad Klaipėda ir Latvijos uostamiesčiai gali pakankamai didelį jų kiekį eksportuoti“, – kalbėjo jis.

Ukrainiečių ministro teigimu, Lietuvoje yra tam tinkamos techninės galimybės ir uostamiesčio infrastruktūra, prieiga prie uosto geležinkeliu. Bendradarbiauti pasirengęs ir verslas, teigia jis.

Silpnoji visos potencialios tiekimo grandinės vieta, anot M. Solskio, yra geležinkelio kelias nuo Ukrainos iki Lietuvos, kadangi Lenkijoje bėgiai siauresni, nei Ukrainoje ir Lietuvoje.

„Pirmasis klausimas mums, kaip būtų transportuojami tie kroviniai iki jūsų valstybių (...) Silpnoji vieta yra geležinkelis, per kurį tas krovinys turėtų iki Lietuvos patekti. Ukrainoje bėgiai platūs, Lenkijoje siauresni, Lietuvoje ir Latvijoje vėl tokie pat platūs kaip ir Ukrainoje“, – kalbėjo M. Solskis.

„Šiuo klausimu šių dviejų šalių geležinkelių įmonės dabar dirba ir labai tikimės, kad bus tokių techninių sprendimų“, – pridūrė jis.

Pasak jo, šiandien Ukrainoje jau sukaupta apie 20 mln. tonų grūdų, dar likusių nuo praėjusių metų sezono, kuriuos Ukrainai reiktų eksportuoti. Iki šiol Ukraina per Juodąją jūrą išplukdydavo 5 mln. tonų grūdų kiekvieną mėnesį. Prasidėjus karui, kovą iš šalies išvežta tik 200 tūkst. tonų.

„Balandį mūsų verslas eksportuos vis dėlto daugiau, nes tą darysime per Dunojaus–Rumunijos Konstancos uostamiestį. Taip pat eksportuosime per Vengriją, Lenkiją, Slovakiją“, – sakė M. Solskis.

Jo teigimu, net ir plukdant produkciją per juos bei Lenkijos uostus, kasmet išplukdinančius apie 1 mln. tonų ukrainietiškų grūdų, viso reikiamo išvežti grūdų pertekliaus per šių šalių uostus nepavyks, net jei dėl karo dukart sumažėtų surinktas derlius.

„Dėl to reikėtų ieškoti kitų galimybių“, – sakė M. Solskis.

„(Klaipėdos uostu – ELTA) Bus išsiųsta ir būtent transportuota tiek, kiek leis tą padaryti transportas“, – pažymėjo ministras.

Jo teigimu, jei Ukraina neeksportuos sukaupto grūdų pertekliaus, tai turės didelę įtaką šalies ekonomikai. Jei Juodosios jūros uostai nebus atblokuoti, Ukrainoje gali nebelikti kur grūdus saugoti, kadangi visas saugyklas užims senasis derlius.

„Atitinkamai, kai nebus parduotas šių metų derlius, nebus pinigų paruošti žemei būtent kitam sezonui“, – tikino M. Solskis.