Sauliaus Baradinsko šeimoje – širdį verianti netektis

Savo feisbuko paskyroje vyras pasidalijo bendra akimirka ir papasakojo, kodėl ji jam buvo visą gyvenimą labai svarbi.

„Šiandien su dideliu liūdesiu ir skausmu turiu pranešti, kad mirė mano močiūtės sesuo Antanina. Antanina yra mano gyvenime ypatingas žmogus. Jai buvo 92 metai. Ji nuo pat vaikystės man labai patiko ir buvo mano draugė, kuri visad su manim bendraudavo kaip su suaugusiu (net kai buvau lelius).

O kai anksti mirus mano močiūtei Rožei, ji palaikė ryšį ir buvo mano močiūtė. Tai paskutinis mano senelių kartos žmogus ir šeimos narys. Su ja visada susitikdavau, kai prasukdavau pro Klaipėdą.

Antanina mylėjo gyvenimą ir visada mokėdavo pajuokaut bei išlikt pozityvi, tačiau ji ir kovojo už laisvę. 

Viena iš istorijų, kuri man svarbi, kai jos brolis kunigas monsinjoras Jonas Balčiūnas buvo ištremtas sovietų dešimtmečiui į Sibirą už nepriklausomybės idėjų ir laisvos Lietuvos pogrindinę veiklą su mokiniais, ji savo noru pati keliavo ir lankė savo brolį į gūdžią Rusiją, kad jis neliktų vienas. Vėliau, po brolio mirties, ji įamžino brolio atminimą ir veiklą. 

Taip pat ji buvo garbaus, kultūros ir meno premijos laureato, fotografo ir visuomeninko Bernardo Aleknonio žmona, Antanina visada su manim Klaipėdoje noriai susitikdavo, mane visada pavaišindavo skaniausiu maistu ir smalsiai domėdavosi kino pasauliu ir menu. 

Jai buvo labai idomus Holivudas! Ji matė visus mano filmus ir visada apie juos diskutuodavo. 

Šį rudenį norėjau jai parodyti savo pirma Amerikietišką filmą „Popiernis Berniukas“, kuriame pasakoju apie mūsų Lietuvos tremimus, nes Antantina, net to nežinodama, tiesiogiai įkvėpė šio filmo istoriją.

Skaudu, kad šio filmo nespėjau jai parodyti prieš išeinant. Nuotraukoje mes Biržuose, prie mano prosenelių namų 2018. 

Antaninos šviesa niekur nedings ir kartu su manim ir mano kūryba ji švies. Ilsėkis ramybėje ir ačiū už gyvenimo pamokas bei meilę, kuri sušildė bei užaugino mane“, – rašė jis.