ILGAMETIS. Buvęs ilgametis Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža, jūriniams reikalams paskyręs didžiąją savo gyvenimo dalį, atkreipia dėmesį, kad ir šiais laikais Lietuvoje yra kompanijų, išnaudojančių vyresnio amžiaus jūrininkus, kuriems liko nedaug metų iki pensijos. Redakcijos archyvo nuotr.

Ir po 100 metų Jūrininkų sąjunga turi dėl ko kovoti

(1)

„Darbo pradžioje buvo visokių dalykų: ir gąsdinimų šeimos nariams, ir noro papirkti. Esu diplomatiškas žmogus, bet kai kalbama apie tai, kas susiję su jūrininkų teisėmis ir interesais, siekiu, kad griežtai būtų laikomasi įstatymų“, - sako Petras Bekėža, 30 metų esantis Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) narys ir 25 metus buvęs sąjungos pirmininku.

„Mes visą laiką kariaujame. Dabar Lietuvos laivų savininkai kreipėsi raštu į Lietuvos transporto saugos administraciją, kad padarytų pakeitimus diplomavimo taisyklėse ir pripažintų filipiniečių jūrinius dokumentus. Nes pataisius Prekybinės laivybos įstatymą ir nebeleidžiant samdyti Rusijos ir Baltarusijos jūrininkų, kurių daug dirbo kai kuriose mūsų kompanijose, jos neteko darbo jėgos. Mes tam, aišku, nepritariame, bus chaosas“, - sako P. Bekėža.

Įdomu tai, kad kaip ir prieš 100 metų LJS suvaidino reikšmingą vaidmenį mūsų valstybės gyvenime, taip ir dabartinė sąjunga aktyviai reiškiasi Klaipėdos visuomeniniame gyvenime, Vyriausybę ir ministerijas užverčia įvairiausiais raštais ir reikalavimais. Visais laikais LJS turėjo darbo, turi jo ir šiandien.

Suprato jūreivystės svarbą

Lietuvos jūrininkų sąjunga, šiuo metu vienijanti daugiau kaip 1 500 narių, buvo įkurta Kaune 1923 m. balandžio 8 d. Ta proga buvo surengtas pobūvis, kuriame dalyvavo ir ministrai.

Klaipėdoje jos skyrius buvo įsteigtas tais pačiais metais birželio 15 d. Mat po Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos suaktyvėjo ir uostamiesčio jūrininkai. Klaipėdos krašto LJS nariai buvo jūrininkai, dirbantys laivuose, locmanai, jūrinių įmonių atstovai. Pirmininku buvo išrinktas locmanų komandoras Maksas Ratkė.

Taigi šiemet birželį LJS Klaipėdos skyrius irgi minės savo veiklos šimtmetį.

Pasak Lietuvos jūrų muziejaus istoriko Romualdo Adomavičiaus, 1923-iaisiais, kai kūrėsi LJS, jos veikla buvo gana plati, bent jau taip planavo ją steigę žmonės. Jie buvo gimę toje teritorijoje, kurioje kūrėsi nepriklausoma Lietuva, bet mokėsi Rusijos imperijos mokyklose, dažniausiai Sankt Peterburge. Taigi tais laikais buvo lietuvių, baigusių jūrinius mokslus.

Kai 1923 metais prie Lietuvos buvo prijungtas Klaipėdos kraštas, kai jai atiteko uostas, jie suprato, kokias galimybes tai suteikia valstybei kalbant apie prekybą, ekonominį vystymąsi, apie kontaktus su Vakarų pasauliu.

"Turintys jūrinės patirties jūrininkai nusprendė susiburti į vieną organizaciją ir padėti Lietuvos valdžiai savo patarimais, kaip vystyti uostą, kaip kurti nacionalinį laivyną, tikino, kad jūrininkų ugdymas irgi yra svarbus dalykas, ir t. t. Jie netgi pradėjo žengti tam tikrus žingsnius. LJS įkūrė pirmąją jūrininkų mokyklą - Jūrų skyrių prie Kauno technikos aukštesniosios mokyklos.

Mokytis joje pradėjo apie 20 jaunuolių. Jiems reikėjo jūrinės praktikos, o Lietuva tuo metu neturėjo savo laivų, tad jie buvo išsiųsti į didžiuosius burlaivius įgyti jūrinės praktikos. Taip Lietuva buvo skatinama rengti savo jūrininkus", - pasakojo R. Adomavičius.

Pirmieji LJS nariai buvo gerai Lietuvoje žinomi žmonės: pirmasis lietuviško uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas - pirmasis sąjungos garbės narys, Vladas Nagevičius - pirmasis LJS pirmininkas, vienas iš Lietuvos kariuomenės kūrėjų, žymus archeologas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas, Teodoras Daukantas, tarpukariu vienu metu buvęs Lietuvos krašto apsaugos ministru. "Tarpukariu Jūrininkų sąjungos socialinis svoris buvo gana reikšmingas.

Buvo susibūręs elitas, į kurio nuomonę buvo bandoma atsižvelgti. LJS kartelė tais laikais buvo aukštai iškelta.

Man atrodo, kad ir šiais laikais šios sąjungos veikla yra įvairialypė", - įsitikinęs Lietuvos jūrų muziejaus istorikas.

PASTATAS su iškaba „Lietuvos Jūrininkų Sąjunga“. Tikėtina, kad šis namas buvo Aleksote ir priklausė Nepriklausomybės Akto signatarui Saliamonui Banaičiui, kuris, nusipirkęs iš Vokietijos keletą laivų, 1919 m. kartu su M. Yču ir kitais įkūrė Lietuvos laivininkystės (garlaivių) bendrovę.

PASTATAS su iškaba „Lietuvos Jūrininkų Sąjunga“. Tikėtina, kad šis namas buvo Aleksote ir priklausė Nepriklausomybės Akto signatarui Saliamonui Banaičiui, kuris, nusipirkęs iš Vokietijos keletą laivų, 1919 m. kartu su M. Yču ir kitais įkūrė Lietuvos laivininkystės (garlaivių) bendrovę.

Prisidėjo prie jūrinės kultūros sklaidos

Lietuvos jūrų muziejaus istoriko teigimu, tarpukario LJS labai daug prisidėjo prie jūrinės propagandos, jūrinės kultūros sklaidos. Didžioji dalis Lietuvos buvo toli nuo jūros. Šioje srityje Jūrininkų sąjunga nuveikė didžiulį darbą: skelbdavo memorandumus, rašydavo raštus Vyriausybei, kūrė planus, kaip steigti laivyną, patys bandė pirkti laivus ar nuomoti. Valstybė nenorėjo investuoti į laivyną didelių pinigų, nes nebuvo manoma, kad iš to gaus grąžos.

Pasak R. Adomavičiaus, LJS Klaipėdos skyrius buvo labiau orientuotas į profesinę veiklą. Kaip ir dabartinė LJS, gynė jūrininkų interesus, kad jiems būtų užtikrinamos geros darbo sąlygos.

„Tarpukariu Jūrininkų sąjungos veikla buvo dviguba. Be to, kad buvo profesinė sąjunga, ji buvo jūrinių reikalų propaguotoja. LJS nariai dalyvavo leidžiant marinistinį žurnalą “Jūra", - teigia R. Adomavičius.

NARIAI. Lietuvos jūrininkų sąjungos nariai - Jūrų skyriaus prie Kauno aukštesniosios technikos mokyklos dėstytojai. Viduryje su akiniai ir kariuomenės uniforma - LJS pirmininkas gen. Vladas Nagevičius.

NARIAI. Lietuvos jūrininkų sąjungos nariai - Jūrų skyriaus prie Kauno aukštesniosios technikos mokyklos dėstytojai. Viduryje su akiniai ir kariuomenės uniforma - LJS pirmininkas gen. Vladas Nagevičius.

LJS atkurta iki nepriklausomybės paskelbimo

1988 metais buvo įsteigtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Vienas iš jo aktyvistų buvo laivų mechanikas Dionyzas Varkalis. 1989 metų pradžioje susirinko keli aktyviausi jūrininkai Kalvystė muziejuje ir nusprendė, kad reikia atkurti LJS, pasiskirstė darbus.

