Dainius Kepenis: „Aš savo vėžį priimu kaip Dievo malonę: „Štai, Dainiau, aš tave išsirinkau. Jeigu išlaikysi – eisime toliau“

„Sunkiausia buvo apie jį pranešti savo artimiesiems, matyti žmoną, vaikus, susirūpinusius ar ašarojančius. Man gyvenime teko išgyventi didesnių sunkumų nei ši liga. 

Jeigu gyvenime nėra sunkumų – koks tai gyvenimas? 

Ką Dievas myli, tam duoda visokiausių sunkumų. Aš ligą priimu kaip Dievo malonę: „Štai, Dainiau, aš tave išsirinkau. 

Jeigu išlaikysi – eisime toliau“, – „Palangos tiltui“ sakė žinomas palangiškis. Jis neabejoja, kad vėžį sukėlė patirtas stresas Parlamente.

– Ar buvo įtarimų, kad kažkas jūsų kūne – ne taip?

– Nebuvo. Atsitiktinai ligą radome. Baiginėjosi mano vairuotojo teisių galiojimo laikas. Nuėjau pas šeimos gydytoją, atlikau privalomus tyrimus, o ji man sako: „Tavo PSA (baltymas, kurį gamina prostatos liauka. 

Jo kiekis kraujyje matuojamas kraujo tyrimu, vadinamu PSA testu – L.J.) padidėjęs.“ Numojau ranka – nedaug padidėjęs. Praėjus metams, žmona man priminė: „Dainiau, tau daktaras sakė apie PSA padidėjimą, o tu pro pirštus žiūri. Pasitikrink.“ 

Paklausiau – pasidariau naują PSA tyrimą, o jis dar truputį padidėjęs. Šeimos gydytoja man davė siuntimą pas urologą – vykau pas gerą urologą Kretingoje, kuris mane vėliau ir operavo.

Apčiuopė jis sukietėjimą ir atvirai pasakė: „Yra įtarimas, kad prostatos vėžys.“ 

Padarius MTR (magnetinį rezonansą), įtarimas tik išaugo. Paėmė biopsiją, o procedūra – labai nemaloni, kiša adatą į tavo kūną, – ir buvo diagnozuotas vėžys. Neslėpsiu: pažengusį, aktyvų. Prisipažinsiu: turėjau kažkokią blogą nuojautą, kad kažkas netikėto man gali atsitikti...

– Operavotės iškart?

– Prostatos vėžiui įveikti yra bene penki būdai. Galima jį palikti ramybėje, bet nenorėjau rizikuoti, kad jis pasiektų mano kaulus, todėl išoperavau jį. 

O ir mano daktaras patarė jį pašalinti. Operaciją man padarė po keturių mėnesių – praėjusių metų gruodį, keturis mėnesius laukiau eilėje. 

Tad laukiu pirmųjų metinių. Įdomus sutapimas: mane pjovė tądien, kai Palucko vyriausybė davė priesaiką Seime. Man geriau baigėsi nei Paluckui (juokiasi).

– Ar po operacijos patyrėte kokių nors nepageidaujamų reiškinių?

– Ne. Nei iki diagnozavimo, nei po operacijos nieko nejutau – jokio skausmo ar nepatogumo. Sako, kad vyrai su prostatos vėžiu dažnai šlapinasi naktį, o man vieno karto pakakdavo. 

Jau po visko pasidomėjau internete: iš 11 faktorių, rodančių prostatos vėžį, nė vieno neturėjau. O ir jį sukeliančios priežastys – nuo rūkymo iki antsvorio – man netiko. 

Bet viską gerai apmąstęs radau priežastį – mano aštuoneri darbo metai Seime, kur patyriau daug streso. Stresas – didžiausias šių laikų žudikas.

– Ar dabar pasikeitė jūsų gyvenimo būdas?

– Labai ne. Anksčiau daug bėgiojau – kai dirbau Seime, nebuvo tokio ryto, kad nenubėgčiau 5–7 kilometrų Vingio parke. 

Dabar renkuosi spartųjį ėjimą, dviratį aktyviai minu. Vieną dieną į Šventąją iš Palangos važiuoju, kitą – į Klaipėdą. Vis dar tokiu pat greičiu kaip ir prieš 10 metų – 25–26 kilometrus per valandą.

– Visą gyvenimą esate labai aktyvus: turėjote sveikatos mokyklą, 8 metus priiminėjote įstatymus Seime. O dabar toks staigus pokytis – visas laikas jūsų. Buvo lengva prie to įprasti?

– Mano žmona tokiu pokyčiu negali atsidžiaugti (šypteli). Nors turiu sukaupęs didelę patirtį – ir gyvenimišką, ir profesinę, ir sveikatos srityje – niekam nesu įdomus, niekas manęs labai nepasigenda. Bet to labai nesureikšminu. 

Toks žmogaus gyvenimas. Tiesa, neseniai dalyvavau viename opozicionierių sambūryje prie Kauno. Beveik visi jame – jaunesni, mąstantys apie politiko kelią. 

Pasidalinau savo patirtimi, daviau patarimų.

– 2027-aisiais vyks savivaldybių tarybų rinkimai. Gal juose dalyvausite? Po kieno vėliava? Iki šiol esate Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys, ar ne?

– Taip, esu valstietis, nors partija padarė daug klaidų 2024 metų rinkimuose. Šiandien nematau kitos politinės jėgos, kuri man patiktų. 

Labai norėčiau, kad visų opozicinių partijų – ypač tų mažesniųjų – žmonės apsijungtų bendram tikslui ateinančiuose rinkimuose. 

Man konservatoriai ir socdemai – ta pati partija, vienodi. 

Lietuvai reikia trečios jėgos – tautiniu pagrindu. Tai esu ne kartą siūlęs Ramūnui (Karbauskiui, buvusiam LVŽS pirmininkui – L.J.), bet jis nepanoro eiti tuo keliu. 

Jeigu kam nors dar atrodysiu įdomus, svarstyčiau dalyvauti rinkimuose ateityje. Mano siekis lieka tas pats – kad Lietuva taptų sveikuolių valstybe. 

Sveikuolis – ne tas, kuris žiemą tupi eketėje ar lesa pietums kruopas, o, pagal mūsų Vydūną, tas, kuris kiekvieną dieną giliu tikėjimu, darbštumu grūdina savo kūną, sielą ir dvasią.

Mūsų sveikatos sistema – farmacijos gigantų valdoma. Visas dėmesys – vaistams, o ne sveikos gyvensenos propagavimui ir sveikatinimui. Labai seniai kalbėjau apie sveikatos centro šalyje – ir Palangoje – įkūrimą.

Palanga jau seniai galėjo būti pagrindiniu šalies sveikatos centru, kuriame galėjo būti įdiegtas DKT principas – diagnostika, konsultacija ir treniruotė. Kuriame būtų išmatuojama raumenų masė, plaučių tūris, širdies veikla įvertinta. Bet niekam tai nebuvo įdomu. O gaila.

– Koronaviruso pandemijos metu dėl savo antivakseriškų pažiūrų buvote puolamas, tačiau dabar Amerikoje Sveikatos sekretorius Prezidento Donaldo Trumpo administracijoje yra Robertas F. Kennedy Jr., neslepiantis savo priešiškų pažiūrų vakcinacijai. Ar ir jūs jaučiatės reabilituotas?

– Kitas žmogus, ko gero, dabar šauktų: „Ar aš nesakiau to? Ar aš nebuvau teisus?“ Man tai nerūpi. Man net kai kurie mano frakcijos kolegos Seime priekaištavo: „Dainiau, ar tu nematai, kad tu tapai visų antivakserių šaukliu ir simboliu?“ 

Aš patraukdavau pečiais: „Tokie mano įsitikinimai. Gerbkite juos. Atsiribokite nuo manęs.“ Kai kurie tai ir darė. Man Seimas buvo veidmainystės bokštas. Net mano anūką darželyje pravardžiuodavo „antivakserio anūku.“

Dabar ir tie, kurie mane pliekė, mato, kad diedukas Kepenis buvo teisus. 

Bet niekas neskuba manęs atsiprašyti. 

O man ir nereikia atsiprašymo. Durnius diedukas Kepenis išgelbėjo tūkstančius nuo priverstinio skiepijimosi nuo tymų. Aš iki šiol kartoju: sveikam žmogui nereikia skiepytis.

– Ko gero, kas nors jums jau drėbė: „Kepenis – toks sveikuolis, o vėžiu susirgo.“ Kaip atšautumėte?

– Deja, sportas ir sveika gyvensena ne visada apsaugo nuo baisių ligų, vėžio taip pat. Bet nė vienas medikas neginčys, kad tai sumažina vėžio, infarkto ar insulto rizikas.

Internete radau daugybę už mane jaunesnių vyrų – net sportininkų – kurie serga ar sirgo vėžiu.

– Turiu mintį kada nors, kokiai nors progai sukviesti visus pajūrio vyrus, sergančius prostatos vėžiu – pasikalbėti, pasidalinti savo patirtimi, padrąsinti vieniems kitus.
Mirti nebijau ir nesiruošiu, tikiu, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera.

– Koks įrašas apie jus po 100 metų enciklopedijoje jums būtų prie širdies?

– (Pauzė) Kepenis buvo žmogus, kuris puoselėjo tautiškumą, buvo sveikuolis, turėjo savo tvirtas pažiūras ir jas gynė, sekė gyvenime Lietuvos didžiavyrius – Maceiną, Vydūną, Sezemaną, vyskupą Valančių. 

Kad mano anūkams ir proanūkams nebūtų gėda dėl pavardės, kurią paliksiu jiems.