Algis Latakas: konteinerių perkrovos mastais Klaipėdos uostas aplenkė Sankt Peterburgą
(6)Jo pateiktais duomenimis, per 2022 metus Klaipėdoje buvo perkrauta 1048 tūkst. konteinerių, kai tuo metu anksčiau pirmavusiame Sankt Peterburgo uoste konteinerių krova nukrito iki 925 tūkst.
Visgi, jo teigimu, Klaipėda dar nėra didžiausias konteinerių uostas Baltijos jūroje, kadangi ją vis dar lenkia Gdanskas, kur per 2022 metus pakrauta 2072 tūkst. konteinerių.
„Pernai buvo pasiektas rekordas: Klaipėdoje buvo perkrauta virš milijono konteinerių. Ir jeigu mes neimtume Lenkijos uostų, nes visą laiką iki šiol matuodavomės tik su rytinės Baltijos jūros pakrantės uostais, Klaipėda pagal tai būtų pirma ir aplenkė Sankt Peterburgą, nes Klaipėda iššoko pirmyn, kai Peterburgas nukrito.
Aišku, didesniu konteinerių krovos uostu išlieka Gdanskas. Bet jis turi kitokias galimybes, yra pasistatęs išorinį uostą, kuris nuo 2014 metų labai sėkmingai dirba ir šiuo metu stato antrą dalį konteinerių krovai“, – antradienį Susisiekimo sektoriaus apžvalgos ir atvirų duomenų konferencijoje sakė A. Latakas.
KVJUD direktorius priminė, kad per 2022 metus dėl geopolitinių faktorių toliau krito trąšų krovimas – buvo užfiksuotas net 36,1 mln. tonų krovimo sumažėjimas.
Visgi, kitų sričių krovos mąstai išlieka stabilūs ar kyla, kaip pastebima suskystintų gamtinių dujų atveju, kur 2022 metais peržengta 2 mln. tonų krovos riba.
„Iš tikrųjų uoste paskutinius 10 metų trąšos užėmė netgi 32 proc. krovos. Bet jeigu jas išėmus, kreivė kyla į viršų tam tikrais tarpais, nors labai priklausomai nuo ekonomikos ir geopolitinės situacijos.
Visgi, reikia džiaugtis tuo, kad yra kiti kroviniai ir buvo kompensuota dideli krovinių praradimai iš Rytų“, – aiškino jis.
„Labai reikia pasidžiaugti SGD, kur buvo 2,2 mln. tonų krovimo, ko niekada anksčiau nebuvo. Grūdų atveju, reikia pasakyti, kad praeiti metai buvo blogesni už buvusius prieš tai, bet dėl mažesnio derliaus ir prekybinių aspektų“, – pridūrė jis.
A. Latakas paminėjo, kad 2022 metais pastebėtas ir importo, bei eksporto santykio pasikeitimas tarp gabenamų krovinių – 2021 metais importas sudarė 28 proc. Klaipėdoje kraunamų krovinių, bet 2022 metais jau siekė 41 proc.
„Jeigu Klaipėdos uoste buvo visai nesenai 30–70 proc. importo-eksporto santykis, tai dabar yra 60–40 proc. santykis. Taip yra, nes kroviniai, kurių nebegalima gauti iš kitur, į Klaipėda jie atvyksta iš jūros pusės“, – sakė A. Latakas.
Taip pat, anot jo, 2020–2022 metų periodu smarkiai pasikeitė ir krovinių atgabenimo dinamika: gabenimas traukiniais susitraukė nuo 2020 metais buvusių 58 proc. iki 30 proc. 2022 m., o tuo periodu krovinių atgabenimais automobiliais išaugo nuo 42 proc. iki 59 proc.
Taip pat, pasak jo, į Klaipėdos uostą pradėjo atvykti kroviniai „transšipmentu“, kas prasidėjo 2021 metais, o 2022 metais taip atgabename buvo 11 proc. visų krovinių.
„Geležinkeliais į uostą atvežami kroviniai, kurie yra didelio masto: tai yra rūda, trąšos, anglis, didelio masto metalų gaminiai.
Tokių krovinių iš rytų neliko, tad geležinkeliams Lietuvoje tapo labai sunku konkuruoti su automobiliais, nes važiuojant neilgą atstumą – tik 200 kilometrų, tampa paprasčiau krauti krovinius į mašinas ir galima iškrauti bet kur“, – sakė jis.
„Labai įdomu, kad auga „tranšipmentas“. „Transšipmentas“ – tai kai į uostą atvažiuoja krovinys ir jis neiškraunant į sausumą perkraunamas į kitą laivą ir išvežamas“, – pridūrė jis.
Rašyti komentarą