Vaistų pėdsakus vandens telkiniuose tyrę Klaipėdos mokslininkai: „Gamtai vaistų nereikia“

Beveik dvejus metus vykdyto tyrimo metu buvo paimta daugiau nei 100 mėginių įvairiose Lietuvos ir Latvijos nuotekų valymo vietose ir vandens telkiniuose, tirta jų cheminė sudėtis ieškant medikamentų pėdsakų.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas, projekto koordinatorius dr. Sergejus Suzdalevas pasakojo, kad augant farmacinių medžiagų suvartojimui daugėja įrodymų apie jų patekimą į aplinką: vaistų likučių randama paviršiniame bei požeminiame vandenyje, dirvožemyje, gyvūnų audiniuose.

Stebimas tiesioginis vaistų likučių poveikis laukinei gyvūnijai: žuvų elgsenos ir lyties pasikeitimui, mėšlavabalių populiacijos mažėjimui, grifų, besimaitinančių kritusių galvijų lavonais, populiacijos mirtingumui.

„Iš organizmo pašalinti vaistai nuotekų valyklas pasiekia kanalizacijos tinklais. Priklausomai nuo vaistų rūšies, nuotekų valyklas jie pasiekia išsaugoję nuo 30 iki net 90 procentų savo veiksmingumo“, - akcentavo S. Suzdalevas.

Apie 90 proc. farmacinių medžiagų į aplinką patenka išleidžiant nuotekas iš miesto nuotekų valymo įrenginių bei netinkamai utilizuojant panaudotus vaistus.

Iškalbingi rezultatai

Praėjusių metų vasarą ir žiemą Latvijoje ir Lietuvoje surinkta daugiau nei 60 nuotekų mėginių iš 16 nuotekų valymo įrenginių.

Tiek pat vandens mėginių paimta iš įvairių vandens telkinių nuotekų priimtuvų.

Mėginių cheminė analizė atlikta Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijoje.

Tyrimas atskleidė, kad į Lietuvos nuotekų valyklas, kuriose buvo imti mėginiai, pateko beveik 3 tonos vaistų.

Po nuotekų išvalymo farmacinių medžiagų liko mažiau, bet vis tiek labai didelis kiekis - tona.

Tyrimo metu vandenyje buvo ieškoma 25 farmacinių medžiagų (antivirusinių, antibakterinių, nervų sistemos, širdies vaistų ir analgetikų) pėdsakų ir visų jų buvo rasta.

Pasak S. Suzdalevo, didesnėje dalyje tirtų mėginių dominuoja skausmą ir uždegimą malšinančių vaistų veikliosios medžiagos, pavyzdžiui, ibuprofenas, diklofenakas, paracetamolis.

Taip pat į dažniausiai rastų medžiagų penketuką pateko antivirusinė veiklioji medžiaga oseltamiviras bei širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų vartojama medžiaga metoprololis.

Mokslininko teigimu, šios penkios medžiagos nevalytose nuotekose sudaro net apie 80 proc. visų rastų medžiagų.

Lietuvoje mėginiai buvo imami Klaipėoje, Kretingoje, Telšiuose, Mažeikiuose, Šiauliuose, Joniškyje, Radviliškyje ir Rokiškyje.

Iš šių miestų išsiskyrė Rokiškis. Šioje vietovėje, priešingai nei likusiose tirtose vietovėse, dominavo ne skausmą malšinantys vaistai, o nervų sistemai skirti vaistai, antidepresantai.

Mokslininkai spėja, kad tokius rezultatus galėjo lemti Rokiškio psichiatrijos ligoninės veikla.

Mokslininkams taip pat staigmena tapo gana dideli aptikti meldoniumo kiekiai.

Ši medžiaga yra uždrausta vartoti sportininkams, mat yra pripažinta dopingu.

"Priešuždegiminiai vaistai gausiai vartojami tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, todėl juose esančių medžiagų dideli kiekiai patenka į nuotekų valymo įrenginius, dalis jų ir į vandens telkinius.

Nerimą kelia tai, kad, pavyzdžiui, vidutinės diklofenako koncentracijos daugelyje vandens telkinių yra artimos arba aukštesnės nei Europos Komisijos rekomenduojama aplinkos kokybės standarto vertė, siekianti 10 nanogramų (ng) medžiagos vienam litrui.

Aplinkai pavojingos ibuprofeno koncentracijos yra viršijamos beveik visuose tirtuose vandens telkiniuose, išskyrus Kretingos rajone esančią Tenžės upę",- pasakoja Sergejus Suzdalevas.

Vadovaujantis anksčiau atliktų tyrimų rezultatais, panaši situacija yra ir kitose ES valstybėse narėse.

Svarbu šviesti visuomenę

Projektą „MEDWwater: farmacinės medžiagos nuotekose - kiekiai, poveikiai ir mažinimas“ Klaipėdos universitetas vykdo kartu su partneriais.

Prie tyrimo prisideda Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centras, Kuržemės planavimo regionas, Latvijos Respublikos valstybinė vaistų agentūra, Daugpilio universiteto Latvijos vandens ekologijos institutas ir Lietuvos Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

Pasibaigus projektui mokslininkai paskelbs, kokią žalą aplinkai gali sukelti juose aptinkami vaistų likučių kiekiai.

Be mokslinės tiriamosios dalies, projekte taip pat numatyta informacinė šviečiamoji kampanija dėl vaistų poveikio aplinkai ir tai, kokiu būdu ir kam reikia atiduoti pasibaigusio galiojimo ar nebevartojamus vaistus.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė spaudai Aistė Tautvydienė komentavo, kad kasmet vis daugiau pasibaigusio galiojimo vaistų yra atnešama į vaistines, kur jie priimami utilizuoti.

Prieš penkerius metus lietuviai į vaistines sugrąžino 14 tonų medikamentų, o pernai - net 30 tonų.

"Galima sakyti, kad žmonės nebe taip dažnai vaistus išmeta ar nuleidžia į unitazą.

Tačiau taip pat galima kelti klausimą, ar visada racionaliai vartojami vaistai, jei tiek daug jų paskui atnešama.

Galbūt reikėtų keisti ir gyvenimo būdą, ir visuomenės požiūrį", - svarstė A. Tautvydienė.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų stebėsenos ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė atkreipė dėmesį, kad reikėtų skatinti žmones nepirkti per daug vaistų.

„Matome, kad dauguma tų vaistų nesuvartojami, vadinasi, užsiperkama “dėl viso pikto", - pastebėjimu pasidalijo V. Žilėnaitė-Puodžiuvienė.

Pasak specialisčių, pandemija ypač gerai parodė, kaip žmonės perka vaistus, reikia jų ar nereikia.

„Pasklidus kalboms, kad koronavirusui gydyti vartojamas paracetamolis, staigiai jį išpirko. Tačiau vaistai - ne maistas. Kasdien tablečių negersi“, - akcentavo specialistės.

Jos priminė, kad jokiais būdais nereikia užsiimti savigyda.

Prastai jaučiantis nereikia iškart pulti gerti vaistų, o reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.

Svarstantiems, ką daryti su nebereikalingais ar pasenusiais vaistais, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovės priminė, kad vaistinės privalo priimti vaistinius preparatus sunaikinimui.

Kitaip yra su maisto papildais - jie nėra vaistai. Nesuvartotus maisto papildus galima mesti į konteinerį.

Tikslas - pažangesnės technologijos

Klaipėdos universiteto Mokslo ir inovacijų prorektorius dr. Darius Daunys įvardijo, kad vaistų likučių gamtoje problema egzistuoja tiek laiko, kaip ir vaistai, tik dabar atsirado įrankiai, kuriais galima tą problemą išmatuoti skaičiais.

"Mes jau turėjome labai daug pamokų praėjusiame amžiuje. Turėjome revoliuciją, kai po Antrojo pasaulinio karo pradėjo sparčiai vystytis žemės ūkis ir 1980 metais Baltijos jūroje turėjome kritinę situaciją.

Po to džiaugėmės technine revoliucija, chemijos, technologijų pasiekimais, kol pamatėme pasekmes.

Kiekviena revoliucija daro įtaką gamtai.

Turime rūpintis, ką darome aplinkai kurdami naujas medžiagas, o ir vartojimo tempai yra žvėriški.

Jei nesirūpinsime, kaip gaminame, vartojame ir utilizuojame medžiagas, turėsime labai daug problemų", - teigė prorektorius.

D. Daunio nuomone, jau pagaminus vaistą pagaminame ir problemą: „Ar jis bus išgertas, ar sandėliuotas, jis anksčiau ar vėliau atsidurs gamtoje“.

S. Suzdalevas akcentavo, kad ne tik reikia racionaliai vartoti vaistus, tačiau ir dirbti kuriant pažangesnes technologijas bei vandens filtrus.

Jam antrinęs D. Daunys sakė, kad norėtųsi, jog ateityje po nuotekų valymo vandenyje liktų ne viena tona, o vos vienas gramas farmacinių medžiagų.

„Gamtai vaistų nereikia“, - reziumavo mokslininkai.