Apie ką galvoja atostogaujantis meras

Praėjusį penktadienį uostamiesčio vadovą užklupome beplaukiantį keltu Adrijos jūroje ir, nuo kranto nutolus apie 80 kilometrų - kalbinome merą apie atostogas, bet jis prisiminė ir svarbiausius Klaipėdos projektus.

Mere, ar ir šiemet laikotės tradicijos ir per atostogas keliaujate kemperiu?

Taip, su kemperiu mes keliaujame jau 18 metų. Atvykstame tradiciškai į Splitą (Kroatija), iš ten keltu keliamės į vieną iš mūsų pamėgtų salų Adrijos jūroje.

Mūsų su žmona gyvenimo ritmas yra toks, kad dirbdami namie susitinkame vėlai vakare ir pasimatome anksti ryte kartu pusryčiaudami. 

Saloje turime galimybę pabūti kartu per visas atostogas jaukioje aplinkoje. Labai smagu praleisti tą laiką su artimu žmogumi.

Būtent keliavimas kemepriu yra didžiausia vertybė. 

Linkiu šeimoms tai suprasti ir pamėgti tokį keliavimo būdą, nes jis labai suartina šeimą darant bendrus darbus: sustojus kemperiui ištraukiama markizė, pastatomas staliukas, kėdutės, kartu pasigaminami pusryčiai ir papusryčiaujama, daromi kiti darbai. 

Tai labai gera procedūra ir smagus keliavimo būdas šeimai.

Būtent keliavimas kemepriu yra didžiausia vertybė. Linkiu šeimoms tai suprasti ir pamėgti tokį keliavimo būdą, nes jis labai suartina šeimą darant bendrus darbus.

Koks dabar oras Kroatijoje?

Ir vanduo, ir oras pasakiški. Ką tik išvažiavo kaimynai vokiečiai į salos šiaurinę dalį, kur tikėjosi rasti didesnį pavėsį, nes jiems per karšta. O mums tai labai patinka. Saulė labai kaitri, oro temperatūra - 32-35 laipsniai šilumos, o vandens - 26-27 laipsniai.

Kokioje saloje apsistojate?

Pernai buvome kitoje saloje, o šiemet grįžtame į labiausiai pamėgtą Hvaro salą. Į Adrijos salas atostogauti vykstame jau 15 metų. Paprastai saloje pabūname 10-15 dienų.

Kuo jums ši sala taip patinka?

Ten daug kultūros paveldo objektų. Miestelis Hvaras - salos sostinė. Jame yra senovinė gynybinė pilis, pastatyta prieš kelis šimtus metų, auga medžiai, kuriems skaičiuojama apie tūkstantis metų. Stovi vienuolynas, turintis labai įdomią istoriją.

XV ar XVI a. pro tos salos šalį plaukė laivas. Vienas žmogus susirgo. Kapitonas, nerizikuodamas įgulos sveikata, jį išlaipino saloje. Sergantįjį priglaudė vienuoliai. Pasirodo, jis buvo labai gabus dailininkas. 

Ant vienos iš to vienuolyno sienų jis nupiešė vieną didžiausių paveikslų, kuriame pavaizduota paskutinė vakarienė. Jis specialiai nutapė paveikslą ant didžiausios sienos, kad jo niekada niekas neišneštų iš vienuolyno nei pro langus, nei pro duris. Šioje saloje yra daug įdomių istorijų.

Ar sportuojate per atostogas?

Čia sportuojame nuolatos. Ką tik grįžome iš maudynių. Šiandien planuojame dar nueiti 5 kilometrus iš vieno miestelio į kitą, nepaisydami karščio.

Ar užsuksite ir šiemet į Veneciją paminėti savo vedybų metinių?

Grįžę iš jūros į žemyninę dalį, mes visada važiuojame iki Venecijos ir ten tradiciškai praleidžiame vakarą, taip pažymėdami savo vestuvių metines. Paskui mūsų kelionė tęsis į Italijos kalnus. 

Ten viena iš mūsų tradicijų yra skirtinguose kalnuose pasiekti vieną arba kitą aukštį. 

Pernai viešėdami pas draugus Sankt Morice, Šveicarijoje, su žmona pasiekėme šiek tiek didesnį nei 3 km aukštį. Bendri pomėgiai mus vienija.

Kas vairuoja kemperį, jūs vienas ar keičiatės su žmona?

Šita misija tenka man.

Kada grįžtate į Klaipėdą?

Į Lietuvą grįžtame pačioje rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo 1-osios ryte. O tada į Klaipėdą ir į darbus.

Ar šiemet buvote daugiau pavargęs, labiau norėjote atostogų nei pernai?

Šiemet atostogų poreikis didesnis todėl, kad tas laikotarpis nuo praėjusio rugpjūčio iki šio buvo labai intensyvus. 

Šiuo metu labai nelengvas periodas todėl, kad Savivaldybėje darome reorganizaciją. Gaila, kad tenka atsisveikinti su kai kuriais darbuotojais, ypač su tais, kurie eina vadovaujamąsias pareigas. 

Tačiau, turint labai aukštus tikslus, tokia procedūra yra tiesiog neišvengiama.

Savivaldybė šiuo metu turi pradėti realizuoti daugiau kaip 50 įvairių projektų. Toks didelis ritmas kelia labai daug rūpesčių. Po 34 metų imtasi Atgimimo aikštės tvarkymo projekto.

Vieni svarbiausių Klaipėdos projektų

Ar jūs ir per atostogas neatitrūkstate nuo Klaipėdos problemų?

Kai yra ryšys jūroje, paskaitau straipsnius, žmonių nuomones. Galiu tiesiog pasakyti, kad 34 metai tiems žmonėms, kurie kritiškai vertina Atgimimo aikštės sutvarkymo projektą, buvo tinkami. 

Man ir mano komandai tokia aikštės išvaizda niekada nebuvo priimtina. Nuo to laiko, kai nukėlė vieną proletarą, ta aikštė buvo visiškai netvarkoma iki pat šių dienų.

Neišvengiamas dalykas yra požeminė parkingo aikštelė, nes toks įsipareigojimas priimtas statant naują Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dalį. Nebuvo galimybės rinktis, tai buvo neišvengiamybė.

Man labai džiugu, kad išgirdau viešbučio „Amberton Hotel Klaipėda“ atstovų norą tuo pačiu metu susitvarkyti savo pastato fasadą.

Žmonės dažnai kelia klausimą dėl medžių. Taip, nukentės tie medžiai, kurie buvo už proletariato lyderio nugaros. Berods, jie buvo pasodinti, kai statė jam paminklą. 

Mūsų užduotis rangovui - maksimaliai išsaugoti visus kitus medžius, ypač kaštonus, kad jų šaknys nebūtų pažeistos. Tie medžiai turi išlikti šitoje aikštėje.

Galbūt projektas nebus vystomas taip greitai, nes archeologiniai tyrinėjimai gali pailginti terminus.

Kiek mums pavyks, pasistengsime išsaugoti atrastus kultūros paveldo elementus. Bet kuriuo atveju einame į priekį. 

Lygiai taip pat prie Santuokų rūmų pradėjus žemės darbus buvo atrasta indo šukė ir tai pristabdė darbus.

Labai džiaugiuosi klaipėdiečiais, ypač senamiesčio gyventojais, kurie sutiko imtis iniciatyvos palaikydami mūsų siekį sutvarkyti senamiesčio fasadus.

Neabejoju, kad po kelerių metų mes džiaugsimės visiškai kitu vaizdu ties Danės krantinėmis, ypač toje dalyje, kur prasidėjo „Memelio miesto“ projektas. Ji bus daug gražesnė nei yra šiandien.

Vienas iš didesnių darbų, kuris jau pradėtas - Paryžiaus Komunos gatvės sutvarkymas.

Rugsėjo pabaigoje turėčiau gauti iš Lietuvos ledo ritulio federacijos atstovų pažadėtą ledo arenos projektą.

Tai va, privertėte mane grįžti į darbus ir prisiminti vienus didžiausių projektų Klaipėdos mieste.

Tikiuosi, kad šiaip atostogaudamas jūs negalvojate apie tuos projektus.

Visko būna. Prisipažinsiu, kad kai sužinau, kas vyksta Lietuvoje, tos mintys parbėga. Sulaukiu ir kolegų skambučių, kitąkart pasitariame, ką reikėtų daryti vienu arba kitu sudėtingesniu klausimu.

Kitų metų balandžio 20-ąją bus dveji metai, kai einu mero pareigas. Būdamas meras turi suvokti, kad arba tu visas atsiduodi miestui, arba tame mieste nebus tokios sparčios perspektyvos, kokios klaipėdiečiai tikisi jau daug metų.