Į kapitonų susirinkimą - kaip į bažnyčią
(6)„Kapitonų asociacija mums, seniems jūrininkams, yra didelė moralinė paspirtis. Mes grįžtame trumpai akimirkai į buvusį gyvenimą, pilną įvairiausių nuotykių ir emocijų. Sutinkame buvusius draugus, nesijaučiame išmesti gyvenimo verpetų. Tą dieną, kai numatytas susirinkimas, ruošiesi nuo pat ryto kaip į bažnyčią“, - sako kapitonas Pranas Gylys.
Asociacija, tada ji vadinosi Jūrų kapitonų klubu, buvo įregistruota 2000 metų gruodžio pabaigoje. Tuo metu jau buvo žlugęs žvejybos laivynas, kapitonai išsibarstę kaip Grigo bitės. Nuspręsta, kad reikia juos vienijančios organizacijos. Iniciatoriai buvo tuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje dirbę kapitonai Ričardas Lučka, Arvydas Narmontas, Vytautas Saulėnas ir Zenonas Kaupas.
Pirmas susitikimas vyko burlaivyje „Meridianas“. Vėliau steigiamajame susirinkime buvo patvirtinta taryba, į kurią, be jau minėtų kapitonų, įėjo ir Pranas Mikalauskas, kuris irgi dirbo Uosto direkcijoje. Pirmuoju pirmininku buvo išrinktas kapitonas Ričardas Lučka ir vadovavo dešimt metų. Dabartinis Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas yra Juozas Liepuonius, „Vakarų ekspreso“ skaitytojams gerai pažįstamas, nes grįžęs iš reiso visada laikraščio puslapiuose pasidalija savo įspūdžiais.
Kūrė savo atributiką
Kapitonų klubas buvo įsikūręs tuometiniame jūrininkų klube, buvusiame pirmojo Klaipėdos uosto kapitono Liudviko Stulpino name Klaipėdoje, Sankryžos g. 7, kur turėjo savo kambarį.
Kapitonams tais laikais teko diskutuoti su valdžios atstovais įstatymų, uniformos, ženklų, jūrininkų rengimo klausimais. Reikėjo susikurti savo atributiką - vėliavą, ją sukūrė Sofija Kanaverskytė, klubo nario ženklus ir t. t.
Organizacija sulaukė ir paramos. Pasak J. Liepuoniaus, tuometinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Valentinas Greičiūnas teigiamai vertino klubo veiklą ir jam padėjo.
2007 metais, kai Jūrininkų klubas buvo panaikintas, L. Stulpino namas buvo perduotas iš pradžių Klaipėdos uosto kapitono tarnybai, o vėliau Žemės ūkio ministerijos Valstybinės augalininkystės tarnybos Klaipėdos regiono skyriui. Jūrų kapitonų klubas tada glaudėsi Klaipėdos jūrininkų centre Agluonos gatvėje. Dabar šiame pastate įkurtas Jūrininkų treniruočių centras. Šiuo metu kapitonai turi kabinetą Lietuvos jūreivystės akademijoje.
Neleido plaukti su „balėjomis“
„Mes įkūrėme ir aš dešimt metų vadovavau tam klubui. Jis buvo labai aukšto lygio. Mes kviesdavome studentus iš konservatorijos, iš muzikos mokyklos, jie koncertuodavo pas mus. Vykdavo geri vakarai. Dabar aktyviai asociacijos veikloje negaliu dalyvauti, man jau 87-eri“, - „Vakarų ekspresui“ sakė R. Lučka.
Jis prisiminė juokingą įvykį, kai kartą, rengiantis Jūros šventei, vienas Klaipėdos mero pavaduotojas sugalvojo, kad per Kuršių marias bus galima plaukti ir su „balėjomis“, ir su voniomis.
„Aš neleidau. Tada uosto kapitonas Nikolajus Severinčikas sirgo, aš ėjau tas pareigas. Sakau: ką čia juokus kreti. Mes apsipykome. Žmonės nesupranta, kas tai yra jūra, bet eina pareigas ir bando komanduoti. Per tą šventę per visą Herkaus Manto gatvę buvo sustatyti stalai, suorganizuota alaus gėrimo šventė. Tokių šposų neužmirši. Visko buvo tais laikais. Dirbau Jūreivystės mokykloje, iš aplinkinių kaimų suvažiavę vaikai apie jūrinius dalykus supratimo neturėjo“, - kalbėjo pirmasis kapitonų asociacijos pirmininkas.
Klubas buvo reikalingas
„Jūrininkų klubas buvo reikalingas. Kai žlugo rusiškoji imperija, daug žmonių liko nuskriausti. Mes tada vienijomės po lietuviška vėliava siekdami tarpusavio pagalbos ir norėdami gerinti jūrinį mąstymą. Kauno specialistai pusdykiai pardavė laivus, žmonės liko išmesti į gatvę. Buvo labai sunkus laikmetis.
Buvo rusiškas kapitonų klubas, kuriam vadovavo, jeigu neklystu, kapitonas Eimutis Astikas. Jis nebuvo perregistruotas, tad jo veikla buvo nelegali. Tada man perdavė jo dokumentus ir mes įkūrėme savo lietuvišką klubą.
Mes daugiausia bendradarbiavome su latviais. Estai laikėsi nuošaliau", - pasakojo R. Lučka.
Įteisinta kaip asociacija
2010 metais klubo pirmininku buvo išrinktas J. Liepuonius. „Aš apsižiūrėjau, kad mes esame juridiškai neįteisinta organizacija. Tada mūsų klubas Vyriausybės sprendimu buvo pertvarkytas į asociaciją ir taip įregistruotas Registrų centre. Keitėsi Lietuvos įstatymai, klubų nebebuvo.
Į veiklą norėjosi įtraukti visus asociacijos narius, ne tik tarybos atstovus, kad tai nebūtų vieno ar kelių žmonių veikla. Įvairiuose renginiuose buvo prašoma atstovauti asociacijai skirtingų jos narių. Jūrų kapitonų asociacijos nariai visada aktyviai dalyvauja jūriniuose Jūros šventės renginiuose.
Su tuometiniu Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vadovu Viktoru Senčila sutarėme, kad mes dalyvausime studentų egzaminuose, diplomų gynimuose", - pasakojo J. Liepuonius.
Asociacija pradėjo glaudžiai bendradarbiauti su Lietuvos jūrų muziejumi įamžinant Lietuvos tarpukario kapitonų atminimą.
„Mes nesenstame“
Nepaisant aktyvios veiklos, visuomenėje pasigirsdavo replikų, kad Jūrų kapitonų asociacijoje vien tik senimas. Buvo imtasi tam tikrų veiksmų ir šiandien to pasakyti jau negalima.
„Ir tuo metu, kai dėsčiau Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje, kuri dabar vadinasi Lietuvos jūreivystės akademija, kurioje ir dabar dėstau, bandžiau į organizaciją pritraukti jaunus kapitonus, kad jie dalyvautų mūsų veikloje. Džiaugiuosi, kad mūsų gretas papildė tokie kapitonai kaip Denisas Legenzovas, Romas Karmazinas ir kiti. Mat, jeigu nebus pamainos, nebus ir perspektyvos.
Dabar iš 77 narių mes turime 18 jaunesnių kapitonų, kuriems iki 40-45 metų. Metai bėga, visi sensta, o mes nesenstame, t. y. vidutinis mūsų amžius yra kiek daugiau nei 60 metų, nors kai kurie mūsų nariai jau turi ir per 80 metų. Per tuos 25 metus anapilin išėjo 21 kapitonas.
Mes bet ko nepriimame. Porą metų išbandome, kad nebūtų tik popierinis narys, atsižvelgiame į rekomendacijas, kad žmogus būtų žinomas ir nebūtų blogai užsirekomendavęs", - pasakojo J. Liepuonius.
Ne paslaptis, kad vis mažiau jaunimo renkasi jūrines profesijas. Todėl kapitonai nusprendė kartu su Lietuvos jūreivystės akademijos atstovais lankytis ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos mokyklose ir pasakoti apie šią profesiją siekdami pritraukti kuo daugiau jaunimo rinktis ją.
Kapitonai lankydavosi ir dabartiniame Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centre.
Buvo susitikę su prezidentais
Jūrų kapitonų asociacija palaiko glaudžius ryšius su Karinėmis jūrų pajėgomis, pas kariškius vykdavo asociacijos išvažiuojamieji posėdžiai, bendrauja ir su pasieniečiais, ir su įvairiomis kompanijomis, pvz., „Klaipėdos Smeltė“, „Klasco“, „Bega“ ir kt.
„Bendraujame ir su valdžios atstovais. Prieš rinkimus, kai atsiranda draugų krūva, atsisakome susitikti su jais ir politikuoti. Bet kai tie žmonės atsiranda Vyriausybėje, bandome su jais kalbėtis apie tai, kas yra laivynas ir t. t. Dalyvaujame ir priėmimuose Prezidentūroje. Buvome susitikę ir su Valdu Adamkumi, ir Dalia Grybauskaite, ir Gitanu Nausėda, net buvau pakviestas į jo inauguraciją“, - veiklos aspektus vardijo dabartinis asociacijos pirmininkas.
Pradėjus vadovauti J. Liepuoniui asociacija įstojo į Europos Sąjungos kapitonų asociaciją ir į Tarptautinę kapitonų asociaciją. Lietuvos kapitonai susitinka su užsienių šalių - Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, anksčiau ir su Kaliningrado kapitonų asociacijų nariais. Šiemet toks susitikimas vyko Latvijoje, kuriame dalyvavo estų, suomių, lenkų, latvių, lietuvių kapitonai ir dalijosi patirtimi.
Laukia šventinis vakaras
Šiemet spalio pabaigoje asociacija perregistruota Registrų centre, jos pavadinimas - Jūrų kapitonų asociacija. Toks jos pavadinimas de facto yra nuo 2010 metų, o de jure - nuo 2025 metų. Anksčiau ji vadinosi asociacija Jūrų kapitonų klubas.
Gruodžio 19 d. Jūrų kapitonų asociacijos nariai minėdami organizacijos sukaktį Klaipėdos koncertų salėje klausysis rimtosios muzikos - pianistės Mūzos Rubackytės koncerto. Paskui vyks vakaras su jūrinėmis dainomis, kurias dainuos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė.
Į šventę bus kviečiamas ir Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, partnerių, su kuriais bendrauja asociacija, atstovai. Kapitonai ateis su savo poniomis. Vakarą organizuoja Algirdas Guzauskas.
Vakaro metu bus paskelbtas šių metų jūrininkas.
„Grįžęs kapitonas mums pasakoja"
Kapitonas Bronius BIKULČIUS
Narystė asociacijoje mums duoda labai daug. Visų pirma tai galimybė bendrauti su kolegomis, bendraminčiais pagal profesiją, pagal pareigas. Su kai kuriais esi seniai pažįstamas, juos malonu sutikti. Įstoja ir naujų narių iš kitų laivynų.
Didžioji dalis mūsų kapitonų, kurie dar dirba, triūsia įvairiuose užsienio valstybių laivuose, kurie gabena chemines medžiagas, dujas ir t. t. Jie dirba tanklaiviuose, konteinervežiuose, sausakrūviuose laivuose, balkeriuose - visur ir dideliuose, ir mažuose laivuose. Grįžęs į krantą kapitonas mums asociacijoje pasakoja, koks buvo reisas, kas naujo pasaulyje, kokie santykiai su laivo savininkais, kokie dabar yra tarptautiniai reikalavimai. Turime savo atstovą Klaipėdos jūrinių reikalų darbo grupėje.
Mes pasikviečiame įdomių žmonių arba mus kas nors pasikviečia. Kartais susitinkame AB „DFDS Seaways“ keltuose, burlaiviuose „Brabander“, „Meridianas“. Dabar planuojame susitikimą bažnyčioje. Paminime gimtadienius. Apie anapilin išėjusius kapitonus pažiūrime sukurtus filmukus. Taip mes bendraujame. Kolegoms linkiu sėkmės, sveikatos, gražių šiltų šeimyninių santykių, aktyviau dalyvauti mūsų veikloje. O tiems, kurie dar dirba jūroje, laimingo plaukiojimo.
„Sužinome pasaulio naujienas"
Kapitonas Bronislovas BERNOTAS
Bendraudami tarpusavyje mes sužinome pasaulio ir Lietuvos naujienas, neatsiliekame nuo gyvenimo. Mes linksmai sutinkame Naujuosius metus. Geros šventės būna pas mus. Kasmet lapkričio 1 d. uždegame žvakutes anapilin išėjusiems kapitonams - būna liūdnas vakaras. Mes stengiamės dalyvauti asociacijos posėdžiuose tiek, kiek leidžia sveikata. Noriu palinkėti visiems asociacijos nariams sveikatos, geros nuotaikos, ilgaamžiškumo, kad mes galėtume ir toliau bendrauti, dalintis jūrinio gyvenimo įspūdžiais, domėtis ir toliau laivyba.
Anksčiau buvo daugiau žmonių
Kapitonas Pranas GYLYS
Anksčiau mūsų gretos buvo stipresnės, buvome daugiau žmonių. Jau nemažai iškeliavo anapilin. Kai patys buvome jaunesni, buvo linksmiau, įdomiau. Kolegoms linkiu sveikatos ir kuo ilgiau išlaikyti esamą horizontą.
„Kartais siūlymus teikiame Seimui"
Kapitonas Bronislavas LATVĖNAS
Asociacija reikalinga, nes turi galimybę pabendrauti su kolegomis, su kuriais teko plaukioti, su naujais susipažinti. Be to, sužinai visas naujienas. Susirinkę priimame sprendimus, kartais siūlymus teikiame Seimui, nes jame nėra jūrininkų. Į susirinkimus einu noriai. Visai neseniai lankėmės žvejybos įrankių gamykloje, buvome Pilies muziejuje. Randame visokių pramogų. Linkiu visiems geros nuotaikos, sveikatos, kad visą laiką prisimintų kolegas ir bendrautų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą