Už rūpestį šiūpariškei poniai atsidėkoja prieraišumu

Daugiau nei prieš dešimtmetį šiūpariškių S. ir V. Geštautų ūkyje atsirado pirmieji poniai. Šios vasaros sulaukusi ūkininkų numylėtinė kumelaitė, bandos pagrindas, nugaišo. Per atsitiktinumą sukergta, pasenusi kumelė nebepajėgė padovanoti dar vieno kumeliuko – veterinarijos gydytojai negalėjo jai padėti.

Dėl mėgstamo gyvūno praradimo ūkininkė išgyveno tarsi netekusi brangaus artimojo. „Tris dienas nuo jos nesitraukiau, bet išgelbėti nepavyko, net veterinarai buvo bejėgiai“, – ašarų neslėpė ponių šeimininkė. Ji prisipažino, kad iš nusivylimo šovusi mintis atsisakyti visos bandos, bet sulaikė dukros žodžiai: „O ką, mama, darysi be jų?“ „Taip, poniai – gražiausia, kas pas mus yra“, – netikėtai šyptelėjo pašnekovė.

S. Geštautienė apgailestavo, kad šie metai nesėkmingi: ne tik nugaišo numylėtinė kumelaitė – kita atsivedė negyvą poniuką, ir tik vienu jaunikliu šiemet pasipildė banda. Dabar joje 8 kumelės ir eržilas, o vienais metais laikė net 16 ponių. „Turiu svajonių kumelaitę – taškuotą, – kalbėjo pašnekovė. – Savo numylėtines turi ir vyras“.

Eržilas ūkyje atsirado šiemet – pusę Lietuvos apvažiavo, kol surado patikusį. „Pernai patyrėme nuostolių: nusipirkome eržilą už pusantro tūkst. eurų, bet paaiškėjo, jog šis negali turėti palikuonių – teko parduoti pigiau nei pirkome“, – atskleidė S. Geštautienė. Anksčiau Geštautai augino žemesnius ponius – nuo 0,75 m ūgio , o dabar mažiausio – 1 m, aukščiausio – 1,25 m. Jie turi ponių-žemaitukų mišrūnų.

„Žmonės pageidauja aukštesnių – mažus ponius sunku suvaldyti, bet visi turi savo charakterius, – pastebėjo ūkininkė. – Ponius vadina kvailais, piktais, o mano visi geri ir protingi“. Su jais pajodinėti atvyksta moksleivės. Keliu pro ganyklą važiuojantys žmonės kartais stabteli pažiūrėti joje besiganančių ponių, kartais prašo šiuos parodyti iš arti. „Leidžiu, nes vaikai nebepažįsta gyvūnų, neskiria karvės nuo arklio“, – sakė šiūpariškė.

S. Geštautienė juokavo, kad poniai palankesni moterims. Ar tik ne dėl to, kad ji taip rūpestingai šiuos prižiūri? Vos šūkteli vardus – Runa, Kruopa, Vėtra, Rada ar Gilė, šios bematant atrisnoja iš kito ganyklos pakraščio, tik gražuolis eržiliukas uždarytas aptvare – atskirtas nuo bandos.

Savo augintinius Silva dailiai apkerpa pati, o „pedikiūrą“ jiems daro išmanantis, kantrus kalvis Mindaugas. Apdailinti augintinio kanopas kainuoja 20 eurų, o tai vasarą daroma kas mėnesį.

S. Geštautienei labai gaila pamačius, kai ponių šeimininkai šių neprižiūri. Jai labai svarbu, į kieno rankas pateks augintinis. „Pas vieną važiavau kelis kartus ir pasakiau, kad jei dar aptiksiu apleistus, išsivešiu“, – kalbėjo ūkininkė. Išgirdusi žmonių klausimą, ką veikia su poniais, ji susierzina ir atšauna, jog dešras gamina. „Pinigais juk visko neišmatuosi“, – įsitikinusi S. Geštautienė.