Čarlis Čaplinas. Po komiko kauke

Nelengva vaikystė

Būsimasis aktorius gimė 1889 m. balandžio 16 d. Londone. Tėvų mažasis Čarlis neteko anksti. Jo mama 1896 m. mirė psichiatrijos ligoninėje, o vaikai liko gyventi su tėvu, kuris sukūrė naują šeimą. Netrukus Čaplinas vyresnysis pradėjo gerti ir 1901 m. mirė.

Čarlis su broliu mokėsi našlaičių mokykloje ir patys skynėsi kelią per gyvenimą. Mokyklą Č.Čaplinas lankė nereguliariai ir dėl to ilgus metus beveik nemokėjo skaityti. Pirmąjį tikrą darbą teatre jis gavo būdamas 14-os.

Čia ir išryškėjo žinių trūkumas: jis negalėjo mokytis teksto, nes nemokėjo jo perskaityti. Išmokti rašto jam padėjo brolis Sidnis. Jaunystėje Č.Čaplinas žavėjosi muzika. Jam ypač patiko smuikas, kuriuo grieždavo beveik kasdien. 1908 m. jam nusišypsojo laimė: jis buvo priimtas į F.Karno teatro trupę ir tapo vienu pagrindinių jos aktorių. Trupė kelis kartus gastroliavo JAV ir kartą jaunasis Čarlis nutarė ten pasilikti.

Beprotiškas populiarumas: mažasis Valkata

Savo karjerą Č.Čaplinas tęsė vadovaujamas kino prodiuserio Mako Seneto (Mack Sennett), nors po teatro scenos adaptuotis kine jam buvo nelengva. Jo karjeros lūžio tašku tapo Valkatos personažo gimimas. Č.Čaplinas jį „sukonstravo" iš daugybės paties sugalvotų ir nuo kitų komikų nusižiūrėtų elementų.

Pažiūrėti Valkata atrodė nevalyvas ir keistas: mažas „katiliukas" ant galvos ir didžiuliai batai, plačios kelnės ir siauras švarkelis. Įvaizdį papildė nedideli ūseliai, neslepiantys aktoriaus mimikos, juodai paryškintos didelės liūdnos akys ir plona rotango lazdelė.

Turėjo reikšmės ir nedidelis aktoriaus ūgis (apie 165 cm), ir liesas kūno sudėjimas. O keista išvaizda sudarė kontrastą su vargšo Valkatos nepriekaištingomis lordo manieromis. Jis delikatus, inteligentiškas ir mandagus, tačiau esant reikalui galintis pratrūkti arba pasukčiauti. Kartu jis jaudinamai naivus, užjaučiantis ir mėgstamas merginų, kurias pavergia gerumu.

Personažas pasirodė esąs toks vykęs, kad Č.Čaplinas daug metų eksploatavo jį filmuose, pirmiausia tuose, kuriuos pats režisavo. Paskutiniuoju filmu, kuriame veikė Valkata, tapo „Didysis diktatorius" (1940 m.) - Trečiojo Reicho parodija. Jis buvo ir pirmasis įgarsintas filmas, nes anksčiau Č.Čaplinas buvo ištikimas nebyliajam kinui. Kita svarbi jo filmų pusė - socialinė potekstė. Č.Čaplinas norėjo ne šiaip parodyti „mažą žmogų" to meto pasaulyje, bet ir atkreipti dėmesį į to pasaulio aktualias problemas.

Čarlio aktoriaus ir režisieriaus karjera nebuvo susijusi vien su Valkatos amplua. Tačiau tuo pačiu metu jis buvo pradėtas persekioti už neva palankumą komunistinei ideologijai. FTB kaupė jo dosjė, ketindamas jį išvaryti iš šalies.

Dar vienas pretekstas jį persekioti buvo filmas „Didysis diktatorius". Kadangi jį kuriant JAV santykiai su Vokietija buvo neutralūs, Č.Čaplinui buvo siūloma atsisakyti jį rodyti. Tačiau režisierius nenusileido: tarp jo kolegų ir draugų buvo žydų, iš kurių jis sužinodavo apie įvykius Vokietijoje, ir norėjo filmu išjuokti A.Hitlerį ir pademonstruoti požiūrį į padėtį Europoje. Filmui pasirodžius ekranuose A.Hitleris užpuolė SSRS, ir spaudimas liovėsi. 1952 m. Č.Čaplinas trumpam išvyko iš JAV, bet grįžti atgal jam nebuvo leista. Aktorius apsigyveno Šveicarijoje, kur ir gyveno iki mirties 1977 m.

Komikas ir despotas

Aktorius turėjo mažai ką bendro su savo personažais, ypač Valkata. Kitaip nei išsiblaškęs, nerangokas, geraširdis Valkata, Č.Čaplinas buvo griežtas, pedantiškas ir labai priekabus, galėdavo sukelti skandalą dėl menkiausio vėlavimo.

Savo filmus jis stengėsi išbaigti iki tobulybės ir visiškai nesigailėdavo aktorių. Siekdamas idealaus rezultato, Č.Čaplinas net ir blogiausiomis sąlygomis filmuodavo dešimtis dublių. Filme „Didmiesčio žiburiai" aklos gėlių pardavėjos vaidmenyje Č.Čaplinas nufilmavo jauną Virdžiniją Čeril (Virginia Cherrill). Vos viena frazė „Gėlių, sere?" buvo kartojama 342 kartus!

Apie nelengvą Č.Čaplino charakterį galima spręsti ir iš jo santykių su moterimis. Kaip ir jo personažas Valkata - tikras damų numylėtinis - Č.Čaplinas taip pat negalėjo skųstis moterų dėmesio trūkumu. Jis buvo vedęs 4 kartus ir susilaukė 12 vaikų.

Keturios santuokos ir neblėstanti simpatija gerokai jaunesnėms merginoms pelnė jam nekokią reputaciją. Be to, su moterimis jis buvo pavydus ir ūmus, nepakęsdavo net užuominos, kad jo išrinktoji galėtų flirtuoti su kitais.

O pats tikrai nebuvo ištikimybės pavyzdys. Vis dėlto su Valkata aktorius turėjo bendrą bruožą: amžininkai pastebėjo, kad Č.Čaplinas rengdavosi gan aplaidžiai ir nebuvo labai valyvas. Visa galva panirdamas į darbą, jis pamiršdavo tokias gyvenimo smulkmenas kaip būtinybė pasikeisti drabužius arba nusiprausti.

Čarlis Čaplinas - neabejotinai viena reikšmingiausių, o gal ir reikšmingiausia asmenybė XX a. kino industrijoje. Nuo jo karjeros pradžios praėjo jau daugiau kaip 100 metų, bet šio žmogaus vardas ir šiandien yra žinomas kiekvienam tikram kino meno gerbėjui.

Įdomiausi faktai iš garsiausio kino istorijoje aktoriaus gyvenimo ir 12 jo sugalvotų laimės taisyklių

1. Makartizmo laikais Čarlis Čaplinas buvo kaltinamas tuo, kad yra komunistas ir tai slepia. Didžiausi aktyvistai iš Šlovės alėjos išlupo plytelę su Č.Čaplino rankų ir kojos atspaudais. Ji dingo, taigi grąžinti ją į vietą nepavyko.

2. Č.Čaplinas, jau būdamas visame pasaulyje garsus aktorius, dalyvavo geriausio „Čarlio Čaplino antrininko" konkurse ir... užėmė tik trečiąją vietą.

3. Č.Čaplino kūnas buvo pagrobtas iš kapo. Pagrobėjai iš giminaičių reikalavo išpirkos ir grasino sunaikinti palaikus, jeigu negaus, ko nori. Po 11 savaičių policija juos sučiupo, aktoriaus kūnas buvo grąžintas, bet siekiant išvengti pakartotinių panašių incidentų, kapas šįkart buvo ne užpiltas žemėmis, o užlietas cementu.

4. Čarlis Čaplinas tapo pirmuoju istorijoje aktoriumi, kurio nuotrauka buvo atspausdinta ant žurnalo viršelio. 1925 m. liepos 6-ąją tai padarė žurnalas „Time".

5. Čarliui Čaplinui nė karto nepavyko pelnyti „Oskaro" aktoriaus kategorijoje. Ir vis dėlto jis tapo vieninteliu istorijoje žmogumi, kuriam iš pradžių buvo įteikti du „Oskarai" už įnašą į kino meną (paprastai šis apdovanojimas skiramas jau baigusiems karjerą aktoriams), o paskui dar vieną nominacijoje „Geriausia filmo muzika".

6. Čarlis Čaplinas garsėjo kaip širdžių ėdikas. Kelios moterys teisėsi su juo, reikalaudamos kompensacijos už jų bendrų vaikų išlaikymą. 1940 m. į teismą jį padavė aktorė Džoana Bari (Joan Barry), ir nors Č.Čaplino tėvystė nebuvo įrodyta, teisėjas, pavargęs keletą kartų per metus aiškintis su Čarlio moterimis, privertė aktorių Dž.Bari kas mėnesį mokėti alimentus (75 dolerius, o tais laikais tai buvo dideli pinigai), kol tas - gal ir ne jo - vaikas sulauks pilnametystės. Ir Č.Čaplinas mokėjo.

7. „Valkatos" personažą Č.Čaplinas laikė tokiu vykusiu, kad 26 metus naudojo jį 70 filmų. Į visus priekaištus, kad jis nėra originalus, Č.Čaplinas atsakydavo: „Tai jūsų pretenzijos neoriginalios".

8. Autobiografijoje, kurią Č.Čaplinas pavadino paprastai „Mano autobiografija", jis surašė 12 tiesų, kurios padeda tapti laimingu žmogumi:

- Jei šiandien nesijuokėte, manykite, kad diena yra prarasta.

- Pasaulyje viskas yra nepastovu - ypač nemalonumai.

- Gyvenimas atrodo tragiškas tik žiūrint į jį iš pernelyg arti. Atsitraukite ir mėgaukitės.

- Mes pernelyg daug galvojame ir per mažai jaučiame.

- Kad išmoktumėte nuoširdžiai juoktis, išmokite žaisti su tuo, kas jus skaudina.

- Nepripraskite prie prabangos. Tai liūdna.

- Nesėkmės visiškai nieko blogo nereiškia. Reikia būti labai drąsiu žmogumi, kad skandalingai pralaimėtum.

- Tik klounai išties yra laimingi.

- Grožis - tai, ko nereikia aiškinti. Jis visada matomas ir taip.

- Kai kada reikia neteisingus dalykus daryti tinkamu laiku, o teisingus dalykus - netinkamu.

- Nepasiduokite nevilčiai. Tai narkotikas, kuris žmogui padaro baisiausia - paverčia jį abejingu.

- Tik kuoktelėjęs gali išgyventi šiame beprotiškame pasaulyje. Nesigėdykite savęs.