Perspėja keliaujančius lietuvius – sukčiauti ėmę pavežėjai turi du būdus, kaip išvilioti daugiau pinigų

Deja, ir vėl prasideda neramios dienos. DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas pasakoja, kokiais būdais sukčiaujantys vairuotojai iš turistų pelnosi dabar.

Kelionėse esu pastovus taksi paslaugų naudotojas – tikriausiai visur, išskyrus Japoniją, kur ši paslauga labai brangi. Ir dar kai kuriuose Europos miestuose, tokiuose kaip Milanas, Amsterdamas, Ciurichas, taksi brangumas glumina, todėl kiek įmanoma – privengiu. Bet ne visada pavyksta.

O visur kitur važinėtis su vairuotoju įkandama net ir ekonominės klasės keliautojams, ypač, jeigu į kelionę leidotės dviese, trise, keturiese.

Kai pasidalini sumą už važiavimą, ji išeina visai nedidelė, kartais net ir mažesnė nei važiuojant viešuoju transportu – metro, autobusais, troleibusais ar tramvajais.

Jeigu to dar nesupratote patys, tikrai labai rekomenduoju dažnu atveju pasiskaičiuoti prieš sprendžiant, su kokiu transportu keliausite po miestą – nustebsite.

 

Iki mobiliųjų programėlių atsiradimo, skirtų pavežimams nuo taško A iki taško B, užsienyje išsikviesti ar gatvėje pasigauti taksi būdavo labai rizikinga.

Niekada negalėjai žinoti, kaip stipriai užsakymą priėmęs vairuotojas tave apsuks.

Aišku, ne visur pasaulyje, bet daugelyje šalių, net ir labai išsivysčiusiose, taksistai nesikuklindavo.

Nereikia toli žiūrėti – prisiminkite, kas darėsi pas mus Lietuvoje.

Vilniaus oro uoste nusileidę užsieniečiai griebdavo pirmą pasitaikiusį taksi iki kokio nors centre esančio viešbučio ir susimokėdavo už tokią kelionę vietoje 5–6 litų – 50 ir 60 litų.

Taksistai apgaudinėdavo ne tik atvykėlius iš užsienio, bet ir ne vietinius lietuvius.

Daug metų apgaudinėti turistus labai mėgdavo Lenkijos sostinės Varšuvos taksistai, esu ant tokių blogiukų pataikęs ne vieną ir ne du kartus.

Sukčiai vairuotojai ne kartą mane išdūrė įvairiuose Graikijos, Ispanijos kurortuose, esu pasimovęs Slovakijos sostinėje Bratislavoje, įvairiuose Italijos miestuose bei miesteliuose.

Tikrai užknisdavo, kad kiekvieną kartą prieš lipant į taksi reikdavo ilgai derėtis, klausytis taksistų skundų, kaip jie nieko neuždirba, todėl negali nuleisti kainų.

Galvojau, jog tokie laikai praėjo, kad mobiliosios programėlės, kurios aiškiai rodo numatomo maršruto kainą dar prieš prasidedant kelionei, galutinai sutvarkė šią sferą.

Taip ir buvo, kurį laiką ramiausiai sau bet kur atskrisdamas jungdavausi vieną iš aplikacijų „Uber“, „Bolt“, „Lift“, „Grab“ (savo telefone turiu atskirą aplanką šioms programėlėms, šiuo metu esu įsidiegęs 15 skirtingų).

Ten nusistatydavau, kur noriu važiuoti, programėlė parodydavo kainą. Jeigu tinka – važiuojame.

Tikrai esate girdėję, kad tam tikrose šalyse, kai kur tik pavieniuose miestuose, taksistų bendruomenės stipriai kovoja su programėlėmis, visomis įmanomomis išgalėmis joms priešinasi ir siekia, jog vietinė valdžia uždraustų jas.

Paaiškinimų, kam to reikia, taksi verslo atstovai turi pačių įvairiausių, ir privalai pripažinti – kai kurie iš jų logiški.

Pavyzdžiui, kad programėlės stipriai padidino konkurenciją licencijuotiems vairuotojams ir iš jų atima duoną.

Senieji taksistai tapo nebereikalingi, nes visi kviečiasi automobilius per programėles.

Kai kuriose pasaulio vietose, kur taksi licencija labai sunkiai įgyjama, kur šios profesijos atstovai gerbia savo darbą ir dažniausiai atlieka jį sąžiningai, buvo nuspręsta suvienyti jėgas.

Pavyzdžiui, kvieti automobilį per „Uber“, o atvažiuoja tas pats taksistas. Ir sumokėti jam gali kokiu nori būdu – per tą pačią programėlę, grynais ar kortele.

Tai labai patogu ir smagu, kad palikta opcija matyti numatomą kelionės kainą.

Kaip pavežėjų programėlės susivienijo su taksi verslais – pasaulyje pavyzdžių šimtai. Dažnai tai gana neblogos kolaboracijos, naudingos ir vairuotojams, ir keleiviams.

Tačiau atrodo, kad ir vėl prasideda neramūs laikai.

Labiausiai tai liečia po užsienio kraštus keliaujančius žmones, kurie atvykę į vieną ar kitą šalį nelabai išmano vietinių kainų, todėl visada rizikuoja stipriai permokėti.

Parašyti šį rašinį mane paskatino tai, ką pamačiau, kas su pavežėjimo programėlėmis vyksta Dominikos Respublikoje. Įžūlumas ten peržengia visas ribas, o keleiviai, deja, tapo susivienijusių masiškai sukčiaujančių taksistų aukomis.

Kai kvietiesi „Uber“ automobilį Dominikos Respublikoje, nesvarbu, kuriame mieste, kurorte ar miestelyje, kaip ir įprastai, programėlė rodo numatomą kelionės kainą.

Viskas tarsi normalu, taip, kaip ir turėtų būti. 10–15 minučių trunkančios kelionės iš vieno taško į kitą pagal programėlę ten turėtų kainuoti nuo 3 iki 6 eurų išvertus mūsų pinigais.

Na, kaip ir normalu, šalis tikrai nėra prabangi, vietiniai negyvena prabangiai.

Tačiau, palaukite, niekas tokių sumų čia nemoka.

Nes vos tik išsikvieti mašiną, pavirtini, kad numatoma kaina tau tinka, atskrieja vairuotojo asmeninė žinute: „Labas, kur važiuosi?“

Kai parašai atsakymą, iš vairuotojo atkeliauja dar viena žinutė: „Kaina bus ne 4 eurai, kaip parašyta programėlėje, o 15 eurų.“ Dažniausiai nieko daugiau ir neaiškina, tiesiog taip tiesiai šviesiai pakelia kainą. Ir laukia atsakymo su patvirtinimu, kad viskas tinka.

Jeigu jog, kad kaina nepriimtina, vairuotojas rašo: „Atšauk mane.“

 

Vieną kartą, bandydamas išsikviesti „Uber“ iš Guayacanes kurorto iki kito gretimo miestelio, užtrukau beveik valandą. Iš viso nepatvirtinau 12-os skirtingų vairuotojų siūlomų pačių įvairiausių kainų.

Nei vienas iš jų nenorėjo manęs vežti už 6 eurus, kaip buvo rašoma programėlėje.

Keli iš jų nepatingėjo derėtis ir aiškinti man, kvailam turistui, kodėl gi čia aš dabar turėčiau mokėti daugiau.

Vienas iš jų rašė: „Važiuosime mokamu keliu, todėl reikės sumokėti rinkliavas.“ Kitas rašė: „Dabar labai mažai automobilių, daug užsakymų, todėl pakėlėme tarifą.“

Tai tokie atsitiktiniai sugalvojimai, kurie dažniausiai turistus pamauna ant vairuotojų kabliuko.

Tačiau pats dažniausias, labiausiai paplitęs apgaulės būdas – parašyti, kad „Uber“ kompanija pamiršo Dominikos Respubliką. „Pas mus neatnaujinta programėlė, tarifai palikti tokie, kaip 2016 metais“, – rašė vienas.

Kitas priežastį nurodė tokią pačią, tik paminėjo, kad tarifai nekeisti nuo 2020 metų.

„Jie visi meluoja taip pat, nes yra specialiai susitarę, tam, kad turistams atrodytų įtikinamiau“, – paaiškino šia tema mane konsultavęs vietinis automobilių nuomos kompanijoje dirbantis Chuanas.

„Tai prasidėjo prieš kelerius metus, kažkas iš vairuotojų tiesiog sugalvojo, kad oficialios kainos yra per mažos, todėl reikia imti dvigubai ar net trigubai.

Juokingiausia, jog jų sugalvotas triukas puikiai veikia, ypač tarp turistų iš Amerikos.

Toje šalyje taksi kainos žymiai didesnės, todėl amerikiečiai galvoja, kad tikrai dėl visko kaltas „Uber“, kuris neatnaujina tarifų“ , – aiškino man vietinis, kuris tokių žinučių iš vairuotojų negauna.

„Ne, vietinių jie taip neapgaudinėja, žino, kad mes nepasimausim“, – sako jis.

 

Dominikos Respublikoje pavežėjų paslaugomis naudojausi apie 10 kartų, iš jų tik du kartus man iš pirmo karto pavyko išsikviesti padorų vairuotoją ir važiuoti pagal oficialiai nurodytą kainą. Visi kiti atvejai buvo vienodi blogi.

Žinutė nuo vairuotojo, paklausimas, kur keliausiu ir paaiškinimas, kad reikės mokėti daugiau.

O tada liepimas atšaukti kelionę, jeigu netinka nauja padidinta kaina. Neslėpsiu, tai baisiai erzina.

Kai nori kur nors greičiau nuvažiuoti, galiausiai privalai pasiduoti vairuotojų terorizavimui ir patvirtinti tą padidintą kainą.

„Kodėl jūs nesikreipiate niekur, jeigu tas „Uberis“ jus pamiršo?“ – paklausiau vairuotojo Cheis, kuris vietoje 3 eurų iš manęs pareikalavo 15-os. Teko sumokėti. „Aš nieko nesuprantu“, – ispaniškai jis atsakė man.

Apie tai, kas vyksta su pavežėjais Dominikos Respublikoje, kalbėjau ne su vienais šių paslaugų naudotojais, visi stebėjosi tokia tvarka.

Bet iš kelių lenkių sužinojau, kad panašiai vyksta ir kitose Karibų regiono bei Lotynų Amerikos šalyse.

„Šitas sukčiavimo būdas plinta, tik laiko klausimas, kol pas mus Europoje jie pradės panašiai meluoti“, – piktindamasi dėl to, kas vyksta, sakė daug keliaujanti moteris iš Krokuvos.

Kreiptis į policiją ar kur nors dar tokiais atvejais sudėtinga. Vairuotojai būtent todėl ir derasi dėl kainos prieš atvykdami, kad gautų oficialų patvirtinimą, jog jums tinka daug didesnė kaina.

Todėl iškilus konfliktui, nenorint mokėti tos didesnės sumos, jie pakiša tą susirašinėjimą, rodo, kad keleivis sutiko mokėti konkrečią sumą.

O kokios to susitarimo priežastys, bent jau Dominykos Respublikoje, niekas nesidomi. Jeigu susitarėte – privalote mokėti.