Juodkrantės uostą ketinama pastatyti iki 2029-ųjų vidurio

Investicinis Juodkrantės uosto projektas dar nebuvo patvirtintas, nes po pirminio vertinimo Centrinė projektų valdymo agentūra pateikė pastabas dėl projekto apimties išplėtimo. Projektas pakoreguotas, pakartotinai pateiktas vertinimui ir šiuo metu laukiama sprendimo dėl jo patvirtinimo. Gavus teigiamą sprendimą, bus siekiama gauti finansavimą ir skelbiamas rangos konkursas.

Neringos mero Dariaus Jasaičio teigimu, pirminis investicinio projekto tikslas buvo pritaikyti infrastruktūrą viešajam keleiviniam vandens transportui, tačiau Centrinei projektų valdymo agentūrai įvertinus Juodkrantės uosto projektą nustatyta, kad jis savo apimtimi gali kurti didesnę vertę - ne tik gerinti viešojo transporto paslaugas, bet ir stiprinti pakrančių turizmo infrastruktūrą.

Todėl priimtas sprendimas projektą koreguoti ir šiandien juo siekiama kompleksiškai spręsti tiek viešojo vandens transporto paslaugų prieinamumo, tiek pakrančių turizmo infrastruktūros kokybės trūkumų šalinimo klausimus Klaipėdos regione.

Iki šio vertinimo etapo turizmo aspektas negalėjo būti numatomas, žymimas ar įtraukiamas į projekto apimtį.

Finansavimas

Preliminari Juodkrantės uosto statybų kaina buvo daugiau nei 17 mln. eurų. Bendru Klaipėdos regiono savivaldybių sprendimu šio projekto įgyvendinimui numatyta 10 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų.

Buvo planuojama, kad Neringos savivaldybė prisidės apie 6-7 mln. eurų, tačiau vertinant bendras rinkos tendencijas, pasak mero, tikėtina, kad ši suma gali didėti. Galutinę projekto vertę parodys rangos darbų pirkimo rezultatai.

Rangos darbų pirkimas dar nėra paskelbtas - jis bus inicijuotas gavus investicinio projekto patvirtinimą ir užsitikrinus finansavimą.

D. Jasaičio teigimu, savivaldybės finansinis prisidėjimas būtų užtikrinamas skolintomis lėšomis. Šiuo metu preliminariai vertinama, kad savivaldybės dalis projekte gali sudaryti ir apie 60 proc. visos projekto vertės.

Konkretus skolinimosi poreikis paaiškės po rangos darbų pirkimo, įvertinus galutinę projekto kainą.

Techninis projektas jau baigtas rengti. Šiuo metu dokumentai pateikti derinimo procedūroms ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti per informacinę sistemą „Infostatyba“.

Pakartotinė poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atranka nebuvo inicijuota. Pasak mero, atsižvelgiant į tai, kad tokios procedūros Neringoje gali užtrukti nuo 2 iki 5 metų, techninis projektas parengtas laikantis galiojančio detaliojo plano sprendinių ir jo pagrindu anksčiau atlikto PAV.

Projektą planuojama įgyvendinti taip, kad uostas būtų pastatytas, atiduotas naudoti ir įregistruotas iki 2029 metų vidurio. Šis terminas susijęs su 2021-2027 metų ES fondų investicijų programos įgyvendinimo terminais. Jų laikymasis, mero teigimu, yra būtinas, nes priešingu atveju galėtų atsirasti prievolė grąžinti dalį gauto finansavimo.

„ES lėšos nėra pervedamos iš anksto visa apimtimi. Pasirašius finansavimo sutartį, gali būti išmokamas avansas: preliminariai - iki 30 procentų prašomos ES paramos lėšų, o likusi suma išmokama etapais pagal faktiškai atliktus darbus ir pagrįstas tinkamas finansuoti išlaidas.

Juodkrantės uosto projektas pakoreguotas, pakartotinai pateiktas vertinimui ir šiuo metu laukiama sprendimo dėl jo patvirtinimo.

Kiek teko kalbėtis su kaimyninėmis savivaldybėmis, jų pozicija išlieka konstruktyvi ir optimistiška. Tikimės, kad mes nepakišime jiems kojos. Turime vilties pastatyti Juodkrantės uostą. Planuojama realizuoti projektą iki 2029 m. vidurio.

Funkcinės zonos klausimas yra lankstus - esant poreikiui, jos sprendiniai gali būti tikslinami ar koreguojami, atsižvelgiant į visų partnerių poreikius ir projekto eigą", - sako Neringos meras.

Kiti projektai

„Šiuo metu koncentruojamės į Juodkrantės uosto projektą. Jei jis bus įgyvendintas, Gintaro įlankos poreikis natūraliai mažės, todėl skubėti su sprendimais nenorime. Pirmiausia turime aiškiai matyti bendrą infrastruktūros paveikslą, o tuomet spręsime, kokių veiksmų reikia imtis Gintaro įlankoje.

Juodkrantės uostas tikrai labai reikalingas - jis leistų stiprinti laivybą, mažinti transporto srautus ir kurti patogesnes galimybes judėti vandeniu.

Svarbu suprasti, kad tai nėra tik išlaidos - tokios investicijos sugrįžta per ekonomiką, mokesčius ir didesnį regiono gyvybingumą. Todėl šį projektą matome kaip investiciją, kuri duos naudą ne tik Neringai, bet ir visai valstybei", - sako meras.

Nidoje, buvusio žuvininkystės ūkio teritorijoje, jau vyksta UAB „Marina Nida“ viešbučio komplekso statybos darbai, o kartu planuojami ir su uosto infrastruktūra susiję sprendiniai. Kapitalinio remonto metu numatoma atkurti buvusį didesnį krantinės ir pirso konstrukcijų aukštį, įrengti apie 120 švartavimosi vietų laivams, taip pat elektros ir vandens tiekimo stoteles, nuotekų kolonėlę ir kitą reikalingą infrastruktūrą.

Artimiausiu metu planuojamas susitikimas su UAB „Marina Nida“ atstovais ir Klaipėdos universiteto mokslininkais dėl PAV, susijusio su akvatorijos išvalymu.

Šiuo metu rengiamas Preilos kranto erozijos stabdymo ir padarinių šalinimo projektas - vyksta jo derinimo procedūros.

Planuojamų darbų tikslas - sustabdyti kranto eroziją ir išspręsti pontonų, esančių senojo žvejų uosto teritorijoje, užnešimo smėliu problemą.

Šiuo metu laukiama sprendinių suderinimo su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Darbų pradžios terminas iš dalies priklausys nuo šių derinimų eigos.

Matyti, kad Kuršių marios nesustoja - krantas toliau ardomas, jo linija kinta. Jei derinimai užsitęstų ir situacija vietoje nebeatitiktų parengto projekto, gali tekti grįžti į planavimo pradžią. Todėl tikrai reikėtų, kad procesai vyktų kuo sklandžiau.

Kalbant apie Preilos krantinę, saugančią gyvenvietę nuo vandens ir ledo ardomojo poveikio, Neringos savivaldybė turi parengtą rekonstrukcijos projektą ir išduotą statybos leidimą. Lėšų rekonstrukcijos darbams dar neturima, todėl jų pradžios terminas kol kas nėra aiškus.

„Uostelio Pervalkoje idėjos neatsisakome, tačiau šiandien prioritetą teikiame Juodkrantės uostui. Kai tik atsiras finansinės galimybės, prie Pervalkos uostelio klausimo sugrįšime“, - sako Neringos meras.