„Gyvensime dar blogiau nei gyvenome“ (3)

Taip liūdnai juokauja AB „Senoji Baltija“ direktoriaus pavaduotojas Artūras Maželis. Žvejų horizonte nieko gero nematyti. Iš penkių šios bendrovės laivų šiemet žvejybą Baltijos jūroje tik dabar pradėti ruošiasi vienas laivas, nes žvejybos kvotos - minimalios. 2022-aisiais jos dar labiau mažės, ir tai bus dar vienas galingas smūgis šiam senam žvejų verslui. Jie klausia: kodėl valstybė remia visus verslininkus, išskyrus žvejus?

Šiemet, kaip ir pernai, Baltijos jūroje buvo draudžiama žvejoti menkes. Tad Lietuvos žvejai daugiausia žvejojo strimeles netoli Klaipėdos. Jos tebegaudomos ir šiuo metu. Bet kitais metais leidžiamų sugauti strimelių kiekis bus sumažintas 45 proc.

Pasak Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistų, kadangi draudžiama gaudyti menkes, žvejybos įmonės išliko gyvybingos tik užsiimdamos pelagine žvejyba (gaudydamos strimeles, šprotus). Anot jų, pastaraisiais metais pelaginių žuvų kvotos išnaudojamos 90-100 proc., manoma, kad ir šie metai nebus išimtis.

Kaip toliau gyvens Lietuvos žvejai, žuvis gaudantys Baltijos jūroje, anot jų pačių, priklausys nuo to, kaip Europos valstybės reaguos į tai, ar bus numatytas koks nors kompensacinis mechanizmas palaikant įmonių gyvybingumą, ar ne.

„Jokia paslaptis, kad mūsų įmonės, kurios dar kažkaip bando išgyventi, pastaruosius dvejus metus kooperuojasi su latvių ar estų žvejais. Arba steigiamos bendros įmonės, arba įgyvendinami tam tikri kitų šalių, turinčių didesnes kvotas, investiciniai projektai į mūsų įmones. Mūsų laivai gaudo kvotuotas kitų šalių žuvis. Taikomos įvairios bendradarbiavimo formos. Jau kelerius metus kai kurios Lietuvos įmonės bazuojasi Liepojoje. Dabar žvejų uostelyje Klaipėdoje likę keli laivai ir tie patys stovi prie krantinių, nežvejoja“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Maželis.

Ministrui pavyko išsiderėti

ŽŪM Žuvininkystės skyriaus vedėjas Justas Poviliūnas neneigia, kad Lietuvos Baltijos jūros žvejų situacija prastėja, turint omenyje žvejybos kvotas 2022-aisiais.

Pasak jo, žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui vis dėlto pavyko šiek tiek išsiderėti Lietuvos žvejų naudai, palyginti su tuo, kokias kvotas kitiems metams siūlė Europos Komisija (EK). Pavyzdžiui, strimelių kvotą mažinti 54 proc., sutarta, kad bus mažinama 45 proc. Šprotų ir strimelių kvota bendrai padidinta 14 tūkst. tonų, šprotų kovota - 12 proc.

Pasak J. Poviliūno, kadangi rytinių menkių išteklių situacija ne ką tepasikeitė, nors jų žvejyba draudžiama jau nebe pirmus metus, jų kvotos neskirta ir 2022-iesiems, bet liko priegaudinė kvota kaip ir 2021 metams - 33 tonos, o vakarinių menkių - 11 tonų. Lieka ir periegaudinė lašišų žvejybos galimybė - 989 lašišos. Žvejams mėgėjams žvejybos galimybė išliko - bus galima sugauti tik vieną dirbtinai veistą lašišą, t. y. nukirstu riebaliniu peleku.

„Merdėjimas tęsiasi“

"Europa ir mūsų valstybė per pirmąją kovido bangą šiek tiek pagelbėjo ir žvejams. Per antrąją bangą Lietuva nusprendė, kad mes nenukentėjome.

Latvijoje daugiau žvejų, jie galingesni, todėl šios šalies nacionaliniame biudžete randama lėšų ir žvejams.

Latvių žvejai gauna kompensacijas už šių metų pavasarį, o mūsų merdėjimas tęsiasi toliau„, - sako A. Maželis, kuris yra ir žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos “Baltijos žvejas" pirmininkas.

Jo teigimu, šiuo metu iš Klaipėdos uosto išplaukia ir žvejoja Baltijos jūroje tik keturi laivai, keturios įmonės. Jie bando gaudyti strimeles, kurias atplukdo į Klaipėdos žvejų uostelį, o paskui veža į Estiją.

Pasak A. Maželio, jau yra įmonių, nutraukusių veiklą, pavyzdžiui, UAB „Starkis“. UAB „Stekutis“ iš dviejų laivų bepasiliko vieną, kadangi kvotų kiekis minimalus. Viena įmonė, turinti du laivus, nežvejoja jau 5 metus. Vienas žvejys gaudė lašišas, kurių žvejyba nuo kitų metų draudžiama, tad jo laivas pakliuvo į pjaustomųjų sąrašą. J. Poviliūno žiniomis, apie bankrotą paskelbė kol kas tik viena įmonė.

Pernai iš penkių „Senosios Baltijos“ laivų žvejojo tik du, nes ji tiek kvotos teturėjo, o trys laivai stovėjo. Šiemet ji jau žvejos tik su vienu laivu. Vienas jos laivas atitiko reikalavimus, tad bus supjaustytas pagal Europos Sąjungos (ES) programą ir už tai bendrovė gaus kompensaciją.

„Jeigu kitais metais strimelių kvotos bus sumažintos 45 proc., žvejybai, ko gero, tebus skiriami tik 2-3 mėnesiai. Greitai išnaudosime kvotą ir nebebus ką žvejoti. Jūrinėje valstybėje žvejosime ežeruose“, - liūdnai juokavo A. Maželis.

Europa mažina ir trupinius

Paklaustas, ar bendrovė neketina imtis kokios nors kitos veiklos, pavyzdžiui, žvejus mėgėjus plukdyti laiveliais į jūrą, A. Maželis atsakė: "Anksčiau mums vis buvo sakoma, kad reikia kooperuotis. Bet jeigu sueis į krūvą trys ubagai, tai jie netaps turtingi. Viskas atsiremia į kvotas. Jeigu įmonės matytų perspektyvą, būtų galima modernizuoti laivus.

Lietuvoje visos kvotos yra konsoliduotos vienos įmonės rankose, o kitoms lieka tik trupiniai, kuriuos Europa dar mažina.

Tai ar iš tų trupinių išgyvens kelios Lietuvos įmonės, jeigu ir susikooperuos? Situacija tikrai liūdna."

SAVIJAUTA. Pasak žvejų, žvejybos įmonės yra Lietuvos valstybės podukros.

SAVIJAUTA. Pasak žvejų, žvejybos įmonės yra Lietuvos valstybės podukros.

Pjausto laivą, netenka kvotos

"Į pjaustomų laivų sąrašą pakliuvo 9 laivai. Girdime, kad ta ES programa naudojasi tik keturių laivų savininkai. Ministerija buvo informuota, kad jeigu tokia tvarka, kad atimama ir pjaustomo laivo kvotos dalis, žmonės nepjaustys laivų bandydami išsaugoti kvotą. Žvejų supratimu, nėra jokios logikos, kad kai pjaustai laivą, dar atima ir kvotą. Laivas pjaustomas tam, kad kvota būtų išsaugota įmonėje, kad ji galėtų leistiną jai sugauti žuvų kiekį sugauti su kitais laivais.

Žinoma, kai turimas vienas laivas ir jis pjaustomas, tada natūralu, kad kvotą paima valstybė ir perskirsto ją kitiems žvejams. Bet jokios logikos nėra, jeigu įmonė turi, sakykime, penkis laivus, o kvotos užtenka tik dviem, trys stovi. Jeigu iš tų dviejų laivų vieną pjaustai ir turi pusę kvotos atiduoti, tai vėl kvota lieka tik vienam laivui", - pasakojo A. Maželis.

