Vyras patyrė klinikinę mirtį ir buvo sukrėstas istorijos iš kito pasaulio: ką jis ten matė

Tema apie tai, kas vyksta su žmogaus sąmone sustojus širdžiai, išlieka viena didžiausių žmonijos mįslių. Neseniai vyras, išgyvenęs klinikinę mirtį ir sėkmingai reanimuotas gydytojų, pasidalino išsamiu savo pojūčių aprašymu. Apie tai rašo „Unilad“.

Jo istorija sukėlė gyvas diskusijas, mat autorius yra ne šiaip pacientas, o sveikatos apsaugos ir mokslinių tyrimų srities darbuotojas. Vyras papasakojo, kad kelias minutes buvo paskelbtas mirusiu, kol galiausiai jį pavyko sugrąžinti į gyvenimą ir prijungti prie gyvybę palaikančių aparatų. Nors jo kūnas patyrė sunkius fizinius išbandymus, sąmonė buvo ramybės būsenos.

„Nejaučiau visiškai jokio skausmo. Netgi jaučiausi patogiai, nepaisant to, kad mano kūnas desperatiškai kovojo su visais fiziniais sunkumais“, – dalijosi jis.

Autorius mini nemalonius fiziologinius momentus, tokius kaip vėmimas ir aspiracija (skrandžio turinio patekimas į plaučius) intubacijos metu, tačiau pabrėžia: skausmo nebuvo.

Ką jis pamatė

Labiausiai stulbinanti jo patirties dalis – vadinamoji „patirtis už kūno ribų“. Būdamas klinikinės mirties būsenos, jis toliau suvokė aplinkinę realybę, tačiau negalėjo jai daryti jokios įtakos.

„Iki šiol prisimenu savo šeimos pokalbius reanimacijoje. Kad ir kaip norėjau jiems atsakyti ar net pabendrauti, negalėjau. Tai ir buvo visos situacijos keistumas“, – prisimena vyras.

Tą akimirką, kai riba tarp gyvenimo ir mirties tapo pati ploniausia, vyras išvydo savo senelę, mirusią dar 2004 metais. Pasak jo, ji kreipėsi į jį trumpa, bet svarbia žinute: „Grįžk. Mano laikas čia tik prasideda.“

Iškart po šios vizijos vyras pajuto staigų sugrįžimą į realybę: „Pajutau, kaip vamzdeliai išslydo iš mano plaučių, ir išgirdau seseles šaukiant mano vardą.“

Kas tai buvo – haliucinacija ar realybė?

Kaip mokslo žmogus, užsiimantis tyrimais ir studijuojantis kvantinę fiziką, autorius bandė rasti racionalų paaiškinimą to, ką matė. Jis darė prielaidą, kad senelės vaizdinys galėjo būti medikamentų poveikio arba smegenų hipoksijos (deguonies bado) pasekmė. Tačiau, išanalizavęs savo pojūčius, jis priėjo prie išvados, kad tai buvo kažkas daugiau nei tiesiog proto žaismas.

„Kartais mąstau pats su savimi, klausdamas, ar tai nebuvo tik vaistų poveikis. Tačiau kiekvieną kartą, kai apie tai pagalvoju, suprantu, kad tai tikrai buvo ji“, – apibendrino medikas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder