Antrasis „Skalvis“ „žvejoja“ sprogmenis

„Mūsų darbas labai įdomus. Teko rasti ir nuskendusį laivą, ir pontoną, ir kt. Niekada nežinai, kas tavęs laukia po vandeniu. Vienu metu taip vis pasitaikydavo, kad kai tik nuleidžiame robotą, taip randame tuščią viskio butelį“, - pasakojo dabartinis karo laivo „Skalvis“ vadas komandoras leitenantas Andrius Narbutas.

Tęsiame rašinių ciklą „Laivai ir jų krikštamotės“. Pasakojame apie tai, kokios moterys jomis tampa, kokios aplinkybės tai lemia, ar jos lanko savo krikštasūnius, ar po krikštynų ceremonijos užmiršta, ir viskas tuo pasibaigia. Pristatome Lietuvos turimus ar turėtus laivus, jų kapitonus ar vadus.

Buvo du „Skalviai“

Lietuvos karinės jūrų pajėgos (KJP) turėjo du skirtingų klasių karo laivus, pavadintus tuo pačiu pavadinimu - „Skalvis“. Patrulinis laivas P33, kurio krikštamotė buvo dabartinė Šilutės rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus Kultūros poskyrio vedėja Vilma Griškevičienė, nurašytas 2011-aisiais. KJP turi tokią tradiciją, kad vietoje atitarnavusio ir nurašyto laivo atsiradęs naujas pavadinamas tuo pačiu vardu. Taigi buvo du „Skalviai“ ir dvi krikštamotės.

Kur kas didesnis už P33 priešmininis laivas M53 „Skalvis“ iki šiol atlieka tarnybą. Kai šį laivą krikštyti buvo pasiūlyta tuometinei Šilutės rajono merei Daivai Žebelienei, kai kurie Savivaldybės atstovai abejojo, ar galima taip daryti, nes laivas jau esą turi vieną krikštamotę, tai gali užtraukti nelaimę. Laimei, tokios pranašystės neišsipildė.

Ryšiai po krikštynų nutrūko

Šiuo metu D. Žebelienė eina Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. „Labai smagu grįžti prisiminimais į tuos laikus. Mūsų Savivaldybėje yra bendradarbiavimo sutarčių stendas, joje garbingai kabo ir bendradarbiavimo su “Skalvio„ įgula sutartis, pasirašyta 2013 metų liepos 26 d. Garbingoje vietoje kabo ir laivo nuotrauka“, - pasakojo ji.

Paklausta, ar ilgai svarstė sutikti ar ne, atsakė daug nesvarsčiusi, nes tai tiesiog buvo garbės reikalas. „Smagu buvo atstovauti. Tikrai ne kasdien tau pasiūlo tapti krikštamote, sutikau. Šventė Klaipėdoje buvo graži. Mes dalyvavome joje su tuometiniu Savivaldybės tarybos nariu Jonu Purliu. Kadangi jis buvęs karininkas, pasipuošė gražia karine apranga“, - pasakojo „Skalvio“ krikštamotė.

Beje, ji mano, kad šampano butelis buvo daužomas į laivo bortą, bet sako, tos akimirkos kažkodėl neatsimenanti. "Ceremonija buvo labai iškilminga, sukėlė daug gerų emocijų. Ko gero, aš tikrai jaudinausi.

Prisimenu, sakiau kalbą ir sveikinimą tribūnoje, nes turiu nuotrauką, kurioje tai užfiksuota.

Paskui mus vedžiojo po laivą, aprodė jį. Bet jis neplaukė, stovėjo prie krantinės",- prisiminė D. Žebelienė.

Vėliau Savivaldybės ryšiai nutrūko, nes keitėsi rajono valdžia, ir, pasak krikštamotės, nepalaikoma užsimezgusi draugystė užgeso.

Britų laivas

Priešmininis laivas „Skalvis“ (M53) tarnybą Lietuvos KJP eina nuo 2010 metų gruodžio. Tai „Hunt“ klasės laivas, kuris 1983 m. buvo pastatytas Didžiosios Britanijos karališkajam kariniam laivynui. Jo paskirtis - minų paieška, identifikavimas ir sunaikinimas.

Lietuvos KJP įsigijo šį laivą atnaujintą ir modernizuotą. Siekiant išvengti minų su magnetiniais sensoriais aktyvavimo, „Hunt“ klasės laivų korpusai yra stiklo pluošto, o visi laivo įrenginiai pagaminti iš nemagnetinio metalo. Dalis „Skalvio“ korpuso yra metalinis, dalis - medinis.

Laivo vadas tvirtina, kad šis laivas labai geras. „Kai dalyvaudavome pratybose su sąjungininkais, matai, kaip esant prastesniam orui šuoliuoja per bangas jų laivai, o tu tuo pačiu metu dar gali išgerti puodelį kavos - mus supa mažiau. Sakyčiau, tas laivas savo techninių sprendimų atžvilgiu yra įgulą globojantis. Palyginti su kitais, jis gana didelis. Pirmieji “Hunt„ klasės laivai buvo didžiausi“, - aiškino vadas.

Pusę metų Jungtinėje Karalystėje

Kapitonas leitenantas A. Narbutas laivo „Skalvis“ vado pareigas eina nuo 2021 metų sausio 12 d. Tačiau tarnybą šiame laive jis eina nuo pirmųjų jo, kaip Lietuvos karo laivo, dienų, nuo tada, kai Anglijoje buvo ruošiamasi parplukdyti jį į Klaipėdą. Tuo metu jis buvo kovinės dalies vadas. Pirmasis laivo vadas Andrius Kaikaris šiuo metu jau yra atsargoje.

A. Narbutui teko prabūti pusę metų Jungtinėje Karalystėje. „Buvo sunkus laikotarpis. Teko viską praktiškai pradėt nuo nulio. “Skalvis„ buvo pirmas mūsų “Hunt„ klasės priešmininis laivas. Jis kartu su laivu “Kuršis„ keitė anksčiau mūsų turėtus “Lindau„ klasės priešmininius laivus, kurie buvo įsigyti iš Vokietijos. Reikėjo daug ką išversti, atlikti procedūrinių dalykų, dirbome intensyviai“, - prisimena A. Narbutas.

Jungtinėje Karalystėje „Skalvio“ įgulą sudarė tik 20 karių. Tuometinė vadovybė nusprendė, kad tiek įgulos narių užteks saugiai laivą parplukdyti į Klaipėdą.

„Prisimenu, kelionė buvo gera. Tik vienu metu dingo elektra laive, bet greitai viską sutvarkėme, jokių didesnių komplikacijų plaukiant į savąjį uostą nebuvo“, - pasakojo pokalbininkas.

Laivas - antrieji namai

„Priešmininiai laivai labai daug plaukioja, jie turi nemažai veiklos. Gal jos šiuo metu “Skalviui„ kiek mažiau, nes vyksta planinio remonto darbai“, - sako komandoras leitenantas A. Narbutas.

Dabartinis „Skalvio“ vadas sako nė nepastebėjęs, kaip prabėgo tie dešimt metų laive, kol jis tapo jo vadu.

Pasak jo, įgulos senbuvių liko nedaug, nemažai jos narių yra pasikeitę, tarp jų ir karininkų.

"Man laivas - antrieji namai, nes pačiam teko dalyvauti reaktyvavimo procese, laivo įvedimo į rikiuotę, Lietuvos vėliavos iškėlimo jame procese. Pradžia buvo sunki. Šiandien norisi laivą išlaikyti autentišką, nes jis turi savo dvasią.

Krikštynų momentą visada prisimeni, kai tik įeini pro kajutkompanijos duris - garbingoje vietoje kabo krikšto aktas. Bet šiuo metu ryšiai su krikštamote, su Šilutės rajono savivaldybe nėra tokie, kokių mums norėtųsi. Kai mes dalyvaujame Jūros šventėje vainikų nuleidimo jūroje ceremonijoje, kviečiame dalyvauti ir šilutiškius. Ir šiemet jiems išsiųsime kvietimą", - sakė komandoras leitenantas A. Narbutas.

Anksčiau miną sušaudydavo

A. Narbutas pasakojo, kad kai tik laivas „Skalvis buvo pastatytas, jis buvo minų traluotojas. Jo įranga tada buvo tokia, kuri šiais laikais jau kur kas mažiau naudojama - minų tralas ir senesnis sonaras. “Tralas buvo velkamas, juo pagauta mina nukerpama žirklėmis. Kai ji iškildavo į paviršių, būdavo sunaikinama sušaudant„, - pasakojo laivo “Skalvis" vadas.

Jo teigimu, šiandien išminavimo procesas jau yra modernus. „Skalvis“ turi sonarą ir gali matyti net kumščio dydžio objektus.

Robotas juos identifikuoja ir jie esant reikalui sunaikinami.

„Kaip pasitelkus ultragarsą besilaukiančios moters pilve matomas kūdikis, taip ir mes panašiai matome, kas yra jūros dugne. Jeigu būna didesnis objektas - ar nuskendęs laivas, ar lėktuvas - mes matome jo kontūrus ir nekyla abejonių, kad tai tikrai būtent tas objektas. O jeigu ten yra mina ar sprogmuo, mažesni, labai aiškiai nematome dėl sonaro rezoliucijos, bet turime pagalbines priemones, pavyzdžiui, inspekcinį robotą ir jį naudodami įvertiname objektą“, - pasakojo laivo vadas.

- Esame aptikę ir susprogdinę ne vieną sprogmenį. Buvome radę ir torpedų, ir minų, ir pontonų. Toks mūsų darbas. Kartais žmonės sako, kad mes jūroje žvejojame. Juokaudamas jiems atsakau - tikrai žvejojame ir prižvejojame įvairių dalykų. Randame ir, ko gero, per audras nuplėštų būgnų, ant kurių susukami lynai. Kartais aptinkame ir tokių objektų, kuriuos net sunku įsivaizduoti atsidūrus jūroje."