Albertas Einšteinas: „Vaizduotė yra daug svarbesnė už žinias”

Prieš 145 metus gimė Nobelio premijos laureatas ir reliatyvumo teorijos kūrėjas Albertas Einšteinas. Vieno žymiausių Pasaulio fizikų teoretikų pasaulėžiūra – „Kommersant” surinktose citatose.

„Jei vėl būčiau jaunas žmogus ir spręsčiau, kaip užsidirbti pragyvenimui, nesistengčiau tapti mokslininku, tyrėju ar mokytoju. Labiau tikėtina, kad užsiimčiau santechnika arba prekyba, tikėdamasis išsaugoti nepriklausomybės trupinius, kurie šiais laikais dar įmanomi” (iš 1954 m. lapkričio 18 d. interviu „Reporter”).

„Kai dvi valandas sėdi šalia gražios merginos, atrodo, kad praėjo tik minutė, o kai minutę sėdi ant karštos viryklės, atrodo, kad praėjo dvi valandos. Tai reliatyvumas” (iš „The New York Times” straipsnio, 1929 m.).

„Jei reliatyvumo teorija pasitvirtins, Vokietija mane vadins vokiečiu, o Prancūzija – pasaulio piliečiu. Jei teorija pasirodys klaidinga, Prancūzija sakys, kad aš esu vokietis, o Vokietija vadins mane žydu” (iš kalbos Sorbonoje, 1929 m. gruodžio mėn.).

„Aš esu ne tik pacifistas, bet ir karingas pacifistas. Esu pasirengęs kovoti už taiką. Niekas nesustabdys karų, kol žmonės patys neatsisakys kariauti” (iš interviu su J. S. Vireku, 1931 m. sausis).

„Išlaisvinta atomo energija pakeitė viską, išskyrus mūsų mąstymą, todėl mūsų laukia neregėta katastrofa” (iš telegramos žymiems amerikiečiams, paskelbtos „The New York Times”, 1946 m. gegužės 25 d.).

„Mokslas be religijos yra šlubas, religija be mokslo – akla” (iš Mokslo, filosofijos ir religijos simpoziumo pranešimų, 1941 m.).

„Dievas klastingas, bet ne piktavalis” (iš kalbos Prinstone, 1921 m. gegužės mėn.).

„Žmogus apdovanotas pakankamu protu, kad suprastų, koks jis ribotas prieš visa tai, kas egzistuoja [pasaulyje]” (iš laiško Belgijos karalienei Elžbietai, 1932 m. rugsėjo 19 d.).

„Vaizduotė yra daug svarbesnė už žinias. Žinios yra ribotos. Vaizduotė užpildo pasaulį” (iš interviu laikraščiui „Saturday Evening Post”, 1929 m. spalio 26 d.).

„Gyvenimas panašus į važiavimą dviračiu. Turi nuolat judėti, kad išlaikytum pusiausvyrą” (iš laiško sūnui Edvardui, 1930 m. vasario 5 d.).

„Niekada negalvoju apie ateitį. Ji ir taip greitai ateis” (iš interviu „Belgenland”, 1930 m. gruodžio mėn.).

„Jei A yra sėkmė gyvenime, tai A lygu X plius Y plius Z . Darbas yra X, Y – pramogos, o Z – mokėjimas laikyti liežuvį už dantų” (iš interviu „Observer”, 1950 m. sausio 15 d.).

„Nuostabiausia mūsų patirtis yra [buvimas] paslaptyje. Tai pamatinė patirtis, kuri stovi prie tikro meno ir tikro mokslo lopšio. Kas jos neišmoko ir prarado gebėjimą stebėtis… yra lygiai toks pat miręs” (iš knygos „Pasaulis, kokį aš jį matau”, 1934 m.).

„Mano aistringas domėjimasis socialiniu teisingumu ir socialine atsakomybe visada keistai kontrastavo su mano poreikio tiesiogiai bendrauti su kitais žmonėmis ir žmonių bendruomenėmis stoka. Iš tiesų esu „vienišas keliautojas” ir niekada visa širdimi nepriklausiau savo šaliai, namams, draugams ar net šeimai; nepaisant visų šių ryšių, visada išlaikiau atstumą ir vienatvės poreikį” (iš knygos „Pasaulis, kokį aš jį matau”, 1934 m.).

„Jei pradėčiau rūpintis savo išvaizda, nebebūčiau savimi” (iš susirašinėjimo, 1913 m. gruodžio mėn.).

„Dauguma mokytojų savo laiką skiria klausimams, padedantiems išsiaiškinti, ko mokinys nežino, o tikrasis menas – išsiaiškinti, ką mokinys žino ir ką dar gali išmokti” (iš pokalbių su Albertu Einšteinu, 1920 m.).

„Visą mūsų giriamą technologinę pažangą ir civilizaciją galima palyginti su kirviu patologinio nusikaltėlio rankoje” (iš laiško draugui Heinrichui Zangeriui, 1917 m.).

„Diktatūra reiškia užčiaupimą ir tampa nutautėjimo priežastimi. Mokslas gali klestėti tik laisvo žodžio atmosferoje” (iš „Mokslas ir diktatūra”, 1930 m.).

„Paimkime visiškai necivilizuotą indėną. Ar jo gyvenimo patirtis būtų mažiau turtinga ir laiminga nei vidutinio civilizuoto žmogaus? Manau, kad vargu. Gilesnė prasmė slypi tame, kad visų civilizuotų šalių vaikai mėgsta žaisti indėnus” (iš rinkinio „Einšteinas apie religiją”, išleisto Rusijoje 2010 m.)

„Jei visos pastangos nueis perniek ir žmonės iš tiesų sunaikins vieni kitus, Visata neišlies dėl jų nė vienos ašaros” (iš knygos „Einšteinas apie religiją)