Tais pačiais metais gegužės 27 d. Prekybos uosto kultūros rūmuose įvyko Lietuvos jūrininkų visuotinis susirinkimas. Buvo priimti įstatai, parengtos rezoliucijos dėl Lietuvos valstybinės vėliavos šalies laivuose, dėl LJS vėliavos ir emblemos, dėl lietuvių kalbos statuso laivuose, dėl dirbančių jūrininkų darbo užmokesčio, pensijų ir kt. Taigi LJS buvo atkurta dar iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo.

LJS buvo atkurta kaip visuomeninė organizacija, nes tais laikais atskiro profesinių sąjungų įstatymo nebuvo. Kaip profesinė sąjunga ji įregistruota tik 1992 metais.

Pagrindinis LJS uždavinys - atstovauti ir ginti jūrininkų profesinius, socialinius ir materialinius interesus, jų pilietines teises krante ir jūroje. Vienas iš jos uždavinių buvo siekti Lietuvos tautinio laivyno atkūrimo, propaguoti tarp jaunimo jūrines specialybes, remti tautinę marinistiką ir t. t. Pirmu pirmininku buvo išrinktas kapitonas locmanas Juozas Karvelis, iždininku - Aleksandras Nagys, turėjęs dvi specialybes: buvo vyresnysis kapitono padėjėjas ir teisininkas. Jis labai daug dirbo kuriant teisės aktus.

1989 metų birželį pradėjo darbą kapitono Liudviko Stulpino atminimo įamžinimo iniciatyvinė grupė. Aktyvus jos narys - Kazimieras Povilaitis. LJS iniciatyva Kopgalio kapinaitėse atsirado paminklas L. Stulpinui, pasak P. Bekėžos, vienam iš aktyviausių LJS steigėjų.

KNYGOS. LJS narys Romas Tijūnėlis surengė savo išleistų knygų parodą.

KNYGOS. LJS narys Romas Tijūnėlis surengė savo išleistų knygų parodą.

Kaip matome, atkurtos LJS uždaviniai iš dalies buvo panašūs į tarpukario sąjungos uždavinius. Nes paskelbus nepriklausomybę Lietuvos valdžiai iškilo daug iššūkių ir jūrinių reikalų srityje. LJS aktyviai įsitraukė į tą veiklą. Bandyta išsaugoti prekybos ir žvejybos laivynus, sovietinį jūreivio pasą keisti jūrininko knygele, organizuoti jūrinių dokumentų pripažinimą ir t. t. LJS iniciatyva įsteigtas Jūrų departamentas, Lietuvos jūrų laivų registras, laivuose iškelta Lietuvos vėliava, sukurta LJS narių uniforma, aktyviai dalyvauta rengiant jūrų teisės aktus. Visų jos nuveiktų darbų nėra galimybės išvardinti.

2003 m. buvo pasiekta, kad Lietuvos jūrininkams, dirbantiems šalies laivuose, nebūtų taikomas gyventojų pajamų mokestis.

2004 metais tai jau buvo taikoma visiems jūrininkams, nesvarbu, kokiuose laivuose dirba. Pasak P. Bekėžos, tai didelis tuo metu LR Seime dirbusio Vaclavo Stankevičiaus ir LJS nuopelnas. 2008 m. įvyko naktinė reforma, kurios metu priimtas sprendimas gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti jūrininkus, dirbančius ne Europos ekonominės erdvės šalių laivuose. Deja, tokių Lietuvoje daugiausia.

PAŽYMĖJIMAS. Atkūrus LJS daug ką teko kurti iš naujo.

PAŽYMĖJIMAS. Atkūrus LJS daug ką teko kurti iš naujo.

Išėjo į tarptautinius vandenis

Žlugus žvejybos laivynui LJS užmezgė ryšius su Vokietijos, Norvegijos, Švedijos, Danijos, kitų šalių profesinėmis sąjungomis dėl galimybės įdarbinti Lietuvos jūrininkus tų šalių laivuose. Labai daug žvejų liko be darbo, nes tiek daug jų įdarbinti užsienyje nebuvo galimybių.

1996 metų vasarį LJS tapo Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) nare, o 1999-aisiais - Europos transporto darbuotojų federacijos nare. Tada atsirado galimybė ginti savo šalies jūrininkus, dirbančius užsienio laivuose. ITF inspektoriumi Lietuvoje buvo patvirtintas Andrejus Černovas. Šias pareigas jis eina iki šiol.

„Mes taip pat giname užsienio jūrininkus, atvykusius į Lietuvą. Atsirado galimybė, jeigu nesilaikoma tarptautinių teisės reikalavimų, areštuoti laivus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. LJS iniciatyva Klaipėdos uoste areštuotas ne vienas laivas dėl neišmokėtų atlyginimų jūrininkams, “Lietuvos jūrų laivininkystės„ laivai buvo areštuoti užsienyje“, - sako P. Bekėža.

PADĖJO. Ilgametis LJS iždininkas ir teisininkas Aleksandras Nagys (centre) daug padėjo jūrininkams.

PADĖJO. Ilgametis LJS iždininkas ir teisininkas Aleksandras Nagys (centre) daug padėjo jūrininkams.

Lietuvos jūrininkai vertinami gerai

„Jūrininkai, pasakyčiau, gal šiek tiek yra vienišiai, bet jų darbas atskirtyje nuo šeimos, draugų, viso pasaulio yra pasiaukojamas. Kartais vasarą Baltijos jūra būna rami, bet vandenynai ir kitos jūros labai daug dienų per metus būna tokie pasišiaušę, kad jūrininkas neturi galimybės su tuo kovoti, jis turi prisitaikyti, kad išgyventų“, - sako buvęs LJS pirmininkas, dabar tik tarybos narys P. Bekėža. Pasak jo, geriausias atlygis už darbą - jūrininkų padėka.

Pasak istoriko R. Adomavičiaus, Lietuvoje rengiami jūrininkai dirba įvairiuose laivuose pasaulyje ir yra vertinami kaip geri specialistai.

Šiais laikais LJS veikloje atsirado ir tarptautinis aspektas - LJS atstovauja jūrininkams visame pasaulyje, nes mūsų šalies jūrininkai yra pasaulinio laivyno dalis.

"Lietuva, kaip Latvija, Kroatija ir Lenkija, yra jūrininkus teikianti šalis. Didesnė mūsų jūrininkų dalis dirba vadinamųjų patogių vėliavų laivuose.

Beje, Estijoje jau galvojama apie nacionalinio laivyno atkūrimą, ketinama steigti valstybinę laivybos kompaniją. Mat valstybei priklausančio laivyno šioje šalyje, kaip ir Latvijoje, nebėra", - teigia LJS tarybos narys.

Vis dar laukinis kapitalizmas

Pasak P. Bekėžos ir dabar yra laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, savininkų, kurie nenori pasirašyti kolektyvinių sutarčių, gerinančių jūrininkų darbo sąlygas. Kai kurios kompanijos stengiasi įsteigti savo kišenines profsąjungas. Dažniausiai jos, pasak LJS tarybos nario, išnaudoja vyresnio amžiaus jūrininkus, kuriems nedaug metų liko dirbti iki pensijos.

Anot jo, kai kurie laivų savininkai stengiasi, jog teisės aktai būtų pakeisti taip, kad Lietuvos laivuose gali nelikti nė vieno lietuvio.

Pasak jo, jau dabar Lietuvos laivuose gali dirbti vien tik užsieniečiai. Jis atkreipia dėmesį į tokią keistenybę. „Jeigu yra pasirašyta kolektyvinė sutartis, laivo savininkas gali samdyti vien tik užsieniečius iš trečiųjų šalių. Nebėra galiojančio reikalavimo, kad 25 proc. įgulos sudarytų ES piliečiai“, - aiškino jis.

„Liūdna. Tai akmenys į valstybinių institucijų ir Susisiekimo ministerijos daržą, nes jose nėra jūrinių specialistų. Visos valdžios pastangos nukreiptos tam, kad verslininkai gautų kuo didesnius pelnus. O užsienio kompanijų požiūris visai kitoks. Pas mus jis gali būti išlikęs iš sovietmečio - valdžia leidžia jūrininkų sąskaita laivų savininkams susikrauti didesnius pelnus. Lietuva dar nėra išaugusi laukinio kapitalizmo kelnaičių“, - kalbėjo P. Bekėža.

Lietuvos jūrų muziejaus ir redakcijos archyvo nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder