Arvydas ir Ilona Vaitkai: „Darbe visada buvo taip, kad laiko neskaičiuojame“

(14)

Balandžio 20 dieną sukako lygiai metai, kai buvo inauguruotas dabartinis Klaipėdos meras. Šia proga žurnalas „Vakarai“ paprašė Arvydo ir Ilonos Vaitkų šiek tiek atidengti uždangą ir atskleisti, ar dirbant miestui dar lieka ir asmeninio laiko šeimai, tradicijoms ir pomėgiams.

Pokalbio susitinkame mero kabinete po darbo valandų. Nors oficiali darbo diena jau baigėsi prieš gerą pusvalandį, iš mero kabineto išeina paskutinis interesantas. Akivaizdu, kad mero darbotvarkėje suplanuota kiekviena minutė.

Ilona iš karto išduoda, kad vyras iš darbo paprastai grįžta po devintos valandos vakaro. Tačiau Arvydas, eidamas į politiką, jau žinojo, kad kitaip nebus, ir gavo žmonos pritarimą.

Pokalbio metu susidarė įspūdis, kad tiek Arvydas, tiek Ilona yra darboholikai ir jaučiasi laimingi galėdami save realizuoti mėgstamoje veikloje.

O klausant jų istorijų pasitvirtino taisyklė, kad, norint produktyviai dirbti, reikia kokybiškai ir ilsėtis.

Paaiškėjo, kad įtempta Klaipėdos mero darbotvarkė ne tik nesugriovė šeimos tradicijų ir pomėgių, tačiau ir padeda atrasti naujų.

Ilona neslepia, kad laiko kartu nėra daug, tačiau sako, kad taip šeima gyvena jau daug metų ir dabartinis laikotarpis nėra pats sudėtingiausias. Abu sūnūs jau suaugę ir gyvena savarankiškai.

Jau praeityje ir tas laikotarpis, kai šeima gyveno tarp Vilniaus ir Klaipėdos, kai A. Vaitkus buvo Susisiekimo ministerijos sekretorius ar vadovavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

„Ar dirbau valstybiniame sektoriuje, ar privačiame versle, tačiau visada buvo taip, kad laikas praktiškai yra neskaičiuojamas. Todėl šeima jau seniai suprato, kad niekada nebus kitaip. Esu labai dėkingas Ilonai, kuri išaugino mūsų vaikus, nes man tikrai teko daug dirbti. Šiandien yra šiek tiek lengviau, nes vaikai jau užaugę“, - sako A. Vaitkus.

Šiandiena Vaitkų šeima gyvena Klaipėdos miesto problemomis. Kartais jas sprendžia derindami su laisvalaikiu, tačiau turi laiko ir atsipūsti, nepamiršta, kad poilsis, dėmesys vienas kitam yra labai svarbu.vaitkai

Pati geriausia kritikė

„Ilona yra pati geriausia, pozityviausia kritikė to, kas pastaruoju metu vyksta Klaipėdoje. Kalbantis šeimoje ji man padeda dar kartą apmąstyti kiekvieną projektą, kurį Savivaldybėje aptariame su atsakingais specialistais“, - sako A. Vaitkus.

„Namo grįžtu vėlai. Labai vėlai. Dažnai būnu tas žmogus, kuris užrakina Savivaldybės pastatą ir išeina paskutinis. Taip įvyksta dažnai. Tačiau mane džiugina, kad Ilona yra taip pat užimtas žmogus. Ji namo grįžta panašiu laiku“, - šypsosi Klaipėdos meras.

„Kai praėjusiais metais Arvydas su komanda Klaipėdoje laimėjo rinkimus, jau iš anksto žinojo, kur eina. Abu supratome, kad reikės kantrybės, ramybės, laukimo. Aš labai pasitikiu ir tikiu Arvydu. Žinau, kad jis įsigilins į kiekvieną projektą, situaciją ir padarys tai, kas bus geriausia. Tai yra labai gera savybė. Aš džiausiuosi, kad jis realizuoja save“, - sakė Ilona.

Moteris išduoda, kad tuomet, kai kalba pasisuka apie darbinius reikalus ar tiesiog kalbant apie miesto problemas ir projektus, ji šeimoje yra tarsi paprasta klaipėdietė, kuri į Savivaldybės darbą žiūri paprasto gyventojo akimis.

„Aš užduodu klausimus. Kartais duodu patarimus. Tačiau nėra taip, kad mes šeimoje gyventume Klaipėdos problemomis. Arvydas saugo mane ir į namus niekada neparneša darbinės įtampos“, - atskleidžia Ilona.

Tačiau kartu mero žmona pažymi, jog šeimoje nėra tokių griežtų taisyklių, kad namuose negalima kalbėti apie darbą. Ji atkreipia dėmesį, kad vyras šeimoje labai dažnai pasakoja įvykius, o situacijas neretai vertina su humoru.

„Jo humoro jausmas yra labai geras. Nors po darbų susitinkame vėlai, tačiau mus visada lydi gera nuotaika. Gal iš šalies atrodo, kad jis griežtas vadovas, tačiau į namus jis paprastai grįžta linksmai nusiteikęs. Mes daug juokaujame,“ - šypsosi Ilona.

Tačiau aišku, kad kasdien ar net ir savaitgaliais nepavyksta atsiriboti visiškai nuo darbų.

Arvydas pasakoja vieną naujausių situacijų, kaip vieną sekmadienio vakarą kartu su Ilona važiavo į Palangą pasivaikščioti prie jūros.

„Grįžtant namo, aš norėjau pasižiūrėti miesto gatves, miesto kiemus. Ilonai pasiūliau važiuoti kartu. Ji labai teigiamai priėmė pasiūlymą. Kartu pažiūrėjome, kiek automobilių vakarais parkuojama prie prekybos centų pietinėje miesto dalyje, prie „Norfos“, „Lidl“ parduotuvių. Įsitikinome, kad Vingio gatvėje esančio prekybos centro savininkas ištesėjo savo pažadą ir sekmadienį mokamos stovėjimo aikštelės užkardai buvo pakelti“, - pasakoja A. Vaitkus.

Meras sako, kad tuomet kartu važiuojant per miestą stebėjo gatves, fiksavo naujai atsiradusias duobes ir kartu diskutavo, ką reikėtų dar sutvarkyti mieste.

„Aišku, nemanau, kad važinėtis po miestą ir fiksuoti duobes keliuose taps mūsų šeimos nauju hobiu. Tačiau tokie pavieniai atvejai, kai Ilona pritaria ir noriai sutinka vykti kartu, labai pradžiugina“, - vertina žmonos palaikymą A. Vaitkus.

„Arvydas darbui atsiduoda visa širdimi. Išeina ryte ir iš darbo grįžta tik devintą ar dešimtą valandą vakare. Jam labai rūpi Klaipėda. Aš žinau, kad jis padarys viską labai gerai, kaip tik jis gali“, - neabejoja Ilona.

Tačiau kartu ji gauna ir grįžtamąjį ryšį, nes vyras labai vertina jos darbą ir patirtį.

„Ilona turi didelę patirtį ir kompetenciją finansų, apskaitos srityje. Tai labai vertingos ir reikalingos žinios tiek praeityje, tiek šiuo metu. Išgirsti finansinių rinkų pokyčius ir vertinimus yra laba svarbu. Aš tai labai vertinu“, - sako A. Vaitkus.

„Aš esu labai laiminga. Turiu labai gerą darbą, kuriame save realizuoju. Kartu būnu šalia ir palaikau Arvydą“, - sako I. Vaitkienė.

Padėlis tapo tradicija

Tačiau tai nereiškia, kad mero šeimoje visą laiką užima tik darbas. Ilona ir Arvydas turi daug bendrų pomėgių.

Pirmiausia tai - sportas, jis padeda palaikyti gerą formą ir fizinę savijautą.

„Aktyviai žaidžiame padėlį. Tačiau šeimos padėlio varžybų istorija yra labai įdomi. Iš Vilniaus atvažiavo sūnūs Andrius ir Edgaras. Padėlio aš dar tada nebuvau žaidęs, tačiau sūnūs tąkart nuo tėčio gavo „malkų“. Po to jiems labai sukilo ambicijos.

Jie išvažiavo atgal į sostinę treniruotis. Tuomet jau grįžo atgal revanšo. Dabar jau pripažinau, kad abu mane aplenkė padėlio kortuose. Tačiau labai džiaugiuosi, kad padėlis tapo sūnus vienijančiu užsėmimu. Sporto dėka jie dabar turi dar glaudesnį ryšį“, - džiaugiasi A. Vaitkus.

Jis sako, kad ir pats su žmona bent du kartus per savaitę kartu su bendraminčių kompanija žaidžia padėlį. Tai ne tik padeda palaikyti gerą sportinę formą, tačiau ir leidžia atsipalaiduoti nuo kasdien darbe patiriamo streso.

Bene didžiausia šeimos tradicija yra slidinėjimas kalnuose, kuri tęsėsi bene 35 metus, tačiau dėl COVID-19 pandemijos buvo nutrūkusi. Tačiau šiemet Vaitkai planuoja atgaivinti ir šitą tradiciją.

vaitkai
© Vita Jurevičienė

Kelionė kemperiu

Dar viena Arvydo ir Ilonos Vaitkų tradicijų yra vasaros kelionė kemperiu ir poilsis Adrijos jūros salose.

„Ir šiemet jau svajojame, ne tik svajojame, bet ir planuojame“, - pradėjus kalbėti apie būsimą vasaros nuotykį pastebimai sužimba pašnekovų akys.

Arvydas išduoda, kad jau vykdo būsimų namų ant ratų atranką. Taip pat jau dėliojamos ir būsimo maršruto gairės.

Šią tradicinę kelionę šeima įprastai planuoja kartu. Išimtis buvo tik praėjusieji metai. Tuomet maršrutą dėliojo Ilona, nes Arvydui metai buvo ypač sunkūs.

„Planuodami maršrutą, mes turime pagrindinius principus. Pirmiausia tai sala švarioje, sūrioje Adrijos jūroje. Niekur neskubame, mėgaujamės gamtos terapija. Renkamės salas, nes tai yra specifika. Ten tu sutinki mažiau žmonių, susilieji su gamta ir ramybe. Tada mes atsigauname“, - ramesniam poilsiui prioritetą teikia Vaitkai.

Prie jūros praleidusi iki 10 dienų, šeima toliau vyksta į kalnus. Tačiau pakeliui sustoja Venecijoje, kur mini savo vestuvių metines. Įprastai tai būna kukli vakarienė jaukiame restoranėlyje. Pora susituokė 1986 metais rugpjūčio 30 dieną.

„Tradicija gimė atsitiktinai, tačiau dabar jau vienuolika metų iš eilės mes ją puoselėjame ir nesiruošiame nutraukti. Tai abiem suteikia didelį džiaugsmą“, - sako A. Vaitkus.

 

Kelionės pėsčiomis

Kalnuose laukia jau aktyvus poilsis ir kelionės pėsčiųjų trasomis.

Maršrutai pasirenkami spontaniškai tiesiog jau atvykus į vietovę. Štai praėjusiais metais Vaitkai lankė draugus Šveicarijoje. Maršrutą pasirinko taip pat spontaniškai, tačiau jis pasirodė tikrai neprastas.

„Sportinių rezultatų nesiekiame, tai pasivaikščiojimai savo malonumui, tačiau kartais nutinka, kad paprastas pasivaikščiojimas tampa tikru iššūkiu, būna ir streso. Pasitaiko ir netikėtų skardžių, reikia eiti atsargiai, įsikibus į lynus. Tokiais momentais Arvydas “šefuoja„. Ir ašaras šluosto“, - pasivaikščiojimų kalnuose emocijas prisimena Ilona.

„Esame įkopę į aukščiausią Norvegijos viršukalnę - Galhiopigeną. Tuomet vienas aukščiausios kategorijos alpinistas mus „apgavo“.

Sakė, kad reikia pabandyti, kad bus smagus pasivaikščiojimas. Tačiau tai buvo tikras iššūkis. Keliavome su visa įranga.

Po penkių dienų kopimo kūnas buvo nusėtas mėlynių. Tačiau dabar, jei norvegui pasakai, kad esi įkopęs į Galhiopigeną, praktiškai tampi norvegu, na, bent jau puse norvego, - įspūdžius prisimena Arvydas. - Dabar pasivaikščiojimui pasirenkame vienos dienos maršrutus.

Kemperyje taip pat atsiranda vietos ir kalnų slidėms. Vasaros metu esame slidinėję. Europoje yra penkios vietos, kur galima slidinėti ir vasarą.

Esame išbandę trasas ir Prancūzijoje, ir Austrijoje. Slidinėjimas yra tuo ypatingas, kad, pakilus į kalną, tau dingsta žemėje esančios problemos.

Tuomet tu nebegalvoji apie nieką. Žiūri, kaip nusileisti. Tai labai geras laisvalaikis, tai galimybė užsimiršti nuo kasdien tave lydinčių problemų, pamiršti darbus, galimybė tiesiog mėgautis nusileidimo nuo kalno malonumu.“

Šeimos idilija

Tiek Ilona, tiek Arvydas labai daug savęs ir laiko atiduoda darbe. Todėl jie labai vertina tuos momentus, kai gali laiko skirti sau.

„Idealus savaitgalis? Tai laikas, kai esame dviese namuose šalia vienas kito. Arvydas mane lepina - neša kavą į lovą, neša pusryčius. Tuomet mes paprastai žiūrime kino filmą. Vėliau einame ramiai pasivaikščioti“, - apie idealią dieną kartu pasakoja Ilona.

Kartu ji džiaugiasi, kad įtemptas darbų grafikas nekeičia šeimos tradicijų. Vaitkų šeima yra tas traukos centras, ir jų namuose visa giminė dažniausiai susirenka švęsti pagrindinių metų švenčių: Kalėdų, Velykų, gimtadienių.

Taip puoselėjamos šeimos ir giminės tradicijos. Tai labai svarbu vis labiau susvetimėjimu dvelkiančioje pasaulio bendruomenėje.

„Visada per šventes susirenkame daug žmonių: anūkai, vaikai, seserys su šeimomis. Turime gražias šventes. Per praėjusias Kalėdas piešėme genealoginį medį.

Per Velykas visada ridename kiaušinius. Kartu su anūkais dengiame šventinį stalą. Mums labai svarbios lietuviškos tradicijos. Prie šventinio stalo būtinai visi turi kažką pasakyti, palinkėti ką nors gero vienas kitam“, - šeimos idiliją atskleidžia Ilona.

Ji prisimena ir praėjusių Kalėdų burtą, kai dar nevedę šeimos vyrukai išsitraukė porinį skaičių riešutų, todėl dabar labai įdomu, ar burtas išsipildys ir ar šie metai jiems taps poringi.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder