Žaibas ir griaustinis su sniegu - tik Baltijos pajūrio išskirtinumas

Žaibas užfiksuotas šeštadienį, sausio 4-osios vakare, apie 22 valandą.

Pasak specialistų, tokie gamtiniai reiškiniai Vakarų Lietuvos gyventojų neturėtų stebinti.

"Jeigu žaibas ir griaustinis žiemą nugriaudėtų Amerikoje - tai būtų sensacija, nes ten, o ir visame pasaulyje, žaibas ir griaustinis su sniegu yra laikomas itin retu gamtiniu reiškiniu.

© IŠSKIRTINUMAS. Žaibas ir griaustinis žiemą sningant sniegui yra retas pasaulyje, bet būdingas Vakarų Lietuvos regionui. Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Lietuvos pajūryje šis reiškinys nėra išskirtinis. Vien šiais metais žaibavo ir griaudėjo lapkričio pabaigoje, gruodį, štai ir sausį. Gali būti, kad greitu laiku jį vėl išgirsime, nors iškrova gal bus labiau jau Latvijos teritorijoje„, - komentavo “Vakarų ekspresui" meteorologas Gytis Valaika.

Anot pašnekovo, sąlygas žaibui ir perkūnijai žiemos metu pas mus sukuria Baltijos jūra.

"Jūros vanduo - sąlyginai šiltas, o oras šaltas. Pučiant vakarų, šiaurės vakarų krypčių vėjui dėl to susidaro didžiuliai debesys.

Būtent tokiuose debesyse dėl temperatūrų skirtumo debesies viršuje ir apačioje oras įkaista ir sprogsta.

Dėl to mes girdime griaustinį ir matome žaibą", - aiškino meteorologas ir pažymėjo, kad šis reiškinys būdingas būtent Vakarų Lietuvos regionui ir gali siekti net iki Šiaulių.

„Vilniuje žaibas ir griaustinis su sniegu - retai kada pasitaiko, bet šią žiemą taip pat buvo“, - sakė G. Valaika.

Pasak meteorologo, žiemos žaibai ir griaustiniai nėra galingesni nei vasarą, tačiau gamtinė aplinka sukuria apgaulingą įspūdį, kad taip yra.

„Sniegas atspindi šviesą, dėl to ji atrodo ryškesnė ir toliau matoma, ir garsas dėl sniego ir dėl to, kad medžiai be lapų, žiemą sklinda kitaip“, - teigė pašnekovas.

Gedimo priežastį dar aiškinasi

Ne išskirtinis atvejis ir tai, kad žaibas energijos išlydžiui pasirinko aukščiausioje miesto vietoje Giruliuose esantį 202 m aukščio Klaipėdos televizijos ir radijo bokštą.

„Lietuvoje iš viso turime 40 televizijos ir radijo bokštų ir į juos itin dažnai trenkia žaibai, ypač Vilniaus bokštas vasarą nuolat surenka visus žaibus“, - teigė AB Lietuvos radijo ir televizijos centro komunikacijos vadovas Valdas Kaminskas.

Pašnekovas patvirtino, kad panašiu laiku, kai trenkė žaibas, Klaipėdos televizijos ir radijo bokšte sutriko GPS modulis, kuris skirtas sinchronizuoti perduodamą signalą.

„Ar sutrikimas įvyko dėl žaibo, ar ne, specialistai dar aiškinasi. Yra buvę atvejų, kai televizijos ir radijo bokštų įranga sugesdavo dėl žaibo iškrovos, bet dažniausiai žaibosaugos sistemos nuo to apsaugo. GPS siųstuvai gali sugesti ir dėl kitų priežasčių, ypač mūsų regione“, - sakė V. Kaminskas.

Tada, kai žaibas trenkė į Klaipėdos televizijos ir radijo bokštą, jame darbuotojų nebuvo.

„Jau seniai daugumos šalies bokštų įranga yra valdomas nuotoliniu būdu iš Vilniaus. Klaipėdoje dirba tik keli techniniai darbuotojai dienos metu, tad gyvai patyrusių žaibo trenksmą į bokštą nebuvo, bet dėl gedimo teko kviesti specialistus ir jie dirbo visą naktį. 

Iki 4.30 val. GPS modulio gedimas buvo pašalintas ir komercinės televizijos Klaipėdoje sekmadienį jau veikė“, - sakė V. Kaminskas.