"Už laivo supjaustymą skiriamos didelės piniginės lėšos, todėl yra tam tikri reikalavimai. Suprantame, kad tai daliai žvejų nepatinka, bet yra taip, kaip yra, to reikalauja mūsų taisyklės. Juk be laivo žvejyba negalima. Jeigu atsisako laivo, vadinasi, atsisako ir perleidžiamųjų teisių, kurias turėjo su tuo laivu. Tam, kad laivas galėtų būti pjaustomas, jis turi atitikti tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, per dvejus metus būti žvejojęs bent po 90 dienų. Ne visi laivai galėjo būti pjaustomi, kad už juos būtų mokama kompensacija.

Ministerija privalo išlaikyti tam tikrą balansą. Tos kvotos, likusios nuo supjaustytų laivų, bus parduodamos aukciono būdu. Likusieji versle žvejai galės jas įsigyti„, - “Vakarų ekspresui" sakė J. Poviliūnas.

Pasak „Senosios Baltijos“ direktoriaus pavaduotojo, latviai nuėjo kitu keliu. Jeigu laivai patenka į pjaustomųjų sąrašą ir jeigu įmonė turi daugiau nei vieną laivą, tai visa kvota lieka įmonei, kad būtų palaikomas jos gyvybingumas.

A. Maželio teigimu, tai, kad pjaustymo galimybe Lietuvoje pasinaudos tik keturi asmenys, rodo, kad mūsų valstybės požiūris į tuos dalykus yra neteisingas.

Iš plekšnių nepragyvensi

"Liūdnai gyvename. Jau dvejus su puse metų menkių negaudėme, draudimą dar pratęsė ir kitiems metams, tad horizonte nieko gero nematyti. Kol menkių neprisiveis kaip reikiant, tol draudimai bus tęsiami. Verslinė lašišų žvejyba uždrausta, tik mėgėjams po vieną žuvį galima sugauti per parą. Šprotų kvotą keliolika procentų padidino, bet mums tai neturi reikšmės, mes beveik jų negaudome.

Mums dabar priekrantėje liko vienintelis „pasiskaninimas“ - nekvotuojamos stintos, o atviroje Baltijos jūroje - plekšnės. Kaip iš jų tu pragyvensi? Man skauda širdį ne dėl to, kad mažinamas sugauti galimas žuvų kiekis. Gal tai daroma ir objektyviai. Bet mes Baltijos jūroje valdome tik 3-4 proc. resursų, nuo mūsų mažai kas priklauso, lemia didžiųjų šalių sprendimas. Bet jos kažkodėl neverkia taip, kaip mes.

O mes verkiame. Mūsų laivai rūdija, ačiū Dievui, dalį leis supjaustyti. Jau keturios įmonės pas mus yra parduotos. Dvidešimt metų pradirbęs su žvejais galiu pasakyti, kad be darbo tu - niekas„, - “Vakarų ekspresui" sakė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijai priklauso per 20 įmonių, iš jų atviroje Baltijos jūroje žvejoja 5.

"Man kyla klausimas, kodėl valstybė visus verslininkus remia, o žvejų - ne. Už pusę 2019 metų gavome paramą, o už 2020 ir šiuos metus dar nieko negavome. Daugiausia, iki 90 proc., mes gaudėme menkes ir pragyvenome iš jų.

Dabar mūsų laivai stovi, rūdija. Kiti verslininkai net milijonus gauna, o mes negalime net kapeikų išprašyti iš valstybės.

Mūsų įmonės jaučiasi kaip podukros", - sakė A. Bargaila.

 ŠIANDIENA. Šiandien žvejoti iš Klaipėdos uosto į Baltijos jūrą plaukia tik 4 laivai.

ŠIANDIENA. Šiandien žvejoti iš Klaipėdos uosto į Baltijos jūrą plaukia tik 4 laivai.

Kiek žuvų sugaunama

Pernai Lietuvos žvejybos įmonės Baltijos jūroje (įskaitant priekrantę) sugavo 17 064 t įvairių rūšių žuvų. Pagrindinę žvejybos laimikio dalį sudarė 11 140 t šprotų, 5 577 t strimelių, 11 t menkių ir 77 t upinių plekšnių. Priminsime, kad 2020 m. atviroje Baltijos jūroje bei Baltijos jūros priekrantėje buvo taikomas tikslinės menkių žvejybos draudimas.

Žuvininkystės tarnybos specialistai sako, kad žvejybos tendencijos labiau pakito įsigaliojus tiksliniam menkių žvejybos draudimui: traliniai laivai vykdo daugiausia pelaginių žuvų žvejybą (strimelės, šprotai), taigi, pelaginių tralų naudojimo tendencija išliko, o priekrantės žvejai ir toliau labiau naudoja selektyvias gaudykles siekdami išvengti menkių sugavimų, nes specializuoti žvejybos įrankiai, skirti gaudyti menkėms, yra draudžiami. Galima tik menkių priegauda, kuri yra griežtai kontroliuojama. Skirtingai nei iš statomųjų tinklų, menkės, sugautos gaudyklėmis, gali būti paleidžiamos atgal į jūrą.

Palyginti 2020 m. ir 2021 m. pirmų 9 mėnesių verslinės žvejybos laimikio kiekį, sugautą naudojant pelaginius tralus, strimelių sugavimai šiais metais per tą patį laikotarpį buvo 52 proc. didesni, o šprotų - 22 proc. mažesni. Tačiau rudeninis pelaginės žvejybos sezonas tik prasidėjo, todėl galimas pokytis.

Palyginti verslinės žvejybos gaudyklėmis sugauto laimikio kiekį, šiais metais stebima didėjanti sugavimų tendencija beveik 8 proc., o palyginti visą 2020 m. laikotarpį su 2021 m. 9 mėnesių sugavimais gaudyklėmis, laimikis jau yra 2 proc. didesnis. Tikėtina, kad šis procentas dar labiau padidės prasidėjus stintų žvejybai.

Palyginti priekrantės žvejybos laimikį statomaisiais tinklais per 2020 m. ir 2021 m. pirmus 9 mėnesius, šiais metais stebima sugaunamo laimikio mažėjimo tendencija - apie 26 proc. Tikėtina, kad ši tendencija išliks iki metų pabaigos, tačiau sugavimų kiekio procentą gali pakoreguoti jau lapkričio pradžioje prasidėsiantis stintų žvejybos sezonas.

LAIMIKIS. 2020 metais Lietuvos žvejybos įmonės Baltijos jūroje (įskaitant priekrantę) sugavo 17 064 tonas įvairių rūšių žuvų.

LAIMIKIS. 2020 metais Lietuvos žvejybos įmonės Baltijos jūroje (įskaitant priekrantę) sugavo 17 064 tonas įvairių rūšių žuvų.

JŪROJE. Anksčiau Baltijos jūroje menkes gaudė apie 90 proc. Lietuvos žvejų, o dabar jau dvejus su puse metų trunkantis draudimas jas žvejoti, galiosiantis dar ir kitais metais, gerokai apsunkina jų padėti.

JŪROJE. Anksčiau Baltijos jūroje menkes gaudė apie 90 proc. Lietuvos žvejų, o dabar jau dvejus su puse metų trunkantis draudimas jas žvejoti, galiosiantis dar ir kitais metais, gerokai apsunkina jų padėti.

Redakcijos archyvo ir Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

o, kada mes gerai gyvenome. Tik budami Tarybu sajungoje.
Algis,, 2021-11-04 14:07
slykstu skaityti tas nesamones
senas zvejys, 2021-10-28 13:48
Brakonieriai. Kaži kodėl tų menkių nebėra. Kaip deklaruodavot sugautą žuvį, sugaunat 100 kg, deklaruojat 1 kg.
Ma, 2021-10-24 19:44
Sidebar placeholder