Apie tai praneša LadBible.
Rėjui buvo 20 metų, kai jo tėvų namuose kilo gaisras dėl dujų nuotėkio. Vaikinas išgyveno, bet medikai keletą kartų užfiksavo jo klinikinę mirtį reanimacijos metu.
„Visą naktį dujos kilo į mano kambarį, aš jomis kvėpavau. Vėliau kilo didelis ugnies kamuolys, ir siena užsidegė.
Mano tėvas ją užgesino gesintuvu. Aš visiškai negalėjau judinti kojų, jos buvo visiškai paralyžiuotos.
Negalėjau pakelti galvos nuo pagalvės, negalėjau šaukti ar kalbėti“, – pasakojo Rėjus.
Sukaupęs jėgas, jis pabandė judėti ir pajuto, kad skausmo nebėra.
Ką vyras pamatė klinikinės mirties metu?
„Aš nieko nejaučiau, nes jau nebuvau tame kūne. Buvau virš jo, savo kambario kampe, žiūrėjau žemyn. Mačiau savo negyvą kūną.
Kambarys buvo idealios kvadratinės formos. Spalvos buvo ryškios ir sodrios, viskas atrodė aiškiau, tarsi vietoj seno televizoriaus žiūrėčiau HD kokybės vaizdą.
Galėjau tiksliai pavadinti sportinį kostiumą, kurį dėvėjau. Ir buvau visiškai šlapias, nes pirmas dalykas, kuris atsitinka, kai miršti, yra tai, kad atlieki gamtinius reikalus“, – pasakojo vyras apie savo patirtį.
Kambario kampe jis pamatė baltą šviesą, panašią į kūgį, kurią apibūdino kaip „visumą“.
„Tai buvo meilė, skausmo nebuvimas, ramybė, džiaugsmas, nušvitimas. Tai nebuvo atskira nuo manęs. Aš buvau viso to dalis.
Niekada gyvenime nesu jautęs nieko panašaus. Ir manau, kad nebejausiu, kol vėl negrįšiu į šviesą“, – pasakojo Rėjus.
Jis pridūrė, kad jau artėjo prie tos šviesos, kai jo tėvas įbėgo į kambarį ir pakėlė sūnaus kūną nuo grindų. Kitas dalykas, kurį Rėjus prisimena, – kaip atsidūrė apačioje, kur gydytojai kovojo už jo gyvybę.
Gaisras nebuvo vienintelis kartas, kai vyras patyrė kažką panašaus. Vėliau, dirbdamas Niujorke, Rėjus susišaudymo metu išvengė kulkų.
Vėliau vyras kreipėsi į mediumą, baigė metafizinio konsultanto mokymus ir parašė knygą „Ateistas ir anapusinis pasaulis – autobiografija: tikra istorija apie įkvėpimą, transformaciją ir siekį pasiekti nušvitimą“.
Šaltinis: tsn.ua
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą