Žaliojo uosto koncepcija rengiama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu. Jos esmė - uostas turi būti draugiškas aplinkai. Posėdžio metu pristatyti pirmi koncepciniai pasiūlymai, į kokias sritis reikėtų orientuotis.
Koncepcijos rengėjai įvertino dabartinę situaciją, kokie uosto veiksniai daro neigiamą įtaką aplinkai, atliko užsienio uostų analizę. Interviu forma gavo atsakymus iš uosto įmonių, ką jos numato padaryti šioje srityje iki 2030 metų. Analizuoja, kokia turi būti uosto aplinkosaugos politika. Pasak rengėjų, uostas dirbdamas šiltnamio efekto nesudaro.
Koncepcijos rengėjai išskiria septynis rodiklius, devynias kryptis, į kurias pirmiausia reikia atkreipti dėmesį. Tai ir oro taršos, ir CO2 mažinimas, ir atliekų tvarkymas, ir užterštas gruntas ir t. t. Netgi numatomos viešinimo priemonės, nes visuomenė turi žinoti, kaip Klaipėdos uostas keliaus žaliojo uosto link. Aptariama ir vizualinė tarša, kurią galėtų maskuoti įvairūs želdiniai, senos tvoros galėtų būti panaikintos ir įrengtos naujos, ir kt.
Koncepcijos rengėjų teigimu, priemonių siekiant tapti žaliuoju uostu yra labai daug: pavyzdžiui, ir dulkių sulaikymo įrenginiai, ir elektrinis keltas į Kuršių neriją, ir vandens nuotekų surinkimas, ir saulės energija: ant visų stogų uoste, ant kurių įmanoma, galima sudėti saulės baterijas ir .t. Ir triukšmui mažinti yra priemonių, galima lavinti ir kranų operatorius, ir t. t., ir t. t.
Tikimasi Vyriausybės pagalbos
Pasak diskusijose dalyvavusio Klaipėdos universiteto infrastruktūros ir plėtos prorektoriaus Benedikto Petrausko, svarbu ne tik surinkti iš laivų lijalinius vandenis, bet ir pastatyti valymo įrenginius uoste. AB „Lietuvos geležinkeliai" generalinis direktorius Mantas Bartuška sakė, kad geležinkeliuose svarbu ne tik elektrifikacija, jau ateina ir naujesnės priemonės, turint omenyje vandenilį ir kt. Pasak jo, Vokietija daugiau investuoja į geležinkelius, o ne į autokelius.
Ministerijų atstovai tikino, kad Vyriausybė visiems žaliems siekimas planuoja nemažai investicijų. LKAB „Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimantas Juška atkreipė dėmesį, kad uosto terminaluose yra aktualus elektros pajungimas į laivus prie krantinės. Jo teigimu, kitose šalyse valstybė remia įvairias naujoves, vienos uosto įmonės be Vyriausybės paramos šioje srityje nesusitvarkys.
Posėdyje nuskambėjo mintis, kad jeigu uostas, jeigu Uosto direkcija, jeigu uosto įmonės nekreips dėmesio į žaliąją politiką, ateityje jiems bus labai sunku konkuruoti.
Susisiekimo ministro M. Skuodžio teigimu, artimiausiu metu visa Žaliojo uosto koncepcija, planas, kaip to bus siekiama, per kiek laiko tai ketinama padaryti, bus pateikta visuomenei susipažinti. Taigi klaipėdiečiai turės galimybę pateikti savo pasiūlymus. Tik po to Žaliojo uosto koncepcija bus tvirtinama.
Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako, svarbu, kad ta koncepcija negulėtų stalčiuje, o būtų įgyvendinama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą