Vos keli įpročiai per dieną gali leisti sutaupyti kelias dešimtis litrų vandens: ir ekologiškiau, ir draugiškiau kišenei

Didelis suvartojamo vandens kiekis ne tik smarkiai prisideda prie ekologinės situacijos prastėjimo, bet ir tuština gyventojų kišenes.

„Jei apie išlaidas elektros energijai susimąstome dažniau, tai apie vandens taupymą galvojame retai.

Dažnai nė neįsivaizduojame, kiek daug vandens kasdien sunaudojame, juk jo reikia visur: prausiantis, gaminant maistą, plaunant indus ar tvarkant namus, laistant gėles ir t.t.

Net nesusimąstome, kiek galėtume sutaupyti net ir nežymiai pakeitę tam tikrus įpročius. Nereikia pamiršti, kad su ištekančių vandeniu pamažu išteka ir mūsų pinigai.

Jei per mėnesį didelė suma ir nesusidaro, tai per metus ar kelis sutaupytumėme ne pigiai pramogai“, – sako Donata Stoškuvienė, skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Creditea“ Klientų patirties valdymo vadovė.

Anot jos, kad vandens taupymas neatrodytų pernelyg sudėtingas dalykas, galima pasitelkti savotišką žaidimą.

Pasižymėkite, kiek vandens išleidote praėjusį mėnesį, nusistatykite bent dvi nedideles taupymo taisykles ir palyginkite po mėnesio gautus vandens suvartojimo rezultatus. Tikėtina, kad rezultatai maloniai nustebins.

Vandens suvartojimą įmanoma sumažinti tik šiek tiek pakeitus kai kuriuos savo įpročius. Štai kelios kasdienės situacijos, apie kurias dažnas nė nesusimąsto.

Užsukite vandenį valydamiesi dantis

Įprastai daugiausiai vandens sunaudojame prasdamiesi, būtent čia reiktų stabtelti.

Visų pirma, kiek laiko valote dantis? Daugybė žmonių valydamiesi dantis leidžia vandeniui iš čiaupo laisvai tekėti, nors jį užsukę kaskart galėtų sutaupyti po kelis ar net keliolika litrų vandens. 

Tas pats ir prausiantis – ar tikrai reikia, kad duše vanduo tekėtų visą laiką? Kartkartėmis išjungę ar sumažinę vandens srovę ir apskritai mažiau laiko praleisdami duše galėtumėte sutaupyti reikšmingą kiekį vandens.

Jei norite sutaupyti dar daugiau, dažniau rinkitės ne pagulėjimą vonioje, o trumpą prausimąsi duše.

Naudokite indaplovę

Itin daug vandens sutaupyti galima virtuvėje, ypač plaunant indus. Daugelis ekspertų tam pataria naudoti indaploves.

Vis dėlto, jei indus labiau patinka plauti rankomis – naudokite dvi plautuves, indus plaukite užpildytose kriauklėse. Iš čiaupo per minutę gali išbėgti 5-6 litrai vandens, tad plaudami indus galite jo veltui išleisti itin daug.

Neskubėkite išpilti nepanaudoto vandens

Beje, ar kada atkreipėte dėmesį, kiek anksčiau užvirinto vandens kaskart išpilate iš arbatinuko vėl norėdami jį užkaisti arba kiek kartų prisipylę pilną stiklinę ir numalšinę troškulį kone pusę jos turinio išpilate į kriauklę.

Ši, regis, nereikšminga smulkmena, gali padėti sutaupyti ne vieną litrą vandens.

Jei lieka nepanaudoto vandens, pirmas dalykas, kurį galite su juo padaryti – palaistyti gėles.

Nenaudokite įrenginių dėl kelių indų ar skalbinių

Patartina pasidomėti, kiek vandens sunaudoja jūsų indaplovė ar skalbimo mašina. Itin daug sutaupyti kartais leidžia ir buitinės technikos atnaujinimas. 

Be to, techniką naudoti reiktų tik tuomet, kai ji visiškai užpildyta.

Kaskart skalbdami vos kelis rūbus ar plaudami vos kelias lėkštes indaplovėje vandenį naudosite labai neefektyviai.

Įrenginiai, padedantys sutaupyti

Buityje vis dažniau naudojami ir maišytuvai, pritaikyti vandens taupymui. Šie maišytuvai leidžia nustatyti vandens srovės stiprumą ir norimą temperatūrą, turi vandens taupymo aeratorius.

Jei vandeniu laistote lauko augalus ar veją, turėtumėte įsigyti įrenginius, kurie pradeda veikti arba išsijungia nustatytu laiku. Taip pat niekada nepamirškite užsukti vandens.

Specialistai pastebi, kad didelį vandens suvartojimą gali lemti ir netvarkinga vandens tiekimo sistema: nesandarūs vamzdžiai, varvantys čiaupai ir pan.

Pasaulis susiduria su gėlo vandens problema

Visame pasaulyje minimos pasaulinės Vandens dienos tikslas yra skatinti kiekvieno sąmoningą požiūrį į didžiulę vandens svarbą.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur gyventojai naudojasi požeminio vandens ištekliais.

Apie 82 proc. šalies gyventojų naudoja centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį.

Tačiau net ne visos ES ar pasaulio šalys turi galimybę naudoti požeminį vandenį: naudojamas daugiau valymo reikalaujantis paviršinis, kritulių vanduo.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 74 proc. pasaulio gyventojų (5,8 mlrd. žmonių) naudojasi valomo ir prižiūrimo geriamo vandens sistema, o beveik 2 mlrd. pasaulio žmonių (apie 25 proc.) neturi galimybės gauti švaraus geriamo vandens.