Jūreivystės mokyklą siūlo jungti prie Vilniaus

(5)

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta komisija įvertino valstybinių kolegijų parengtus veiklos stiprinimo projektus. Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą (LAJM) siūloma prijungti prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU). Klaipėdos valstybinė kolegija turėtų likti savarankiška.

Ministerija uostamiestyje siūlo įsteigti VGTU padalinį - Jūreivystės akademiją. Ji galėtų pradėti veikti jau kitais metais.

„Oficialių dokumentų dar neturime, tačiau klausiausi spaudos konferencijos. Jau pasveikinome vienas kitą telefonu su VGTU rektoriumi Romualdu Kliuku“, - „Vakarų ekspresui“ sakė LAJM vadovas Vaclovas Stankevičius.

Anot jo, tikimasi, kad šioms komisijos rekomendacijoms dar šį mėnesį pritars Vyriausybė. Vėliau reikės gauti LR Seimo pritarimą, nes Seimas yra VGTU steigėjas.

V. Stankevičius akcentuoja, kad artimiausiu metu LJTU tęs veiklą kaip savarankiška mokslo įstaiga, tačiau bendras darbas su VGTU jau vyko ir anksčiau, bendri projektai bus tęsiami toliau.

LJAM labai svarbu gauti stiprų mokslinį palaikymą iš VGTU. Su „Vilnius Tech“ bendradarbiaujama įgyvendinant magistrantūros ir doktorantūros studijų programas. Bendrai yra įkurtas Transporto ir logistikos klasteris.

„Ateityje (po susijungimo) mes išsaugosime maksimalią autonomiją, išsaugosime visas esamas studijų programas bei papildysime naujomis“, - sakė V. Stankevičius.

Jis akcentuoja, kad kartu su VGTU bus siekiama akredituoti naują studijų programą ir Klaipėdoje ruošti atsinaujinančios energetikos specialistus. Mūsų regionui tai ypač svarbu, nes planuojama jūroje vystyti didelius vėjo jėgainių parkus.

Vertino penkis

Iš viso Lietuvoje ekspertai rekomenduoja įgyvendinti penkis valstybinių kolegijų jungimosi projektus, dalį kolegijų reorganizuoti steigiant naujus universitetų padalinius. Šie siūlymai dar bus teikiami svarstyti Vyriausybei.

Šalyje stiprinant valstybinių kolegijų tinklą siekiama gerinti koleginių studijų kokybę ir kokybiškų studijų prieinamumą kiekviename regione. Norima, kad kolegijos taptų stipriais specialistų rengimo bei taikomojo mokslo centrais ir prisidėtų prie regionų plėtros rengdamos aukštos kvalifikacijos specialistus, siūlydamos verslui taikomuoju mokslu grįstus sprendimus.

„Valstybinės kolegijos pirmiausia galėjo pačios tartis ir įsivertinti savo galimybes pasiekti joms nustatytus ilgalaikius strateginius tikslus ir vykdyti kokybiškas studijas. Kolegijų pateiktas iniciatyvas vertinome atsižvelgdami į jų galimybes sudaryti palankesnes sąlygas studijų ir mokslo taikomosios veiklos kokybei tobulinti, taip pat prisiderinti prie regionų darbo rinkos poreikių“, - sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Anot jo, valstybinių kolegijų tinklą numatoma atnaujinti iki 2024-2025 mokslo metų pradžios. Tačiau nei studentams, nei darbuotojams jaudintis dėl pokyčių nereikia. Kiekviena kolegija yra svarbi savo regionui ir turi stiprių bei kokybiškų studijų programų, tad aukštasis mokslas išliks visuose miestuose, kur yra vykdomas dabar. Tai reiškia, kad aukštosios mokyklos ir toliau veiks, tik kai kurios taps kitų aukštųjų mokyklų dalimi. Studentai toliau tęs pasirinktas studijas, o jas besirinksiantieji kitąmet mokytis pradės jau sustiprėjusiose kolegijose.

Ekspertai akcentuoja, kad VGTU ir LJAM sinergija leistų integruoti visą Lietuvos teritoriją į jūrinės valstybės kontekstą - darbuotojų, jūrininkų, specialistų, transporto, logistikos ir energetikos specialistų rengimas padėtų pritraukti visų Lietuvos miestų gyventojus, paskatintų mokslinių tyrimų, vykdomų Jūreivystės akademijoje, plėtrą, koleginių studijų kokybės gerinimą, regionui svarbių programų vykdymą bei studentų skaičiaus augimą.

Ekspertų komisija taip pat pritaria Klaipėdos valstybinės kolegijos savarankiškam stiprinimo planui. Kolegija turi galimybę pasiekti valstybinių kolegijų stiprinimo plane iškeltus ilgalaikius tikslus kolegijoms ir veikti savarankiškai.

Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad kolegija gali susidurti su iššūkiu dėl studentų skaičiaus mažėjimo, mokslinės veiklos rezultatams keliamų reikalavimų ir padidėsiančios aukštųjų mokyklų konkurencijos regione.

Mažėja studentų

Valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu, tik 47 proc. absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 m. gali mažėti dar 37-43 proc.

Vyriausybės patvirtintame 2023-2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane keliami valstybinių kolegijų veiklos tikslai 2029 metams. Siekiama, kad 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje studijuotų ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų.

Tikimasi, kad 2029 m. valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder