Kaip klaipėdiečiai susisiejo su JAV istorija

Kaip klaipėdiečiai susisiejo su JAV istorija

(3)

Tikriausiai niekam nekyla abejonių, kad laivų modeliai - labai įtaigūs istorijos pasakotojai. Leonas Makūnas baigia užsitarnauti Klaipėdoje burlaivių restauratoriaus titulą. Neseniai jis restauravo laivo „Mayflower“ modelį. Pasak jo, palyginti su mūsų laikais, tas burlaivis prilygtų transatlantiniam lėktuvui arba net kosminiam laivui. Jis yra labiausiai JAV gerbiamas laivas.

Apie 2000-uosius Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija padovanojo burlaivio „Mayflower“ modelį bendrovei „Klaipėdos Smeltė“. Suprantama, 25 metus stovėjęs modelis prašėsi remonto - dalis detalių jau buvo sulūžusios ar atsiklijavusios, nutrūkusios takelažo virvės.

L. Makūnas sako sutikęs jį restauruoti iš draugystės, ne už atlygį. Darbai užtruko apie du mėnesius. Dabar restauruotas modelis jau grąžintas „Klaipėdos Smeltei“.

Eilės laukia „Lietuva“

Dabar L. Makūno rankų laukia aplaužytas jachtos „Lietuva“ modelis. Ponas Leonas restauravęs jį žada pasidaryti tokį pat modelį ir sau.

„Bepigu dirbti su senais laivais, nes niekas nežino, kaip jie tiksliai atrodė. Kad ir šitas burlaivis „Mayflower". „Klaipėdos Smeltės„ modelis viršutiniame denyje turi po dvi patrankas kiekviename borte. Kituose „Mayflower" modeliuose mačiau, kad viduriniame denyje yra po keturias patrankas kiekviename borte. Kaip buvo iš tikrųjų, niekas nežino. Patrankų burlaivis tikrai turėjo, nes dvi Amerikoje buvo nuimtos nuo laivo ir paliktos kolonijos apsaugai.

O jachta „Lietuva“ gyva, bet kas gali nueiti ir pasižiūrėti. Bet ar iš tikrųjų reikia daryti tokią, kokia ji yra dabar? Svarbiausia, ko gero, yra tai, kaip ji atrodė, kai 1989-aisiais kartu su jachtomis „Dailė“ ir „Audra“ plaukė per Atlantą. Bet jokių brėžinių nėra. O po to „Lietuva“ jau buvo du kartus restauruota, iš kurių vieną - stipriai. Dabar esu apmąstymuose ir pirštų prie „Lietuvos“ modelio kol kas nekišu„, - “Vakarų ekspresui" sakė L. Makūnas.

Sunkiausia buvo nudažyti

„Atrodo, kas čia yra, truputį paremontuosiu. Bet kai kurių dalykų negali suremontuoti neišardęs daugelio kitų dalykų. Jeigu atsilupo kokios nors burlaivio detalės, reikia nuimti virves, kad galėtum jas priklijuoti, o paskui virves iš naujo pritvirtinti. “Mayflowerio" lakas buvo jau papilkėjęs, dažai suskeldėję. Nuo kai kurių vietų teko jį nuimti. Aš vietoj lako dažniausiai naudoju parafino aliejų, kuris labai gerai atgaivina medienos spalvą.

Pakeičiau visą judantį takelažą, viršutinius vantus. Padariau irklus gelbėjimo valčiai, nes neturėjo.

Sunkiausia buvo perdažyti apatinę korpuso dalį. Ji buvo nudažyta baltai, dažai buvo sutrūkinėję. Pradėjau dažyti rankiniu būdu, kokybiškai nudažyti nepavyko. Tada teko nuimti visas rėjas su burėmis, judantį takelažą, tas laivo vietas, kurių nereikėjo dažyti, apklijuoti popieriais ir nupurkšti purškiamaisiais dažais.

Kiti darbai su rangautu, su takelažu buvo malonūs", - pasakojo ponas Leonas.

Kas išgarsino laivą

L. Makūnas prieš pradėdamas dirbti prie kokio nors modelio labai įsigilina į to laivo istoriją, to laikotarpio aplinką. Pristatydamas modelį jis visada papasakoja jo istoriją. Pasak jo, burlaivis „Mayflower“ yra labiausiai JAV gerbiamas laivas.

„Mayflower“ - XVII a. pradžios burlaivis galeonas. Tais laikais tai buvo tobuliausia transporto priemonė. Jis buvo pastatytas apie 1609 metus Anglijoje. Galeonas plaukiojo tarp Anglijos ir kitų Europos miestų ir gabeno krovinius. 1620 metais jis buvo išnuomotas kelionei į Ameriką, kad nuplukdytų ten grupę žmonių, pasivadinusių piligrimais.

L. Makūnas sako, kad įžymus yra ne pats laivas, net ne pati kelionė, nes tuo metu per Atlantą jau daug kas keliavo. Ispanai ir portugalai jau buvo kolonizavę Pietų ir Centrinę Ameriką, anglų žvejai žvejojo prie Šiaurės Amerikos krantų. Visa egzotika buvo žmonės, kurie keliavo tuo galeonu, ir tai, ką jie padarė Amerikoje.

Istorinis fonas

XVI a. pradžioje Anglijos karaliui Henrikui VIII žmona nepagimdė įpėdinio, tad jis nusprendė išsiskirti. Kadangi popiežius jam neleido, jis pareiškė, kad anglų bažnyčia pavaldi ne popiežiui, o jam, ir įkūrė anglikonų bažnyčią. Bandydamas susilaukti įpėdinio karalius buvo vedęs 6 kartus.

Mažuma žmonių liko katalikais ir buvo persekiojami. Buvo ir tokių žmonių, kurie manė, kad anglikonų bažnyčia yra per daug panaši į katalikų, kad reikia radikaliau keisti tikėjimą. Taip atsirado Anglijos protestantai, jie iš esmės buvo kalvinistai ir dar vadinami puritonais. Jie irgi buvo labai smarkiai persekiojami.

Nemaža grupė Anglijos puritonų persikėlė į Olandiją. Dalis jų apsigyveno Amsterdame, dalis Leideno miestelyje. Pagyvenę Olandijoje jie pamatė, kad jų vaikai nebemoka anglų kalbos, kad painiojasi religijos, tad nusprendė keltis į Naująją Angliją. Leidimą įkurti savo koloniją jie gavo toje vietoje, kurioje dabar yra Niujorkas.

Kapitonas nuplukdė ne ten

Anglijos puritonai išsinuomojo burlaivį „Mayflower“ ir nusipirko dar vieną mažesnį laivą „Speedwell“. Kelionė prasidėjo 1620 metų liepą. Jie išplaukė iš Amsterdamo, bet sustojo Anglijos uoste, paėmė dar keleivių.

Pradėjus plaukti paaiškėjo, kad „Speedwell“ leidžia vandenį. Grįžo atgal ir remontavo laivą. Vėl išplaukė, nuplaukė apie 300 jūrmylių, laivas vėl pradėjo leisti vandenį. Tada grįžo į Anglijos Plimuto uostą, dalį keleivių ir krovinių perkėlė į „Mayflower“ ir pagaliau rugsėjį išplaukė į Ameriką. Piligrimų buvo iš viso 102 žmonės: 41 vyras, 19 moterų ir 42 vaikai. Laivo įgula buvo apie 30 žmonių.

2022 m. 7 d. Atlantą perplaukė laivas robotas „Mayflower“. Jis pakartojo pirmųjų anglų kolonistų kelionę iš Anglijos į Masačusetso pakrantę, į Plimutą.

Visa jų kelionė buvo ištisinė virtinė sėkmių ir nesėkmių. Savaitę buvo geras oras, o paskui prasidėjo štormai. Ne kartą teko visiškai nuimti bures, kad nesulaužytų stiebų. Pasak pono Leono, gerai, kad galeonas - toks laivas, kurio priekis neaukštas, o galas aukštas, tad be burių jis kaip fliugeris atsisuka prieš vėją, priekiu į bangas ir būna nešamas tokioje gana stabilioje padėtyje. Taip jie ištvėrė visas audras.

Plaukiant per Atlantą vienas žmogus iškrito iš laivo, bet jis įsitvėrė į jam išmestą virvę ir buvo įtrauktas atgal į laivą. Vienas keleivis susirgo ir numirė, gimė vienas vaikas.

Po 66 dienų jie pamatė Amerikos krantus. Bet jie atplaukė ne į tą vietą, kuri jiems buvo paskirta, o 400 km labiau į šiaurės rytus. Kadangi jau buvo lapkritis, dienos trumpos, o pakrantėje daug pavojingų seklumų, nuspręsta, kad plaukti į paskirtą vietą per daug pavojinga, tad nuleido inkarą prie Kodo iškyšulio.

Yra tokia versija, kad kapitonas sąmoningai juos nuplukdė ne į tą vietą. Jiems paskirtoji vieta buvo olandų žinioje. Po kelerių metų olandai ten įkūrė savo miestą Niuamsterdamą. Tik vėliau, po kelių dešimtmečių, jį perėmė anglai ir pervadino į Niujorką.

Pusė kolonistų išmirė

Burlaivis „Mayflower“ turėjo dvi valtis - didelę ir mažą. Su didele valtimi 5 savaites jie ieškojo tinkamos vietos įkurti kolonijai. Kai ją surado, jau buvo gruodis. Jiems pasisekė, kad rado laukus, parengtus žemdirbystei. Mat prieš kelerius metus vietiniai indėnai susidūrė su anglų žvejais, užsikrėtė nuo jų raupais, maru ir apie 90 proc. indėnų toje pakrantėje išmirė.

Kolonistai zonduodami, kas yra krante, rado daug apleistų indėnų laukų. Bet tai nebuvo miškas, kurį reikia iškirsti ir paruošti žemdirbystei. Su likusiais indėnais jie šiek tiek apsišaudė. Paskui susidraugavo su dviem indėnais, kurie mokėjo anglų kalbą, ir jų padedami su artimiausia indėnų gentimi sudarė sutartį, kad vieni kitiems padės ir kartu ginsis nuo kitų indėnų.

Pasak Leono Makūno, bepigu dirbti su senais laivais, nes niekas nežino, kaip jie tiksliai atrodė.

1620 metų gruodžio pabaigoje kolonistai pradėjo statyti namus. Būsima gyvenvietė buvo pavadinta Plimutu. Buvo numatyta pastatyti du bendro naudojimo pastatus ir 19 namų atskiroms šeimoms. Tačiau per žiemą nuo sunkaus darbo, šalčio, bado ir ligų, kurios kilo piligrimams pusę metų gyvenant susigrūdusiems ankštame „Mayflower“ triume, išmirė pusė kolonistų. Todėl šeimoms buvo pastatyta tik 7 namai.

Tik žiemos pabaigoje visi piligrimai galėjo iš laivo persikelti į naujus namus, kurie suformavo pirmąją gatvę, pavadintą Leidenstryt, pagal miestelio, kuriame jie gyveno Olandijoje, pavadinimą. Dabar tai yra seniausia JAV gatvė, tokiu pavadinimu gyvuojanti jau 405 metus.

Mayflowerio sutartis

Prieš išlipant iš laivo „Mayflower“ į krantą du piligrimų vadai surašė susitarimą, kuris buvo pavadintas Mayflowerio sutartimi. Ją pasirašė visi vyrai. Šita sutartis tapo Plimuto ir kitų Anglijos kolonijų Amerikoje įkūrimo ir valdymo principų pagrindu. Pasak pono Leono, ir JAV konstitucija taip pat nemaža dalimi rėmėsi šita sutartimi.

Burlaivis „Mayflower“ pavasarį išplaukė atgal į Angliją. Daugiau apie jį nieko nežinoma, panašu, kad jis buvo išardytas tiesiog medžiagoms.

Kolonistai pavasarį savo atsivežtomis sėklomis ir iš indėnų gautais kukurūzais apsėjo indėnų apleistus laukus ir užsiaugino gerą derlių. Pirmasis piligrimų gubernatorius V. Bredfordas pasiūlė surengti padėkos Viešpačiui dieną. Į šventę 1621 m. rudenį tėvai piligrimai pakvietė ir jiems padėjusius indėnus. Ši su indėnais pasidalinta vakarienė tapo pirmąja Padėkos dienos švente, kuri vėliau tapo ir iki šiol yra visuotinė šventė JAV ir Kanadoje.

O Plimutas augo, plėtėsi, „pastūmė“ jiems padėjusius indėnus, gyvuoja iki šiol ir prisimena „Mayflower“.

1956 metais buvo pastatyta tiksli burlaivio „Mayflower“ kopija. Laivas plaukiojo tarp Anglijos ir Amerikos. Dabar jis stovi kaip muziejus Amerikos Plimuto uoste.

2022 metais liepos 7 d. Atlantą perplaukė dar vienas „Mayflower“, tik šį kartą be įgulos, t. y. laivas robotas. Jis pakartojo pirmųjų anglų kolonistų kelionę iš Anglijos į Masačusetso pakrantę, į Plimutą.

 

Su istorija - dar vertingesnis

Rimantas JUŠKA, LKAB „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius 

Modelis buvo padovanotas „Klaipėdos Smeltės“, kai dar buvo žvejybos uostas, 60-mečio proga. Per tą laiką jis patyrė kelias audras ir taifūnus - buvo nukritęs, įtakos turėjo neatsargus valytojos elgesys. Toks gražus modelis visą laiką buvo mano kabinete, man pasidarė jo gaila. Paskaičiau, kad Leonas Makūnas turi tokį hobį, ir paprašiau sutvarkyti tą modeliuką. 

Labai džiaugiuosi dabar vėl jį matydamas, pastačiau gražioje vietoje savo kabinete. Kai sužinojau to burlaivio istoriją, jis pasidarė dar vertingesnis. Burlaivis, pasikinkantis vėją, - tai grožis, ekologija, istorija. Mes turime ir kurėną, ir jachtą, ir didžiulį kliperio modelį. 

Leonas Makūnas nusipelnė pagarbos už savo hobį, kuriam reikia labai daug kruopštumo. Mane gyvenimas išmokė tolerancijos ir kantrybės, bet tokios kantrybės, kokią turi Leonas, man reikėtų pavydėti.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder