Verslininkas pažymėjo, kad vargu ar būtų pasiekęs tokios sėkmės, jei laiku nebūtų pastebėjęs, kad šis įprotis prieš jį atskleidžia naujus pasiekimus.
Vienas iš „Microsoft“ įkūrėjų, suvaidinęs lemiamą vaidmenį populiarinant kompiuterius ir internetą, paaiškino, kad jo sėkmė nebūtų buvusi įmanoma be vaikystėje praleisto laiko, skirto mąstymui, skaitymui ir pasaulio tyrinėjimui.
„Kai jausdavau nerimą, nuobodulį arba patekdavau į bėdą dėl blogo elgesio, dingdavau savo kambaryje ir pasinerdavau į knygas ar idėjas, dažnai ištisas valandas be pertraukos“, - rašė B. Gatesas savo tinklaraštyje.
Jis pabrėžė: „Šis gebėjimas paversti prastovą giliu apmąstymu ir mokymusi buvo esminė mano asmenybės dalis. Jis taip pat buvo labai svarbus mano sėkmei vėlesniame gyvenime“.
Gatesas rekomendavo Jonathano Gaidto knygą „Nerimo karta“, kurioje analizuojamas išmaniųjų telefonų ir socialinės žiniasklaidos poveikis vaikų psichikai.
Autorius teigia, kad šios technologijos ne tik perkuria jaunų žmonių smegenis, bet ir sukelia psichikos sveikatos krizę, ypač didina vienatvės ir depresijos paplitimą tarp Z kartos atstovų.
„Mūsų dėmesys yra tarsi raumuo, o dėl nuolatinių pertraukų ir priklausomybės nuo socialinės žiniasklaidos jį neįtikėtinai sunku išvystyti“, - pažymėjo Gatesas.
Jis taip pat pažymėjo, kad šiuolaikinės technologijos slopina gebėjimą giliai mąstyti, kuris kadaise įkvėpdavo novatoriškų idėjų.
Nuolatinio susikaupimo galia
Per savo karjerą Gatesas ne kartą pabrėžė, kad įprotis skaityti ir užsisklęsti savyje buvo jo pasiekimų varomoji jėga.
Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje jis kasmet praleisdavo „apmąstymų savaitę“ - atsiskyrėlio namelyje dykumoje su krūvomis knygų ir techninių dokumentų.
„Buvau atsidavęs nepertraukiamam susikaupimui, - rašė Gatesas. „Net netikrindavau elektroninio pašto, kad galėčiau skaityti, mąstyti ir rašyti apie ateitį“.
Pasak Gateso, būtent tokie gilaus susikaupimo laikotarpiai leido jam sukurti didelės apimties idėjas, pavyzdžiui, sukurti naršyklę „Internet Explorer“.
B. Gatesas pažymi, kad gebėjimas intensyviai susikaupti leidžia pasauliui pasiekti proveržį.
„Be gebėjimo intensyviai susikaupti ir sekti paskui idėją, kad ir kur ji vestų, pasaulis gali prarasti proveržius, kurie atsiranda susitelkus į ką nors ir to neatsisakius, net jei už kelių paspaudimų yra greitas dopamino smūgis“, - rašė jis.
Toks požiūris į susikaupimą išlieka svarbus net ir technologijų persotintame pasaulyje.
Šaltinis: unian.net
Rašyti komentarą