Žiedinei sankryžai prireikė privačių žemės sklypų

(7)

Klaipėdos valdžios siekis pagerinti susisiekimą tarp uostamiesčio ir jo priemiesčių gali patikti ne visiems. Planuojama, kad būsimos žiedinės sankryžos Tauralaukyje įrengimui teks visuomenės poreikiams paimti du privačius žemės sklypus.

Po Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komitetus jau keliauja parengtas projektas dėl prašymo paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams. Šis prašymas skirtas Nacionalinei žemės tarybai.

Paimti norima du rytinėje uostamiesčio dalyje esančius sklypus - 0,2406 ha ir 0,0277 ha ploto. Pirmasis yra kitos, antrasis - žemės ūkio paskirties.

Šie sklypai būtini Pajūrio ir Vėjo gatvių sankryžos rekonstrukcijai ir eksploatacijai. Ją planuojama paversti žiedine.

Kol nesuformuotas sankryžai reikalingas žemės sklypas, negalima pradėti jos projektavimo darbų.

Į privačią žemę patenka numatoma tiesti gatvė.

Miesto rytinės dalies A teritorijos susisiekimo ir infrastruktūros vystymo specialųjį planą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius savo įsakymu patvirtino 2015 metų spalio 12 d. Jo korektūra patvirtinta 2019 m. rugpjūčio 5 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės teigimu, sprendiniai, kurių pagrindu visuomenės poreikiams bus paimama žemė iš jos savininkų, yra techniškai ir ekonomiškai pagrįsti.

Įvertinus visus variantus, pasirinkta alternatyva yra tinkamiausia. To nepadarius nebūtų galimybės įrengti žiedinės sankryžos.

„Iš praktinių pavyzdžių žinoma, kad žemės paėmimo procedūra trunka ilgą laiko tarpą. Todėl pradėti ją būtina kaip galima anksčiau iki sankryžos rekonstrukcijos projekto rengimo pradžios“, - tikino R. Gružienė.

Neabejojama, kad rekonstruota Pajūrio ir Vėjo gatvių sankryža pagerins susisiekimą tarp Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono gyvenamųjų rajonų. Sumažės miesto ir priemiesčio gyvenamųjų rajonų gyventojų kelionei sugaištamas laikas, kelių transporto priemonių eksploatacinės išlaidos, pagerės eismo saugumas ir gyvenamosios aplinkos kokybė.

Tačiau neatmetamos ir neigiamos pasekmės. Tai gali sukelti paimamų visuomenės poreikiams žemės sklypų savininkų nepasitenkinimą.

Jis kiltų tik tokiu atveju, jei žmonės už sklypus gautų mažiau pinigų, nei tikisi.

Kol kas manoma, kad uostamiesčio biudžetui visa tai kainuos apie 60 tūkstančių eurų. Patys sklypai - apie 57 tūkst. eurų.

Paimamos žemės vidutinė rinkos vertė pagal verčių žemėlapius yra kiek mažesnė. Didesnio sklypo - 49 500, mažesnio - 2 140 eurų.

Likusius pinigus tektų sumokėti už žemės paėmimo visuomenės poreikiams sąnaudų ir naudos analizės parengimą (apie 2 420 eurų), sklypų rinkos vertės nustatymą (apie 600 eurų) ir jų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu (apie 200 eurų).

Lėšas, reikalingas šiai priemonei įgyvendinti, yra siūloma numatyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2023 metų veiklos plano Miesto urbanistinio planavimo programoje.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder