Virš sovietinių paminklų - Damoklo kardas

Atsirado iniciatyvų, raginančių gegužės 9-ąją paskelbti nacionaline apsivalymo nuo okupantų diena. Esą būtų simboliška, kad būtent tą dieną Lietuvoje griūtų ir okupantus šlovinantys paminklai.

Pajūrio miestų vadovai palaiko tokias idėjas, tačiau tikina, kad pirmiausia reikėtų sulaukti konkrečių šalies valdžios sprendimų.

Subtilus klausimas

Klaipėdos skulptūrų parke stovintis monumentas „Kardas“ daugiausiai dėmesio sulaukia gegužės 9-ąją, kai rusai mini pergalę II pasauliniame kare. Ar galėtų taip nutikti, kad šiemet iki šios šventės paminklas būtų demontuotas?

„Aš dar prisimenu tuos laikus, kai iš Klaipėdos iškeliavo Leninas, patranka, turbūt atėjo laikas ir kitiems objektams. Tačiau visų pirma reikia, kad atsakingos valdiškos institucijos nuimtų dabar galiojančius ribojimus ir pasakytų savo verdiktus“, -  žurnalistams sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir žadėjo inicijuoti politinę diskusiją apie tai Klaipėdos mieste.

Visgi, pasak mero, apie Skulptūrų parke stovinčio memorialo sunaikinimą kalbėti nėra lengva, nes žinoma, kad toje vietoje yra palaidota daug žmonių.

„Turime duomenų, kad šioje vietoje yra palaidota šimtai tarybinių karių. Memoriale išvardinta kone 700 pavardžių“, - antrino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Jo duomenimis, šita palaidojimo vieta su memorialu buvo įkurta iš karto po karo. Dabartinį vaizdą memorialas įgavo septintajame aštuntajame dešimtmetyje.

„Klausimas gana subtilus, ką daryti su šiuo kompleksu. Memorialas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, todėl tvarkant šitą vietą reikės ne vienos atsakingos institucijos sutikimo. Kiekvienu atveju yra numatytos tam tikros procedūros, jos yra gana sudėtingos ir gali užimti nemažai laiko, tad labai abejoju, kad būtų galima spėti iki gegužės 9-osios“, - komentavo V. Juška.

Jo žiniomis, šalyje yra šimtai tokių palaidojimų ir memorialų, tad veiksmus turėtų koordinuoti Kultūros ministerija ir Kultūros paveldo departamentas.

„Tam, kad mes galėtume veikti, reikalingas konkretus sprendimas iš valstybės institucijų“, - pabrėžė Savivaldybės atstovas.

Likimas - aiškus

Paminklas 1941-1945 m. žuvusiems tarybiniams kariams atminti stovi ir Kuršių nerijoje - Alksnynėje. 2005-aisiais memorialą Rusijos Federacijos lėšomis atnaujino Rusijos ambasada.

Neringos meras Darius Jasaitis „Vakarų ekspresui“ komentavo, kad šio paminklo likimas aiškus, tačiau sakė nesantis tikras, ar jis griūti turėtų būtent šį pavasarį. Galbūt būtų protingiau palaukti šiek tiek ramesnių laikų.

"Akivaizdu, kad prieš imantis tokio žingsnio visus veiksmus turėtume suderinti su Užsienio reikalų ministerija. Gyvendami prie sienos su Rusija turbūt geriausiai žinome, kad reikia viską labai gerai apsvarstyti, kad nebūtų jokių nereikalingų provokacijų. Deja, visi matome, kad rusai daro tokius dalykus, kurių sveiku protu negalime suprasti.

Jeigu Užsienio reikalų ministerija patikins, kad jokių grėsmių nėra, tada skaičiuosime, kiek kainuotų tokį paminklą demontuoti ir išvežti. O jeigu bus priimtas įstatymas, nebereikės ir diskusijų", - kalbėjo D. Jasaitis.

Procesas juda

Vienas iš idėjos iniciatorių Andrius Tapinas socialiniuose tinkluose patikino jau kalbėjęs su kultūros ministru Simonu Kairiu. Esą įstatymo projektas ministerijoje baigiamas šlifuoti, mechanizmai sudėlioti.

„Vienur bus paprasčiau, kitur - kur yra Kultūros paveldo registras ir kapai, sudėtingiau, bet viskas įmanoma“, - teigia A. Tapinas.

Pasak jo, reikiamas teisės akto projektas jau gali būti svarstomas šioje sesijoje.

Papildyta iš BNS

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina nelaukti galimai ilgai užtruksiančių savivaldybių bei kitų atsakingų institucijų sprendimų dėl sovietų kariams skirtų paminklų nukėlimo. Konservatorių lyderis ragina šiuos paminklus uždengti Ukrainos vėliavomis ir šalia jų pasodinti saulėgrąžų, kurios yra tapusios ukrainiečių pasipriešinimo simboliu prieš Rusijos agresiją.