Arūnas Tuma: „Esu politikoje, kad Klaipėda keistųsi ir trauktų jaunimą“

Nuo 2019 metų Klaipėdos miesto taryboje dirbantis klaipėdietis Arūnas Tuma sako, kad jam, kaip žmogui iš verslo, prireikė laiko, jog prisitaikytų prie politinių oponentų retorikos ir nebekreiptų dėmesio į tuščius politikavimus. Šiandien jis turi daugiau laiko ir galimybių visuomeninei veiklai, nes verslo reikalai sustyguoti, o dalį šeimos verslo valdymo perėmė dukros.

Miesto skauduliais politikas vadina silpną Klaipėdos universitetą ir iš miesto bėgantį jaunimą. 

Taip pat jis atskleidžia savo poziciją, kas labai stabdo miesto atsinaujinimą, bet tiki, kad ateityje Klaipėdoje sėkmingai ir darnoje su miestu vystysis ne tik uostas, pramonė, bet ir turizmas. Klaipėda turi visas galimybes tarpti kurortu.

Tai visgi, kodėl pasukote į politiką?

Ne kartą šiuo klausimu pasisakiau. 

Pasukau į politiką todėl, kad nusibodo žiūrėti, kaip trečias miestas Lietuvoje, ir dar uostamiestis, nesivysto, neina koja kojon su visa Europa, kaip Kaunas ar Vilnius. 

Investicijoms aplenkiant mūsų miestą, gyventojų skaičius mažėja, o visas jaunimas bėga į Vilnių ar Kauną.

Atėjau tam, kad kartu su komanda pakeisčiau miestą, kad čia atsirastų nauji traukos objektai ir ilgus metus nesikeitęs miesto vaizdas pagaliau taptų kitoks. 

Toks, kuris trauktų sugrįžti jaunimą, atrasti miestą iš naujo ir suprasti, kad čia - ne mažesnės galimybės nei, tarkime, sostinėje.  

Būdamas Klaipėdos miesto tarybos narys, toliau aktyviai vystote verslą. Verslas ir politika, ar tai suderinama?

Kaip sakoma, mažiau kalbų - daugiau darbų. O norintys ir nuoširdžiai dirbantys suspėja viską. 

Tuo įsitikinau pats ir drąsiai jau dabar galiu pasakyti, kad, dirbant miesto Taryboje, viską galimą suderinti. 

Anksčiau daug nervų sudegindavau, kai matydavau, kaip prarandama daug laiko politikoje tuščioms kalboms. Tai iki šiol ypač mėgsta daryti visų tradicinių partijų atstovai.

Tokia tos demokratijos kaina, bet, laikui bėgant, įpratau nekreipti dėmesio, arba tiesiog neskirti tuščiam politikavimui savo laiko ir energijos.

Interesų konflikto lengva išvengti, kai esi sau principingas, žinai, kad atėjai dirbti miestui, miesto žmonių labui. 

Visiems sakau, kad būtų daug smagiau ir naudingiau visiems, jeigu daugiau patyrusių verslo ar kitų organizacijų žmonių, kurie turi sukaupę didžiulę patirtį, nebijotų ir dalyvautų rinkimuose. 

Jų kompetencija ir praktinė patirtis leistų priimti efektyvesnius ir gyventojams reikalingus sprendimus.  

Liaudiškai sakant, geriau mažiau kalbėti, aimanuoti, pasakoti, kaip čia viskas blogai, o imtis darbo ir daryti.  

Laiko atžvilgiu Tarybos nario veikla jo atima tikrai daug. Tačiau, jei verslas ar kita veikla sustyguota ir darbai gali vykti pačiam nedalyvaujant ar tik dalinai dalyvaujant, viską įmanoma suspėti, o darbai miestui išliks ilgiau nei bet kokios diskusijos. 

Liaudiškai sakant, geriau mažiau kalbėti, aimanuoti, pasakoti, kaip čia viskas blogai, o imtis darbo ir daryti. Kol kas dar daug laiko išeikvojama nereikalingiems posėdžiams, kalboms ir tikrai dar yra daug erdvės, kur pasitempti.

Matome, kad vystant jūsų verslo projektus aktyviai dalyvauja šeimos nariai. Ar pasikeitė darbų pasidalinimas tapus politiku? Kaip žmona Jolanta reagavo į jūsų sprendimą dalyvauti politikoje?

Su Jolanta susipažinome daugiau nei prieš 40 metų. Ji labai gerai žino mano charakterį. Žmona tikrai nelabai palaikė mano sprendimą dalyvauti miesto politikoje.

Sukūrę šeimą prieš 38 metus, visus tuos metus viską darėme kartu ir savo laiku. Šiandien galime tuom pasidžiaugti. 

Turėjome ir sunkių gyvenimo momentų, kaip finansinių krizių, konkurencinių kovų ir t. t., bet kartu, su žmonos palaikymu, jos tikėjimu manimi, kai kurių mano norų pristabdymu, perėjome ir tuos sunkius etapus.  

Šiandien daugiau energijos ir laiko galiu skirti Klaipėdai, miesto problemų sprendimui, nes daliai verslo jau vadovauja dukros.

Mūsų, kaip tėvų, pagrindinis tikslas buvo suteikti vaikams gerą išsilavinimą. Todėl pasiūlėme vyresniajai dukrai Rūtai tęsti mokslus užsienyje. Jaunesniosios dukros Lauros įkalbinėti nereikėjo, ji pati norėjo sekti sesers pėdomis. Vėliau taip išėjo, kad į vystomus investicinius projektus jos įsitraukė natūraliai.

Šiandien kartu su Jolanta džiaugiamės, kad pavyko sklandžiai perduoti jaunesnei kartai valdymą ir tai sudaro galimybes daugiau laiko skirti ne tik politikai, bet ir sau.

Dviese galime daugiau keliauti. Ypač traukia pažintinės kelionės. Anksčiau tikrai tiek neturėjome laiko ir galimybių. Šiandien tikrai daug dėmesio galime skirti anūkams, sau, savo pomėgiams, kelionėms ir t. t.  

Užsiminėte apie konkurenciją, interesų konfliktus. Dažnai sulaukiate viešų kaltinimų dėl požeminės automobilių aikštelės Atgimimo aikštėje projekto, neva jos reikia jūsų valdomam viešbučiui "Klaipėdos Victoria". Kaip atremiate tokį puolimą?

Jau piketuotojams dėl Atgimimo aikštės minėjau, galiu tik pakartoti, kad "Victoria" dirba 3 metus ir susitvarko. Mūsų svečiai, nors būna kartais ir sunkesnių dienų, bet susitvarko.  

Daug kartų esu kartojęs: požeminė aikštelė nėra skirta "Victoria" viešbučiui, ji reikalinga visiems miesto gyventojams ir svečiams. Kiek klaipėdiečių gyvena už Palangos plento ir, atvykę į šią miesto dalį, neranda kur pastatyti automobilio? Net ir norint susimokėti už stovėjimą vietos dažnai tiesiog nėra.

Tie patys "Victoria" svečiai, pasistatę savo automobilius požeminėje aikštelėje, mokės parkavimo mokestį Savivaldybei, kaip ir visi miesto svečiai bei gyventojai. Tai ne kieno nors privati nauda - tai miesto infrastruktūros plėtra, skirta visiems klaipėdiečiams.

Šios investicijos nebus "pravalgytos" ar iššvaistytos, jos tarnaus ateities kartoms, padės spręsti vieną didžiausių miesto problemų - automobilių statymo klausimą centrinėje miesto dalyje.

Taip pat dar kartą noriu pabrėžti, kad viešbutį įsigijau jau po to, kai buvo pradėtas Atgimimo aikštės projektas. Tai du visiškai nesusiję dalykai. Bet kai kuriems politiniams oponentams labai patogu manipuliuoti šia tema, bandant sumenkinti projekto svarbą.

Šioje politinėje kovoje įkaitais tampa (arba jais tiesiog yra naudojamasi) archeologai. Man tikrai pikta, kai į šias intrigas įsivelia žmonės, kuriems net nerūpi miesto ateitis. Neretai save visuomenininkais vadinantys asmenys net neturi nieko bendro su Klaipėda.

Turime suprasti, kad Atgimimo aikštės projektas yra klaipėdiečių patogumui, Klaipėdos modernumui ir ateičiai, o ne kažkoks asmeninis interesas tų, kurie už mokesčių mokėtojų pinigus metų metus nori ieškoti "vertingųjų sluoksnių".

Noriu pabrėžti, kad visos protingos investicijos į infrastruktūros projektus tarnaus ne man, o ateinančioms kartoms, kurioms tai sudarys patogumus gyventi, dirbti, siekti karjeros Klaipėdos mieste, sykiu toliau investuoti Klaipėdoje, gerinti miesto įvaizdį, o ne dairytis buto Vilniuje ar Kaune. 

Todėl reikia baigti visas spekuliacijas ir kuo sparčiau įgyvendinti Atgimimo aikštės sutvarkymo projektą, nes jo miestas jau laukia daug metų.

Kalbant apie Klaipėdą, kokia miesto vizija, koks jis turėtų būti jūsų akimis?

Klaipėda turėtų būti gyvas, augantis, bendruomeniškas ir pasididžiavimą keliantis miestas. 

Miestas, kuriame kiekvienas gyventojas jaučiasi gerai - tiek tie, kurie čia gimė ir užaugo, tiek tie, kurie nusprendė kurti savo ateitį būtent Klaipėdoje. 

Jei patys didžiuosimės savo miestu, tą jausmą perduosime ir kitiems - mūsų jaunimas matys ateities perspektyvas, čia kurs savo karjeras, šeimas, o atvykę svečiai pajus Klaipėdos išskirtinumą.

Šio tikslo mes bendru darbu visi kartu turėtume siekti. Tai liečia ir Klaipėdos uosto direkcijos administraciją, kuri yra įsikūrusi mūsų mieste, ir negali taip būti, kaip dabar, kad jie - savo valtyje, o miestas - savo.

Uostas yra mūsų visos Lietuvos pasididžiavimas, bet jis yra Klaipėdos mieste, o ne Vilniuje ar Kaune. Turėtų būti pasiektas bendradarbiavimas tiek tarp uosto ir miesto vadovų, tiek juridiškai. 

Tai yra vienokia ar kitokia forma miestas turėtų dalyvauti Uosto direkcijos veikloje. Klaipėda nėra tik geografinis taškas žemėlapyje - tai mūsų namai, mūsų ateitis, mūsų istorija.

Turime veikti kaip vienas organizmas - išvien, su aiškia vizija, su rūpesčiu kiekvienam žmogui, kad kiekvienas čia gyvenantis jaustųsi saugus, gerbiamas ir galintis kurti savo gyvenimą būtent čia, Klaipėdoje. Tai mūsų atsakomybė - padaryti šį miestą tokį, kuriame norisi gyventi, auginti vaikus ir kurti ateitį.

Klaipėda turi gilias istorines šaknis. Pastaruoju metu kyla daug diskusijų dėl istorinio paveldo išsaugojimo. Kaip jūs matote situaciją?

Šitas klausimas man labai skaudus, ir gerbėjų aš tikrai šiuo klausimu neturiu. Pirmiausia tai visos Lietuvos problema. 

Man nesuprantama, kodėl kažkas, ar keletas žmogelių, gali už visus nuspręsti, saugoti tą ar aną daiktą ar nesaugoti? Paveldo saugojimo klausimai turėtų būti sprendžiami skaidriai, profesionaliai ir visų miesto gyventojų labui.

Deja, šiandien dažnai matome atvejus, kai paveldosauga tampa priemone stabdyti miestui svarbius projektus. Pavyzdys - stovintis namas Klaipėdos centre, pačioje Naujojoje Uosto gatvėje, beveik važiuojamojoje dalyje.

Kažkas nusprendė jį įtraukti į saugotinų objektų sąrašą, o dabar jis kelia didelių problemų miesto transporto judėjimui. Jei šis objektas išties toks vertingas, jį galima perkelti, atstatyti autentišku stiliumi kitoje vietoje, tačiau tai neturėtų trukdyti viso miesto raidai. 

Svarbiausia - rasti racionalų balansą tarp paveldo išsaugojimo ir šiuolaikinės miesto plėtros. Kas ten vertingo? Dabar yra XXI amžius. Visa tai galima būtų padaryti paprastai ir greitai, tai yra nugriauti ir, atitraukus nuo gatvės, atstatyti autentišką pastatą. Ar žmonėms rūpės, kad jis atstatytas naujomis-pasendintomis plytomis?  

Panaši situacija ir su Atgimimo aikšte. Buvo parengtas projektas, išlaikytos visos procedūros, investuotos didžiulės sumos, tačiau darbai buvo sustabdyti dėl rastų senų plytų ir pamato liekanų. 

Taip, istorija yra svarbi, bet ar miesto ateitis turėtų būti stabdoma dėl pavienių radinių? Juk istorinė atmintis gali būti puoselėjama muziejuose, knygose, moksliniuose tyrimuose, o ne užkonservuojant miesto vystymąsi.

Siūlau rasti kompromisą - jei paveldo objektai turi vertę, jie turi būti įamžinti tinkamai, bet tai negali trukdyti Klaipėdos augimui. Miestas turi vystytis, judėti į priekį ir tarnauti žmonėms, o ne likti įstrigęs praeities ginčuose ir istoriniuose vadovėliuose.  

O kur matote Klaipėdos silpnąsias puses, problemas?

Mano asmeninė nuomonė, bet aš matau, kad silpnoji miesto pusė yra mūsų Klaipėdos universitetas. Universitetas turėtų būti miesto intelektualinis centras, inovacijų, mokslo ir pažangos variklis, tačiau šiuo metu jis dažnai tampa politinių interesų įkaitu.

Gaila, kad Klaipėdos universitetas, mano nuomone, yra politizuotas ir neretai vadinamas "vienos partijos lizdu". 

Tai nėra gerai nei akademinei bendruomenei, nei miestui. Universitetai turėtų būti nepriklausomi, skatinti diskusijas, kritinį mąstymą ir būti atviri visoms nuomonėms. Deja, šiandien matome, kaip iš universiteto aplinkos kyla destruktyvi priešprieša miesto valdžiai ir jos darbams.  

Manau, kad Klaipėdos universitetas turėtų sutelkti dėmesį į mokslo kokybės gerinimą, savo prestižo kėlimą, tarptautinių ryšių stiprinimą. Jei universitetas būtų stiprus, pritrauktų daugiau studentų, o kartu ir jaunų, aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialistų.

Šiandien Klaipėdai labai trūksta studentų ir jaunimo, kuris čia liktų, kurtų verslus, prisidėtų prie miesto ateities. 

Universitetas galėtų tapti pagrindiniu miesto ekonomikos ir inovacijų centru, bet tam reikia daugiau dėmesio mokslo kokybei, o ne politinėms kovoms. Jeigu energija būtų nukreipta ne į intrigas, o į universiteto tobulėjimą, laimėtų visi - ir universitetas, ir miestas, ir jo žmonės.

Kokia jūsų Klaipėdos ateities vizija? Ar tai uostas, pramonės miestas, ar kurortas?

Manau, Klaipėdos ateitis - visų šių sričių darinys. Uostas jau yra ir išliks mūsų miesto pagrindinis ekonominis variklis, pramonė egzistuoja ir, tikiuosi, toliau sėkmingai plėsis. O kurortinės galimybės, nors šiandien dar atrodo ribotos, ilgainiui gali išaugti.

Dėl kurorto statuso šiandien dar sunku kalbėti, tačiau ateityje situacija gali pasikeisti. Klaipėda turi visus reikalingus gamtinius išteklius: nuostabią Smiltynę, išskirtinius paplūdimius, jūrinę aurą, kurią reikia tinkamai išnaudoti. Jei ateis daugiau investicijų, jei bus mažiau biurokratinių trukdžių, miestas tikrai gali iš dalies tapti kurortiniu.

Kelias iki to dar ilgas, tačiau tikiu, kad sveikas protas nugalės, o subalansuotas miesto vystymasis leis Klaipėdai tapti vieta, kur sėkmingai dera pramonė, uosto veikla, moderni infrastruktūra ir poilsio zonos.  

Svarbiausia - nesustoti ir judėti į priekį, ieškoti geriausių sprendimų, kurie leistų Klaipėdai išlikti stipria, augančia ir visiems patrauklia vieta.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder