Valandos trukmės monospektaklis sukurtas pagal japonų kilmės amerikietės rašytojos J. Otsuka romaną „Buda palėpėje“, kuriame atkuriamos XX a. pradžioje iš Tokijo į JAV vykusių japonių emigrančių moterų gyvenimo istorijos.
Tai jautrus pasakojimas apie savo šaknis, ryšį su praeitimi ir protėviais pasaulio tautų maišymosi epochoje, apie tautos savastį kaip stiprybę ir būdą išlikti, skirtas suaugusiems.
Tačiau tarp apypilnės mažosios teatro salės šurmuliavusių suaugusiųjų, atėjusių pažiūrėti spektaklio, čiauškėjo ir dvejų su puse metų Jokūbas.
Berniuką atsivedęs tėtis, „Musango“ kavos skrudinimo namų direktorius Mindaugas Gedvilas, pasakojo, kad tai jau trečiasis spektaklis suaugusiesiems, kuriame lankosi jo sūnus.
„Kartu su Jokūbu jau buvome rekonstruotame Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, kur žiūrėjome šokio spektaklį “Sapnai ir kaktusai„. Ir jis puikiai išbuvo valandos su puse trukmės spektaklyje su pertrauka.
Kai kurie dėdės ir tetos išėjo po pirmos dalies, o mes pasilikome žiūrėti spektaklio iki pabaigos.
Jokūbui spektaklio metu nėra duodamas mobilusis telefonas, kad jis išbūtų. Sūnų vedame tam, kad jis šviestųsi ir ugdytųsi“, - dalinosi M. Gedvilas.
Mindaugui paklausus sūnaus, ar jam patinka lankytis teatre, Jokūbas pritariamai linksėjo galva. O aš su didžiausiu smalsumu stebėjau šalia sėdėjusį jauniausiąjį festivalio „Theatrium“ žiūrovą bei sekiau jo reakcijas.
Aktorė Birutė Mar spektaklio istoriją pasakojo, pasitelkdama minimalistines rytietiško teatro priemones - japonišką šokį bei vaizdo projekcijose naudodama dokumentines fotografijas. Šios dinamiškos priemonės tiko Jokūbui. Tačiau jį gąsdino grojusio scenoje Egidijaus Ališausko mušamieji ir čaižiai plekšinamos medinės lentos. Su kiekvienu garsu Jokūbas šoktelėdavo ir priglusdavo prie savo tėčio.
Jokūbo kantrybė žiūrėti suaugusiųjų spektaklį tęsėsi apie dvidešimt minučių, po kurių jam darėsi vis sunkiau išlaikyti dėmesį. Didelės mažojo žiūrovo tėčio pastangos nuraminti sūnų bei tetos padovanotas saldainis padėjo tik trumpam laikui. M. Gedvilas, gerbdamas susirinkusius žiūrovus, iš salės išsinešė niurnantį sūnų.
Nors Jokūbo kompanija galėjau džiaugtis vos pusvalandį, neabejoju, kad žiūrovų salėje sutiksiu jį dar ne kartą. Tikėtina, kad, užaugus tokių tėvų kaip Mindaugas ugdomiems vaikams, Klaipėdos teatrų salėse nebus likę laisvų vietų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą