Iš kur Klaipėdos uostas ims inžinierių ir suvirintojų

Pastaruoju metu kasmet mokyklas Lietuvoje baigia apie 27 tūkst. abiturientų, o prieš dešimtmetį jų būdavo 60 tūkst. „Ta karta, kuri dabar išeina į pensiją, yra beveik dvigubai didesnė negu naujai ateinanti“, - sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Problemą aštrina tai, kad abiturientai nesirenka tų specialybių, kurių labai trūksta verslui. Sprendžiant pagal išlaikytus egzaminus, galinčiųjų studijuoti tiksliuosius mokslus skaičius Lietuvoje labai ribotas.

Moksleiviai bijo matematikos, nelaiko jos ir kitų tiksliųjų mokslų egzaminų ir nesirenka inžinerijos. Daugiau kaip 60 proc. mūsų šalies moksleivių po mokyklos renkasi studijas aukštosiose mokyklose. Tai lemia dar vieną problemos aspektą - nebelieka norinčiųjų įgyti verslui taip reikalingų šaltkalvių, suvirintojų ir kt. specialybių.

Be abejo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai problema žinoma, bandoma ją spręsti.

Darbina vietinius ir robotizuoja procesus

AB Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius A. Šileika, paklaustas, kaip verslininkai gelbstisi bandydami įveikti darbuotojų stygiaus problemą, atsakė: "Pas mus yra labai smarkiai sumažėjęs dirbančių užsieniečių skaičius. Vieni ukrainiečiai išvažiavo ginti tėvynę, kiti - į kitas šalis. Iš kitų šalių atsivežti darbuotojų gana sudėtinga. Įtakos turi ir kultūrų skirtumas, tad praeina ilgas laiko tarpas, kol užsieniečiai integruojami.

Šiuo metu mūsų pasirinkta kryptis - darbinti vietinius darbuotojus. Stengiamės jiems būti patrauklūs, didiname atlyginimus, geriname darbo sąlygas ir kt. Bet kol kas darbuotojų stygiaus problema išlieka. Kartais turime derinti savo kontraktus prie turimo darbuotojų skaičiaus.

Ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos vadovai sako, kad labai problemiškas bet kokios naujos įmonės atėjimas į LEZ. Jis sukelia didžiulį iššūkį visoms kitoms įmonėms, nes darbuotojų daugiau nėra. Jie migruoja iš vienos įmonės į kitą."

Verslas jau seniai ieško šios problemos sprendimo būdų. Galvojama, kaip mažinti gamyboje darbo rankų poreikį ją automatizuojat ir robotizuojant, diegiant įvairias inovacijas.

„Kita vertus, darbuotojų stygiaus problema greitina technologinę pažangą, skatina gerinti darbų organizavimą. Tačiau mūsų darbo specifika tokia, kad vis dar reikia daug darbo rankų. Profesiniu požiūriu mūsų sritis yra viena iš sudėtingiausių, nes reikia ir aukštos kvalifikacijos, ir gana įvairių skirtingų profesijų darbuotojų, tad jų stygius pas mus bene didžiausias“, - sako Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentas.

Inžinerinė gimnazija Klaipėdoje?

Jau kalbama apie inžinerinės gimnazijos Klaipėdoje steigimą, nors ne visi tam pritaria. A. Šileikos manymu, ji galėtų būti įsteigta. Tikėtina, kad ją baigę moksleiviai eitų studijuoti inžinerijos į Klaipėdos universitetą (KU). Pasak jo, tokios mokyklos steigimo iniciatyvos galėtų imtis miesto vadovai.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) direktoriaus Vaclavo Stankevičiaus nuomone, geriau stiprinti tiksliųjų mokslų mokymą visose mokyklose, o ne steigti vieną gimnaziją. „Jeigu tikslieji mokslai nebus stiprinami visose mokykloje, Lietuva nežengs į priekį. Deja, dabar ji jau atsilieka šioje srityje“, - sako jis.

Viceministro G. Jakšto teigimu, apie inžinerinę gimnaziją uostamiestyje dar tik diskutuojama. Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės vadovaujamos delegacijos vizito Klaipėdoje metu praėjusią savaitę sužinota, kad toks poreikis yra, bet jokio sprendimo nepriimta.

Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos Baltijos gimnazijoje formuojamos universitetinės inžinerinio ugdymo klasės. Daugelis įmonių dalyvauja įvairiuose projektuose, kurie skatina vaikus domėtis inžinerinėmis profesijomis.

Revoliucija po dvejų metų

Kitas aktualus klausimas - specialistų rengimo kokybė. „Manau, kad dabar mokslo ir išsilavinimo lygis yra per žemas. Studijų kokybė privalo gerėti“, - sakė A. Šileika ir pridūrė, kad dalis moksleivių yra nepajėgūs studijuoti aukštosiose mokyklose dėl matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų žinių trūkumo.

LAJM direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Rima Mickienė, šioje įstaigoje dirbanti jau 32 metus, mano, kad šią problemą spręsti padės įvesti tarpiniai atsiskaitymai, t. y. tarpiniai egzaminai, kuriuos jau šiemet laikys vienuoliktokai. Dešimtokai, neišlaikę egzaminų tam tikru balu, negalės pretenduoti į vietą gimnazijoje, turės rinktis profesinę mokymo įstaigą.

Tikimasi, kad kaupiamojo balo sistema bendrojo lavinimo gimnazijose sumažins moksleivių stresą, nes ne vienas paskutinis egzamino pažymys lems jų galutinius rezultatus. „Tokia strategija yra perimta iš aukštojo mokslo. Mes seniai jau vedame dalykų kaupiamuosius vertinimus“, - sako ji.

Direktoriaus pavaduotojos manymu, bėda ne tik tai, kad stojantieji nėra pakankamai pasirengę, bet ir tai, kad jie nėra apsisprendę. "Jie blaškosi. Mokykloje linksta į meno dalykus, o paskui staiga sugalvoja, kad bus jūrininku. Vaikai renkasi tai, kas lengviausia, o paskui nori dirbti ten, kur uždarbis didesnis.

Pas mus ateina moksleiviai skirtingo pasirengimo lygio, kai kurie turėdami gamtos, tiksliųjų mokslų spragų, nes vieni tą dalyką mokėsi A, kiti B lygiu. Pas mus dėstoma taikomoji matematika, tad moksleiviai turi turėti bazinės matematikos pagrindus. Todėl kartais studentas iš svajonių pasaulio stoja prieš faktą, kad, deja, inžinieriumi būti jis negali.

Todėl tas nuoseklus žinių vertinimas mokykloje, sakyčiau, yra revoliucija. Tik ji pas mus ateis po dvejų metų. Svarbiausia, kad būtų panaikinta moksleivių tiksliųjų mokslų baimė. Manau, kad tie tarpiniai rezultatai tam padės", - sako R. Mickienė.

LAJM direktoriaus pavaduotoja pasidžiaugė, kad mokyklose yra perskirstytos mokomųjų dalykų grupės ir įvedami inžinerijos pagrindai, t. y. atsiras dar vienas naujas dalykas, kurį moksleiviai galės rinktis.

„Ministerija jau atkreipė dėmesį į matematikos problemą. Bus skirta daugiau laiko konsultacijoms, ypač tiems moksleiviams, kurie laikys egzaminus, ir apskritai mokyklose bus skiriama žymiai daugiau laiko tiksliesiems mokslams - matematikai, chemijai, fizikai.

Mums, priimantiems studijuoti abiturientus, tai yra labai svarbu. Žinoma, situacijai pagerinti prireiks laiko. Bet esu optimistas ir tikiuosi, kad gal net šiais metais mes pajusime nedidelį pagerėjimą šioje srityje“, - sako LAJM vadovas V. Stankevičius.

Stojant reikės matematikos

Švietimo, mokslo ir sporto viceministro G. Jakšto teigimu, pagrindinis dalykas, kodėl nesirenkamos inžinerinės specialybės - mokykloje nelaikomi tiksliųjų dalykų egzaminai. Apklausos rodo, kad maždaug pusė abiturientų likus keliems mėnesiams iki stojimų žino, kur stos. Pusė jų, rinkdamiesi egzaminus, kuriuos laikys, negalvoja apie stojimą. Nemažai moksleivių specialybę renkasi pagal tai, kaip sekėsi laikyti egzaminus, ir nusprendžia paskutinėmis akimirkomis.

„Mums reikia, kad didesnė dalis abiturientų laikytų egzaminus, kurie vėliau leistų rinktis sistemines specialybes“, - sako viceministras.

Jo teigimu, nuo 2024 metų stojant į bet kokią specializaciją, išskyrus menus, reikės būti išlaikius lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią pasirinktą egzaminą. Iki šiol stojant nereikėjo matematikos, jeigu už studijas susimokėdavo pats studijuojantysis.

Socialiniai mokslai pabrango

Viceministro teigimu, siekiant, kad moksleiviai rinktųsi laikyti tokių tiksliųjų mokslų kaip informacinės technologijos, fizika, chemija egzaminus padaryta nemažai pokyčių bendrojo ugdymo srityje. Nemažai moksleivių matematikos nesimokė tikėdamiesi rinktis socialinių mokslų studijas, kurios Lietuvoje buvo gerokai pigesnės, nereikėjo būti išsilaikiusiems matematikos egzamino.

„Ateityje mokyklose neliks fizikos ar chemijos B lygio. Pastebėjome, kad pasirinkus B lygį, kadangi egzamino nelaikoma, mokomasi labai atmestinai. Pasirinkti bent vieną iš tiksliųjų mokslų - fiziką, chemiją, IT ar inžineriją - turės visi moksleiviai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė viceministras.

Jo teigimu, reikšmingai keitėsi vadinamosios norminės kainos, pagal kurias yra skiriamos lėšos už krepšelius. Atsižvelgdamos į tai aukštosios mokyklos nustato savo studijų kainą. Socialinių mokslų kaina 2021 metais gana stipriai išaugo. Dabar studentai jau susimąsto, studijuoti nemokamai inžineriją ar IT ir dar galbūt gauti stipendiją iš verslo ar iš valstybės, ar susimokėti nemažus pinigus ir studijuoti, pavyzdžiui, verslo vadybą, nors valstybė sako, kad tokių specialistų jau ruošiama užtektinai.

Valstybės finansuojamos vietos

Viceministro G. Jakšto teigimu, kreipti studentus į inžinerinę sritį padeda valstybės finansuojamų studijų vietų planavimo sistema. Kartais šioje srityje priimami politiniai sprendimai. Pavyzdžiui, ankstesnė Vyriausybė patrigubino valstybės finansuojamų vietų skaičių į teisę.

"Nuo 2021 metų buvo sumažinti nenormalūs valstybės finansuojamų vietų skaičiaus išpūtimai. Dabar jas skirstant vadovaujamasi studentų įsidarbinimo rodikliais. Prioritetinės sritys yra tos, kur darbuotojų smarkiai trūksta ir tai riboja verslo plėtrą, t. y. IT, inžinerija, matematika, gyvybės mokslai, pedagogika, slauga. Šiose srityse vietų skaičius praktiškai neribojamas, nes matoma, kad artimiausiu metu nepavyks patenkinti viso poreikio.

Visose kitose srityse planuojant atsižvelgiama, kur absolventai geriau įsidarbina, kur gauna didesnius atlyginimus, kur dažniau dirbamas darbas, kuriam reikalingas aukštasis išsilavinimas. Remiantis šitais rodikliais, vietų skaičius arba didinamas iki 10 proc., arba mažinamas. Jeigu metų metais absolventai neįsidarbina, vadinasi, mes jų per daug paruošiame, - kalbėjo viceministras.

- Kai sumažinome socialinių mokslų valstybės finansuojamų vietų skaičių, buvome kritikuojami, kad vaikai vis tiek stos ten pat. Bet stojantieji, matydami valstybės signalus, mažiau rinkosi šitas specialybes ryždamiesi patys susimokėti už studijas. Užtat palyginti su tuo, kas buvo prieš dvejus metus, padidėjo procentas besirenkančiųjų inžinerines, IT, matematikos, pedagogikos, slaugos studijas. Taigi pokyčiai veikia, bet tie procesai nėra greiti."

Atsiranda profesinio orientavimo specialistai

G. Jakšto teigimu, mokyklose atsiranda profesinio orientavimo specialistų etatai. Mat vis dar vadovaujamasi stereotipais, kad pasirinkus inžineriją teks dirbti nelabai švarų, sunkų fizinį darbą. Norint laužyti stereotipus reikia pažinti profesijas.

Pasak viceministro, kitas šios problemos butelio kakliukas - mergaičių pasirinkimai. Tyrimai rodo, kad jeigu nuo pat mažens atskiriami berniukiški ir mergaitiški žaidimai, mergaitėms susiformuoja poreikis stoti į paslaugų sektorių, o berniukams - į inžinerinį. Ministerijos pozicija - nereikėtų stereotipizuoti specialybių pradedant darželiu.

Poreikiai keičiasi

Pasak viceministro, prieš maždaug 20 metų mūsų šaliai labiau reikėjo žmonių, baigusių profesinį mokymą ir mažiau turinčių aukštąjį išsilavinimą. Prieš 5 metus atlikta analizė, kaip pasiskirsto darbuotojai pagal profesijas, parodė, kad po lygiai yra darbuotojų, einančių pareigas, kur reikia aukštojo išsilavinimo, ir kur - ne.

Pasauliniai tyrimai rodo, kad šiais laikais reikės vis daugiau darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Mat nemažai vadinamųjų paprastųjų vidurinės kvalifikacijos profesijų yra modernizuojamos, jose žmones keičia robotai.

"Specialistų trūkumą jaučiame visur. Todėl turime susidėlioti prioritetus, nusistatyti sektorius, kuriuos galima modernizuotis, tarkime, galbūt vienas naujas žmogus kartu su robotu gali pakeisti tris išeinančius.

Aukštosios mokyklos deda daug pastangų siekdamos pritraukti studentų iš kitų šalių. Lietuvoje studijuojantys užsieniečiai pramoksta kalbą, susikuria socialinį ratą, integruojasi į visuomenę. Kai tam tikri specialistai pritraukiami iš vienos kurios nors šalies, jie dažniau buriasi į uždaras bendruomenes.

Šiuo metu netgi svarstome galimybę galbūt leisti lietuvių kalbą išmokusiems užsieniečiams studijuoti Lietuvoje už valstybės lėšas. Nes didelė tikimybė, kad jie liks mūsų šalyje", - sakė G. Jakštas.

Švaistomos valstybės lėšos

"Matome, kad kasmet tarp stojančiųjų į profesines mokyklas būna gana daug baigusių aukštąsias mokyklas. Tai toks apverstas kelias. Šioje srityje jau esame numatę pokyčius. Nuo 2024 metų stojimui į aukštąsias mokyklas visi turės būti pasirengę, turėti tam tikrą balą. Manau, kad bus apie 60 proc. abiturientų, kurie galės studijuoti aukštosiose mokyklose.

Kol nesugriežtinome reikalavimų stojantiesiems, turintys pinigų ar jų pasiskolinę rinkdavosi aukštąjį mokslą. Didelė dalis nepasirengusių studijoms iškrisdavo, o baigusieji studijas dirbavo tokį darbą, kuriam nereikia aukštojo išsilavinimo, ir stodavo į profesines mokyklas. Ko gero, jiems reikėjo diplomo, o ne žinių.

Tokiu atveju ir valstybė švaisto lėšas, ir žmogus savo laiką bei pinigus. Dabar pinigai žinių neatstos. Todėl didesnė dalis abiturientų turės rinktis profesinį mokymą, kuris yra labai perspektyvus. Ko gero, ne visiems abiturientams ir tėvams yra žinoma, kiek yra jis yra pažengęs. To, kas buvo prieš 30 metų, nebėra.

O baigus profesinę mokyklą mokytis aukštojoje mokykloje yra atviri visi keliai. Kolegijose yra trumposios studijos, kurias baigus galima tęsti bakalauro studijas, netgi būtų užskaityta dalis dalykų iš trumpųjų studijų", - sakė viceministras.

A. Šileikos manymu, gerai, jog ministerija imasi priemonių kelti aukštojo mokslo kartelę, kad moksleiviai privalės turėti daugiau žinių, jeigu norės studijuoti aukštojoje mokykloje. Jeigu jie nenorės geriau mokytis, turės rinktis profesinį mokymą.

Vitos JUREVIČIENĖS ir Egidijaus JANKAUSKO nuotr.