Jūrinių specialistų rengimas: situacija darosi pavojinga (5)

Inžinerines specialybes Lietuvos jaunimas vis dar renkasi vangiai. Verslas, kuriam labai trūksta tokių specialistų, skiria ir stipendijas, ir jau apmoka užsieniečių studijas. Negana to, trims mokymo įstaigoms, rengiančioms būsimus jūrinio sektoriaus darbuotojus Klaipėdoje, be moksleivių ir studentų skaičiaus mažėjimo, dabar tenka išgyventi pandemijos sąlygomis perėjus prie nuotolinio mokymo. O juk suvirinti laivo siūlę nuotoliniu būdu neišmokysi.

„Turime nerealią galimybę ne šiaip sau gyventi prie jūros ir rengti Jūros šventes. Kitos šalys šimtmečius kariavo dėl to, kad turėtų išėjimą prie jūros, nes suprato jos naudą. Jokia paslaptis, kad jūrinės specialybės tarp mūsų jaunimo nėra populiariausios. Jas kasmet renkasi vis mažiau jaunuolių. Ne visi Lietuvos žmonės supranta, kodėl paprastas virėjas negali būti laivo virėju. Bet mes laikome frontą ir nepasiduodame“,- sako l. e. p. VšĮ Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro direktorė Jelena Korch.

Sujungė dvi mokyklas į vieną

VšĮ Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras, reorganizavus ir sujungus Klaipėdos laivininkų ir Klaipėdos laivų statybos ir remonto mokyklas, buvo įsteigtas pernai rugsėjo 1 d., tad veikia dar tik pirmus mokslo metus. Čia rengiami eilinės sudėties darbuotojai visai vakarų pakrantei. Jame šiuo metu dirba 108 darbuotojai, daugiau kaip pusė jų - mokytojai. Jie jau baigiami skiepyti. Šiuo metu centras turi 450 mokinių. Mokymo trukmė po 12 klasių - nuo 0,5 metų iki metų, po 10 kasių - 2 metai ir 3 mėnesiai, 3 metai.

"Manau, kad dėl sujungimo mes nieko nepraradome, kaip tik sustiprinome savo pozicijas. Dabar mūsų centras - vienintelė įstaiga Lietuvoje, ruošianti po vienu stogu įvairių specialybių jūrinio sektoriaus darbuotojus. Startas buvo staigus. Praėjo dar tik pusė metų, dar iki galo neadaptavomės. Be to, karantinas, beveik visi mokytojai dirba nuotoliniu būdu, tad žmonės dar nėra susibendravę. Sunku vertinti, koks centre mikroklimatas. Bet kuriuo atveju sudėtinga jungti dvi įstaigas. Bet organizacinius momentus mes jau įveikėme, situaciją vertinu gana optimistiškai.

Iki šiol dar nepaskelbtas direktoriaus konkursas, nes dėl karantino Nacionalinė švietimo agentūra nepajėgi skelbti tiek daug konkursų ir juos surengti nuotoliniu būdu. Susiduriame su tam tikrais iššūkiais dėl karantino, dėl nuotolinio mokymo, bet dirbame, esame pasitvirtinę naują strategiją trejiems ateinantiems metams. Turime daug planų. Yra įsteigta centro taryba, mąstoma ir apie naujų profesijų rengimo galimybes", - pasakojo l. e. p. centro direktorė J. Korch.

Gali dirbti ir vėjo jėgainėse

Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro Jūrinis ir atsinaujinančios energetikos skyrius nėra didelis, nes jo gana siaura specializacija. Mokiniai, įgiję laivo elektriko ar kokią nors kitą jūrinę specialybę, gali dirbti laivyne. Jie rengiami pagal tarptautinės konvencijos reikalavimus, visos centro programos yra akredituotos Lietuvos transporto saugos administracijos.

Turėdami tokią profesiją ir dar baigę papildomus saugos kursus jie gali darbintis ir atsinaujinančios energijos sektoriuje, t. y. dirbti vėjų jėgainėse atviroje jūroje. Pasak J. Korch, ši sritis dabar yra itin populiari tarp jaunimo.

Kitas centro - Pramonės - skyrius didesnis, jame daugiau galimybių ir siūloma įsigyti įvairesnių profesijų. Suvirintojai gali būti rengiami bet kuriame Lietuvos kampelyje, šios mokyklos išskirtinumas - čia jie rengiami tik jūriniam sektoriui. Pagrindinis mokyklos partneris - Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė. Jų specifika - laivų statyba, remontas, uosto krovos darbai ir sandėliavimas. Jaunuoliai turi galimybę VLG atlikti praktiką. Šiuo metu populiariausia yra suvirintojo profesija.

Beje, tiek VLG, tiek kitos Klaipėdos uosto įmonės turi ir savo mokymo centrus, kuriuose mokomi trūkstamų profesijų žmonės. „Bet kuri įmonė gali pasirengti specialistus. Tai nėra jokia naujovė, visose šalyse taip daroma. Tačiau tai niekada nepakeis profesinio mokymo įstaigos. Mūsų tikslas - ne tik po 10 klasių baigimo atėjusius jaunuolius išmokyti suvirinti arba rišti jūrinius mazgus, bet ir juos ugdyti visapusiškai. Bandome jiems įskiepyti patriotizmą, kad kurtų šeimą savo šalyje, mokome ir daugelio kitų dalykų. Jie gauna dar ir vidurinį išsilavinimą. Apie mokymo centrus įmonėse galima kalbėti, jeigu tai būna suaugę žmonės“, - sakė J. Korch.

CENTRAS. VšĮ Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras buvo įsteigtas pernai rugsėjo 1 d., tad veikia tik pirmus mokslo metus.

Suvirinti nuotoliniu būdu neišmokysi

Laikinosios centro direktorės J. Korch teigimu, laikantis visų saugumo reikalavimų centre vykdomas ir praktinis mokymas.

„Be praktinio mokymo parengti specialistų negalėtume. Neišmokysi nuotoliniu būdu nei suvirinti, nei nusileisti į gelbėjimo valtį, nei daugelio kitų dalykų“, - sakė mokymo įstaigos vadovė.

Patalpų turima pakankamai, tad galima užtikrinti visų saugumo reikalavimų laikymąsi. Centrui skirti abu buvusių mokyklų pastatai. Statybininkų pr. 39 yra pagrindinė buveinė, o Rambyno g. 14 - Jūrinis ir atsinaujinančios energetikos skyrius, ten įrengtas ir denio poligonas. Kiekviename iš pastatų yra specifinės praktinio mokymo dirbtuvės, laboratorijos, kurių centras atsisakyti negali. Beje, vieną pastatą nuo kito skiria tik gatvė.

Jūrininkai turi nuolaidų

Pasak Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus Vaclavo Stankevičiaus, studentų, atsisakiusių studijų todėl, kad jos vyksta nuotoliniu būdu, nebuvo. Kai kurie jų meta mokslus todėl, kad vėliau supranta, jog jiems per sunku ar neįdomu. „Nepasakyčiau, kad studentų nubyrėjimas skiriasi nuo to, kuris buvo prieš dvejus ar trejus metus. Maždaug ta pati tendencija. Manau, kad nuotolinis mokymas mums nepakenkė, - kalbėjo V. Stankevičius. - Dirbame atsižvelgdami į Vyriausybės reikalavimus. Studijos kaip ir visose kitose aukštosiose mokyklose vyksta nuotoliniu būdu. Mokyklos IT sistema labai gerai išvystyta, tad didelių problemų nepatiriame. Žinoma, kad jau pasiilgome studentų.“

Pasak V. Stankevičiaus, jūrininkai turi šiokių tokių nuolaidų. Kaip aviatoriams, taip ir jūrininkams galima vykdyti mokymus. Mokyklos Jūrininkų mokymo centras, kuriame profesionalūs jūrininkai kelia kvalifikaciją, dirba nuolatos, tik su tam tikrais apribojimais. Leista mokytis grupėmis iki 5 jūrininkų, bet su kaukėmis ir laikantis visų kitų atsargumo priemonių.

Nepablogėjo ir studentų praktikos reikalai. Mokyklos mokomasis laivynas nedirbo tik žiemos metu. Nuo balandžio 1 d. jos mokomieji laivai jau buvo prišvartuoti Danės upėje. Nesutriko ir didžiosios praktikos dalykai, kai studentai išplaukia pusmečiui su laivais. Direktoriaus teigimu, tiesiog mokykla turi labai gerus partnerius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Studentams, kurie jau priartėjo prie diplominių darbų gynimo, leista kaip tikriems jūrininkams, bet irgi tik iki 5 žmonių grupei, treniruotis ir treniruokliuose.

Egzaminai, jeigu įmanoma, vyksta nuotoliniu būdu, jeigu ne, - studentai egzaminuojami mokykloje grupėmis iki 5 asmenų. Taigi, taikomas mišrus variantas.

Su Klaipėdos universiteto mokomuoju burlaiviu „Brabander“ pernai atlikti tik 4 reisai, kurių metu pirmakursiai atliko praktiką. Sutrukdė prastos oro sąlygos. Pasak V. Stankevičiaus, dar reikia mažiausiai trijų „Brabander“ reisų, ko gero, gegužę, kad atliktų praktiką to nespėję padaryti pirmakursiai.

SUVIRINTOJAS

SUVIRINTOJAS.

Remontuoja bendrabutį, dažo fasadą

Kadangi šiuo metu studentų Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos bendrabutyje beveik nėra, naudojamasi proga jį suremontuoti.

Sutartis su statybininkais jau pasirašyta, gegužę planuojama dažyti priekinį mokyklos pastato fasadą. „Kadangi Lietuvoje yra tokia vienintelė jūreivystės mokykla, norime atrodyti tobulai“, - juokauja V. Stankevičius.

Balandžio 22-23 d. mokykloje paskelbta nuotolinė atvirų durų diena, nes tiesiogiai į mokyklą pakviesti negalima. Jos metu bus galima pamatyti ir mokyklos auditorijas, ir sužinoti visą būtiną informaciją.

Paprastai mokyklos pirmakursiai priesaiką jūrai duodavo gegužę prie paminklo iš jūros negrįžusiems jūrininkams ir nuskendusiems laivams „Albatrosas“ Smiltynėje. Pasak direktoriaus, kaip bus šiemet su pirmakursių priesaika, nežinia. Sprendžiant pagal dabartinę situaciją, toks renginys nebūtų galimas. Bet kadangi vyksta spartus vakcinavimas, situacija gali pasikeisti, tada ji vyks su visomis tradicinėmis iškilmėmis. Pernai priesaika buvo nukelta į rudenį.

Fakultetas transformuojasi

2015 metais buvo sujungti Klaipėdos universiteto Gamtos mokslų ir matematikos ir Jūrų technikos fakultetai. Pasak Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto dekanės doc. dr. Rimos Mickevičienės, 2018 m. pastačius naujas mokslinių tyrimų laboratorijas ir ten įkūrus Jūros tyrimų institutą palaipsniui biologijos, ekologijos, fizinės geografijos mokslininkai ir studijos išsikėlė į naują institutą. Fakultetas vėl pasikeitė, jame šiuo metu veikia trys katedros: Inžinerijos, Informatikos ir statistikos, Jūrų inžinerijos. „Programų skaičius po truputį mažėja, nes jos sujungiamos, studentų skaičius kurį laiką stabilizavosi ties 400, vis didesnę studentų dalį sudaro užsieniečiai“, - sako R. Mickevičienė.

2009-aisiais, kai Jūrų technikos fakultetas šventė 50-metį, vien tik inžinerines studijas jame buvo pasirinkę 1 200 studentų.

Redakcijos archyvo nuotr.  FAKULTETAS. KU Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas šiuo metu turi apie 400 studentų.

Trūksta inžinierių ir IT specialistų

Kadangi inžinierių ir IT specialistų trūksta, darbdaviai skiria studentams, pasirinkusiems šias specialybes, stipendijas, pavyzdžiui, 200 eurų per mėnesį. „Būna, kad studentai meta studijas, nepaisydami net stipendijų. Inžineriniai mokslai nėra lengvi. Bet tie, kurie juos baigia, gauna gerus atlyginimus, sparčiai kopia karjeros laiptais. Inžinerijoje, ko gero, yra jauniausi vadovai. Jūrų pramonė veikia globalios rinkos sąlygomis, todėl tenka daug laiko praleisti komandiruotėse. Darbas tikrai nenuobodus: projektas keičia projektą, remontuoji ar kuri ir statai vis kitą laivą, terminalą, dirbi su užsakovais. Šioje srityje dominuoja vyrukai, merginų vis dėlto labai mažai, nors darbą projektavimo kompanijose jos drąsiai galėtų rinktis“, - mano R. Mickevičienė.

Fakulteto studentai gauna ne tik verslininkų, bet ir miesto Savivaldybės stipendijas.

Pavyzdžiui, 2020 m. jas gavo 23 inžinerijos ir informatikos studentai. Būna įvairiausių apdovanojimų, kuriuos skiria verslininkai, renkami geriausi baigiamieji darbai ir t. t.

Išgyventi konkurencijos salygomis

Nemažai moksleivių, pasak dekanės, negali įstoti į fakulteto studijų programas dėl prastai išlaikytų valstybinių egzaminų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra nustačiusi minimalų konkursinį balą, kurio neturintis žmogus negali būti priimtas į universitetą.

„Mažiems padaliniams trukdo bendra priėmimo į studijas sistema. Pirmo etapo pabaigoje tos studijų programos grupei sudaryti reikia, kad specialybę kaip pirmą prioritetą būtų pasirinkę 10 studentų. Jeigu yra 9, ta grupė išformuojama ir į ją toliau nebeleidžiama priimti, - kalbėjo R. Mickevičienė. - Nesmagu, kad mes kartais negalime vykdyti savo misijos ir parengti reikiamo inžinerijos ir IT specialistų skaičiaus rinkai, ypač kai jų vis dar labai trūksta.“

Kitas dalykas, reikia bandyti išgyventi aršios konkurencijos sąlygomis. Didesnės Vilniaus ir Kauno mokymo įstaigos vykdo agresyvią rinkodarą, kadangi šiems miestams irgi trūksta specialistų. Inžinerijos studentai pagal specialybę pradeda dirbti antrame, trečiame kurse ir paprastai jau nebegrįžta į savo gimtąjį miestą ar kaimą. „Jeigu pas mus žmonės stotų mokytis, studijuodami pradėtų dirbti, galbūt liktų Klaipėdoje ir kurtų pridėtinę vertę mūsų miestui. Pati esu klaipėdietė ir man ne tas pats, kaip jis vystysis“, - sako R. Mickevičienė.

Finansuojamos užsieniečių studijos

Verslas šiuo metu finansuoja 11 Ukrainos studentų, kurie minėtame fakultete studijuoja jūrų transporto inžinerijos laivų projektavimo ir statybos specializaciją, studijas ir pragyvenimą bendrabutyje. Dvejus metus jie mokomi rusų kalba, o nuo trečio kurso bus pereita prie anglųkalbos.

R. Mickevičienės teigimu, į fakultetą mokytis stoja vis daugiau užsieniečių. Kol kas jie dar nesiekia 50 proc. visų fakulteto studentų, tačiau, dekanės manymu, ne už kalnų tas metas, kai šis rodiklis gali būti pasiektas. „Aukštosios mokyklos privalo didinti tarptautiškumą, todėl priimame vis daugiau užsieniečių. Stengiamės į viską žiūrėti optimistiškai, išlaikyti ir stiprinti akademinį personalą. Klaipėdoje veikia daug tarptautinių įmonių arba tų, kurios dirba su užsienio užsakovais, todėl įmonės įdarbina vis daugiau užsienio šalių piliečių. 2008-aisiais metais Švedijoje tarptautinio projekto susitikimo metu sužinojau, kad jie masiškai įdarbina žmones iš viso pasaulio, nes trūksta kvalifikuotos inžinerinės darbo jėgos. Jokios šalies ekonomika be jos nefunkcionuotų“, - sakė dekanė.

Imamasi įvairių priemonių

„Manau, rezultatų duos ir Klaipėdos miesto strategijos, ir Klaipėdos regiono specializacijos kūrimas. Svarbiausia neužsidaryti šiuo sunkiu laikotarpiu, nes profesinės mokyklos ar kolegijos išsilavinimo ne visada užtenka moderniai ekonomikai kurti. Be to, mes stengiamės nedubliuoti programų. Pavyzdžiui, jūrų transporto inžinerija su savo specializacijomis yra unikali Lietuvoje“, - kalbėjo R. Mickevičienė.

Fakulteto vadovybė stengiasi gerinti savo įvaizdį, siūlo daug visokių papildomų galimybių. 2019 metais KU tapus Europos universiteto CONEXUS partneriu, studentai gali rinktis papildomas mėlynosios ekonomikos specializacijas. Kad galėtų mokytis jau dirbantys žmonės, fakultetas bando derintis prie studentų poreikių, mokymąsi vyresniuose kursuose ir magistrantūroje organizuoja ir nuo 17 val.

Neseniai sukurta tarptautinė jungtinė Jūrų biotechnologijų magistrantūros programa, kurią vykdys penki skirtingų ES šalių universitetai. Tikimasi, kad ją rinksis žmonės iš viso pasaulio.

Baltijos gimnazijoje Klaipėdoje buvo sudarytos inžinerinės klasės, joje dirba dešimt fakulteto dėstytojų. Dalį šio projekto finansuoja ir miesto Savivaldybė. Tuo siekiama sudominti moksleivius inžinerine veikla ir karjera.

Kaip ir visi, taip ir šis fakultetas taikosi prie pandeminės situacijos. „Net inžinerinius dalykus išmokome dėstyti nuotoliniu būdu, ir ne vien tik skaidres rodydami. Informatikai jau šiemet skelbia priėmimą į 100 proc. nuotolines ištęstines studijas neakivaizdininkams. Visi laboratoriniai darbai, visos pratybos - viskas vyks prisijungus, nereikės važinėti į fakultetą. O mes ketiname studijas organizuoti kombinuotai. Kur būtina, neišvengiama, reikės atvykti, o kur galima, - bendrausime nuotoliniu būdu“, - sakė R. Mickevičienė.

Raktažodžiai
išvis sunku per mokyklą gaut praktikos vietą, keli studentai gauną vietas ir tie patys kur trinasi prie karjeros centro. visi kiti išsiunčiami į DFDS ..
GG, 2021-04-29 11:57
Tegul morexodke parodo statistika,kiek procentu specialistu lieka dirbti Lietuvoje. Jau senai zinoma kad uz valstybes lesas ruosiame darbo jega uzseniu laivinams,nes laivu su Lietuvos vieliava ne per gausa. O kad pritraukti busimus specialistus studijoms,reikia atsizvelgti i tai,kad jurininkai neitraukti i jokia pensiju reforma ar aplomai i pensiju kaupima.Sodros puslapije pabandikyte rasti informacija,kaip jurininkas gali pilnavertiskai dalyvauti pensijos kaupyme. Uzsidirbtus pinigus pravalgo ,kas protingesnis,priperka nekilnuojamo turto ir pan. Jauna karta domisi ne tik busimu uzdarbiu,bet ir socialinemis garantijomis,kaip ne butu keista. Problema reikalauja kompleksinio sprendimo,o ne istraukto is konteksto.
Kapitonas, 2021-04-18 18:55
Su praktika tai ir as pamenu sunku buvo,emiau akademines,kad susirasti praktika, nes mokykla niekuom negalejo padeti
Ch.off, 2021-04-17 14:39
Sidebar placeholder