Netektis: mirė buvęs Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Juozas Šikšnelis

(3)

Mirė Juozas Šikšnelis: šią liūdną žinią rašytojui Vytautui Čepui telefonu pranešė velionio žmona. 

JUOZAS ŠIKŠNELIS 

1950. 03. 01- 2024. 11. 24

Juozas Šikšnelis gimė 1950 metų kovo pirmą dieną Švendubrėje, Varėnos rajone. 

Net palikęs gimtąsias vietas, ilgus metus dirbęs Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje, vėliau vadovavęs bibliotekos kolektyvui, Juozas Šikšnelis pasirinko labai švendubrišką slapyvardį – Raidas Durbė. 

Šis Juozo Šikšnelio alter ego, bendradarbiaudamas su „Baltų lankų“, „Rosmos“, „Vagos“, „Homo liber“ leidyklomis parašė ir išleido daugiau nei dešimt detektyvų. 

Tai ir „Pyro pergalė“ (1995 m.), „Atblokšties siena“ (1998 m.), „Nuodėmių atleidimas (1998 m.), „Patvarumo riba“ (1999 m.), „Pliūpsnio kaita“ (2000 m.), „Pragaro vartai“ (2000m.) – visų nė neišvardinsi. 

Už detektyvinius romanus Juozas Šikšnelis (Raidas Durbė) 1992 ir 1996 metais apdovanotas Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos premijomis. 

Raidas Durbė mokėjo supinti intrigas ir įcentruoti siužetą, visgi kiti Juozo Šikšnelio romanai pelnė dar daugiau skitytojų meilės, ypač gurinių romanas „Kryžiau žalio medžio“ (2000m.), apdovanotas net keliomis literatūrinėmis premijomis: Ievos Simonaitytės ir Žemaitės. 

Už nuoseklų darbą Lietuvos labui ir pasišventimą 2019 metais Juozui Šikšneliui įteiktas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“. Jo kūriniai versti į lenkų, rusų, anglų kalbas.

Nuveikta nemaža didingų darbų, bet mes, Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai, Juozą visada prisiminsime kaip draugą. 

Pirmiausia draugą, tik paskui ilgametį skyriaus vadovą, kuris gebėjo padėti sunkiausiais momentais. 

Liko ne tik raštai, bet ir labai iškalbingos ir meniškai vertingos skulptūros. 

Medinės. Akmeninės. Kiekvienam nariui Juozas yra padovanojęs savo drožtų šaukštų, lazdų, visada palinkėdamas ką nors su humoru.

 Prisiminsime jį kaip tiesų (kartais net tiesmuką), bet atvirą ir geranorišką draugą, nešusį didelę naštą. 

Ne visada galbūt supratome tos LRS skyriaus vadovo, I. Simonaitytės bibliotekos vadovo  naštos sunkį, ne visada jam pagelbėdavome nelengvuose darbuose. 

Bet, padėjus tašką, viskas: ir darbų svarba, ir bendravimo lengvumas, galų gale, bendrystė kažkaip ūmai išryškėja. Tepriglaus Tave, mielas Juozai, gimtoji žemelė taip meiliai, kaip ir gyvą nešiojo.

Nuoširdžiai užjaučiame velionio artimuosius: žmoną Teresę Šikšnelienę, sūnų, anūkus.

Liūdintys Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai

Biografija

Lietuvių rašytojas, skulptorius Juozas Šikšnelis 1973 baigė Vilniaus universitetą (bibliotekininkystę ir bibliografiją). 

1973–2022 dirbo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje (2008–2018 direktorius). 

2011–2018 Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas.

Grožinė kūryba

Raido Dubrės slapyvardžiu išleido detektyvinius romanus: Pyro pergalė (1995), Medūzos žvilgsnis (1996), Atblokšties siena, Nuodėmių atleidimas (abu 1998), Patvarumo riba (1999), Pliūpsnio kaitra, Pragaro vartai (abu 2000), Paskutinioji užmuša (2003), Aukos stulpas (2007).

Savo vardu išleido romanus: Kryžiau žalio medžio (2000, lenkų kalba 2011), Apšlakstytas isopu (2004), Įvykių horizontas (2007, lenkų kalba 2016), Surišti ir atrišti (2007), Mirties varos (2008), Banga atgal negrįžta (2011), Praeities dulkės – mirties šešėliai (2019), politinį trilerį Jautrumo slenkstis (2021), tikrais faktais paremtą romaną apie kunigą K. Olšauską Tiesos momentas (2024), novelių rinkinius Štilis (1991), Angelas mėšlyne (2003), Būsenos (2020), detektyvines apysakas Nuogas lietaus nebijo (1992), pjesių rinkinį Šešėliai (1993). 

Dar išleista novelių rinkinių lenkų (2006), rusų kalbomis (2012). 

Romanams būdinga istoriniai personažai, įvykiai, detalės, detektyviniuose romanuose veiksmas dažniausiai vyksta XIX a. pradžios Lietuvoje. 

Autorius derina klasikinį istorinį detektyvą su moderniu politiniu trileriu. Istoriniuose kontekstuose apmąstomi doroviniai, socialiniai, religiniai, filosofiniai žmogaus dramos aspektai.

Kalba sklandi, stilius aiškus, lengvas, neretai ironiškas. 

Kūryba išversta į anglų, lenkų, rusų kalbas.

J. Šikšnelis drožė skulptūras iš medžio, kala iš akmens, surengė daugiau kaip 50 parodų Lietuvoje ir užsienyje.

Apdovanojimai

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis, 

Gedimino ordino medalis (abu 2019), I. Simonaitytės literatūrinė premija (2001, 2020), Žemaitės premija (2001), Lenkijos Respublikos garbės ženklas 

Už nuopelnus Lenkijos kultūrai (2020), G. Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija (2021).

(Informacija bus pildoma)

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder