Kalba atspindi jūrines tradicijas: jūreivystės sritis lietuviams nebuvo svetima (3)

Dažnai girdima sakant, kad lietuviai iš prigimties yra žemdirbiai ir mūsų tautai labai toli iki tikrų, giliai įsišaknijusių jūrinių tradicijų. Tačiau galima drąsiai paneigti šį įsisenėjusį klaidingą požiūrį - lietuviai turi savas jūrines tradicijas. Tai patvirtina bei jūreivystės tradicijas atskleidžia Klaipėdos universiteto mokslininkų sukurtas ir papildytas Jūreivystės terminų vartosenos duomenynas.

Apie šį duomenyną pasakoja Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos katedros profesorius dr. Albinas Drukteinis.

Kaip kilo idėja kurti Jūreivystės terminų vartosenos duomenyną? Kada buvo pradėtas pasiruošimas tokiam projektui, kas jį įgyvendino?

Su jūreivystės terminų tvarkyba susidurta jau netrukus po Nepriklausomybės atkūrimo. Tuo metu buvo aktyvių kapitonų, lietuvybės palaikytojų, buvo universiteto dėstytojų, kuriems rūpėjo šios srities terminologija. Jiems kilo mintis suburti visus norinčius ir galinčius prisidėti prie jūreivystės terminų tvarkybos, kokio nors jūreivystės terminų žodyno kūrimo.

Kilo sumanymas sukaupti įvairiuose šaltiniuose esančius terminus, pateikti ten esančius apibūdinimus, papildyti kalbine informacija, apibūdinti jų norminį statusą ir padaryti prieinamus kiekvienam norinčiajam ta informacija pasinaudoti.

Pagal 2010 m. pradėtą Lietuvos mokslų tarybos projektą buvo sukurta pačios bazės struktūra, sudėta žodynų medžiaga, po to pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos projektą duomenynas buvo pildomas, parengta dalis aiškinamojo žodyno. Tuose projektuose, be manęs, įvairiais laikotarpiais darbavosi Jonas Čerka ir būrelis kalbininkų - Jūratė Lubienė, Vaida Drukteinytė, Vitalija Kapsevičienė.

Koks tokio duomenyno tikslas?

Duomenyno, kaip ir Terminų banko ar kitos duomenų bazės, paskirtis yra pateikti kuo daugiau skirtingų šaltinių informacijos apie jame esantį vienetą. Duomenyne pateikiami, pavyzdžiui, visi termino aiškinimai ir atitinkami šaltiniai. Mat skirtingose srityse to paties dalyko gali būti svarbūs skirtingi požymiai, todėl termino reikšmė gali būti nusakoma nevienodai.

Iš tokios informacijos galima suformuoti tinkamą termino apibūdinimą su visomis jo reikšmėmis. Į duomenynus gali būti traukiami ir nenorminiai kalbos vienetai - į žodynus tokie terminai paprastai nepatenka. Svarbi ir kita skaitmeninio duomenyno paskirtis - galėjimas atrinkti informaciją pagal skirtingus požymius.

Kokia jo apimtis - kiek terminų jį sudaro, kokia informacija pateikiama?

Šiuo metu duomenyne yra daugiau kaip 30 tūkst. vientisinių ir sudėtinių terminų. Jie yra susisteminti pagal pagrindinį žodį. Apie kiekvieną terminą pateikiama 9 tipų informacija: jis apibūdinamas pagal sandarą kaip vientisinis ar sudėtinis, ar kaip komanda; nurodoma vientisinio termino daryba įskaitant ir sudarymą su nelietuviškais dėmenimis (plg. grotstiebis); nurodoma jo kilmė - iš kokios kalbos kilęs; taisyklingumas; pateikiami sinonimai ir variantai; pateikiama apibrėžtis; nurodoma, kokiuose šaltiniuose rastas; nurodomi atitikmenys kitomis pagrindinėmis kalbomis; terminas yra sukirčiuotas, nurodoma vientisinio termino kirčiuotė. Kuria nors informacijos dalimi gali pasinaudoti gana įvairių sričių vartotojai.

Kaip buvo renkami terminai šiam duomenynui, kokie šaltiniai naudoti?

Terminai duomenynui buvo renkami iš pačių įvairiausių šaltinių. Pirmiausia buvo įkelti jūreivystės terminų žodynuose esantys terminai pradedant tarpukario jūros skautų nedideliais terminų sąrašais. Vėliau jie rinkti iš skirtingų jūreivystės sričių vadovėlių, įskaitant ir redaguojamus, dar nepublikuotus - taip surenkama vartosenoje paplitusių, bet į žodynus netraukiamų terminų, iš teisinių dokumentų, iš periodikos - ten galima rasti istorinių terminų. Kuo įvairesni šaltiniai, tuo tikresnis vartosenos vaizdas pamatomas.

Paaiškėjo, kad Mažosios Lietuvos kraštotyrininkas, tautosakos rinkėjas Jurgis Banaitis yra sukaupęs gana didelę kartoteką žodynui - tai prisidėjo prie duomenyno kūrimo. Mane pakvietė bendradarbiauti tvarkant terminų taisyklingumą, jų sistemiškumą. Taip bendradarbiaujant radosi „Jūrų technikos, laivybos, žvejybos lietuvių-rusų-anglų kalbų žodynas“ (1994), po to „Anglų-lietuvių kalbų jūrų technikos, laivybos, žvejybos žodynas“ (2001) ir „Lietuvių-anglų kalbų jūrinis žodynas“ (2008).

Šiuose žodynuose kai kur buvo pateikti trumpi terminų paaiškinimai, bet tai nebuvo aiškinamieji žodynai. Glaustas aiškinamasis žodynas buvo pasirodęs anksčiau - Alfonso Veličkos „Jūreivystės žodynas“ (1991), bet tuose žodynuose nėra daug kalbinės informacijos.

2005 m. pasirodė kapitono Viliaus Pakalniškio „Laivybos sąvokų aiškinimas“ - daug naujų, sulietuvintų, netikėtų terminų pateikęs žodynas. Redaguojant gana didelės apimties Algimanto Jono Valiukėno vadovėlį „Laivo valdymas ir eksploatacija“ (2007) pasimatė terminų vartosenos įvairovė, susikaupė dar daugiau informacijos apie terminų norminimą, sisteminimą.

Jūreivystės terminai - labai specifinė sritis. Ar dėl to šis duomenynas kažkuo ryškiau skiriasi nuo kitų duomenynų, pvz., išskirtinėmis konstrukcijomis ar pan.?

Duomenynų, kaip ir žodynų, savitumas pasireiškia pirmiausia tam tikrai veiklos sričiai būdingais terminais, įvardijančiais tos srities realijas, o jų sandara yra panaši. Yra viena kita terminų ypatybė, retoka kitų sričių terminijoje.

Tarkime, yra nemažai skolintų jūreivystės terminų, susidedančių iš kelių nekaitomųjų dėmenų, papildančių pagrindinę žodžio dalį, pavyzdžiui: fokbramstengvantas, kriuistenfordūnas, grotstengfordūnas ir pan.

Bet tokia ypatybė būdinga ir chemijos terminams. Renkant ir šiek tiek tiriant sudėtinius terminus išryškėjo, kad sudėtinių terminų sandara rodo dar nesusiformavusią šio sluoksnio terminiją: jie turi daug laisviesiems žodžių junginiams būdingų bruožų - įvairių formų priklausomųjų dėmenų raišką. Nusistovėjusioje, sunormintoje terminijoje sudėtiniai terminai turi daug mažiau raiškos modelių. Tai dar viena paskata baigti šios srities terminijos tvarkybą aiškinamuoju jūreivystės terminų žodynu.

Kuo šis duomenynas yra svarbus jūreivystės tradicijų Lietuvoje puoselėjimo aspektu?

Sutvarkyta ir funkcionali tam tikros srities terminija rodo ir tos srities gyvybingumą, ir kartu tvirtumą kultūrinėje plotmėje. Gali ir nebūti ryškių pasiekimų, bet išplėtota terminija sava kalba palaiko kalbos įvairovę, jos gyvavimo perspektyvą.

Niekas nenori, kad kalba trauktųsi iš įvairių mokslo, veiklos sričių, taptų buitinio bendravimo kalba. Tai veda prie kalbos nykimo.

Kaupdami ir tvarkydami jūreivystės terminiją tarsi patvirtiname, kad ta veiklos sritis gyvuoja įvairiais pavidalais.

Be to, į tokias terminų sankaupas su šaltinių nuorodomis pakliūva terminai ir iš pirmųjų Lietuvoje bei užsienyje gyvenusių lietuvių kuklių jūreivystės terminų sąvadų, R. Nako, B. Stundžios nedidelės apimties jūrinių įvardų žodynėlių. Visa tai atspindi tam tikrą šios srities terminijos raidą.

Ar duomenynas naudojamas, pvz., studentų, ar tik mokslininkų, tiriančių kalbą?

Išsamesnės informacijos apie naudojimąsi duomenynu kokiu nors pavidalu nekaupiame ir neturime. Teko girdėti, kad jį atsidaro ir dėstytojai, ir studentai. Juo pasidomi ir Europos Sąjungos dokumentų vertėjai į lietuvių kalbą.

Visuomenėje vis dažniau kyla diskusijos, ar Lietuva yra jūrinė valstybė. Ar sudarytas duomenynas padeda įrodyti, kad, pavyzdžiui, yra unikalių lietuviškų jūrinių terminų, ir tai leidžia pagrįsti Lietuvos kaip jūrinės valstybės statusą? O gal atvirkščiai - visi terminai yra skolinti ir lietuviškų terminų trūksta?

Žodžiai ir apskritai kalba iš tikrųjų gali nemažai ką parodyti apie tautos kultūros istoriją, tradicijas, taigi ir jūreivystės terminai. Kad jūreivystės sritis lietuviams nebuvo svetima, rodo laivo dalių pavadinimai, pavyzdžiui: durkis – „laivagalis“ (kas pridurta), kemblys – „lenkta priekinė ar galinė laivo sija“ (siejama su kembė, gembė, kablys), ragas – „valties ar laivo priekis, išsikišusi viršūnė“.

Tai, kad mes iš suomių kalbos esame kadaise pasiskolinę žodžius „laivas“, „burė“, taip rodo mūsų jūrinius ryšius. Yra ir tarpukario lietuviškų terminų tradicija.

Iš to laiko atėję terminai stygos – „išilginiai stiebą palaikantys lynai“, kulnė – „stiebo įstatymo vieta kilyje“, pūslė – „audros burė“, žlamba – „vidutinis bangavimas vėjui nurimus“, dabartinėje vartosenoje paplitę laivavedys, burvilkas, plūdrumas.

O ir šiuo metu yra parinkta ar sudaryta gerų ir vartojamų pakaitalų tarptautiniams žodžiams: atmušas (plg. fenderis), posvyris (plg. krenas), apytvaras (plg. komingsas), vartosenoje plinta raištuoti šalia švartuoti, švartavimo stulpelis šalia knechtas. Vadinasi, galima tvirtinti, kad lietuviška jūreivystės terminologija turi ir tradiciją, ir perspektyvą.

Kita vertus, nė viena kalba ir nė viena sritis kalboje neapsieina be skolintų terminų, laikomų tarptautiniais žodžiais ar toje srityje įteisintais terminais.

Galbūt rengiant duomenyną teko pastebėti kokių nors tendencijų, pavyzdžiui, kad bandoma lietuvinti užsienio terminus? Galbūt yra pavyzdžių, kokie terminai buvo sėkmingai sulietuvinti ir prigijo?

Kalbant apie terminų tradiciškumą jau buvo paminėtas ne vienas prigijęs lietuviškas terminas, dar galima paminėti gražius lietuviškus terminus laivūnas (bocmanas), nuokrypis (deviacija), taip pat sudarytus pagal lietuvių kalbos darybos modelius sūpa – „laivo supimas banguojant“, gramzda – „atstumas nuo vandens paviršiaus iki labiausiai panirusios laivo dalies“ ir kitus. Taigi turime nemenką dalį gražių, lietuviškų jūreivystės terminų.

Jūrininkai dirba tarptautinėse kompanijose ir dažniausiai bendrauja anglų, rusų, kitomis kalbomis. Gal galima pasvarstyti, kiek svarbu yra išsaugoti lietuviškus jūrinius terminus, kaip juos galima išlaikyti šiuolaikinių jūrininkų kalboje?

Dabar įvairių sričių specialistų keliavimas per šalis bei kalbas ir bendravimas kitomis kalbomis toks įvairus, kad jūreivystė nebėra išskirtinė veiklos sritis terminų vartosenos atžvilgiu. Anksčiau buvo galima kalbėti apie jūreivystės profesinės kalbos ir kartu terminų lietuviškumo problemą, dabar ta problema kyla daugeliui profesinių, mokslo sričių. Skirtingų sričių savos terminijos kūrimas ir diegimas į vartoseną darosi visuotinai svarbus.

Jau minėta, kad nesant savos terminijos kalba skurstų įvairiausiose veiklos srityse, jos vartosena siaurėtų, o perspektyva darytųsi vis niūresnė. Negi tokia kryptimi norėtųsi judėti?

O išlaikyti lietuviškos ir tarptautinės terminijos pusiausvyrą vartosenoje reikia visų pastangų ir kultūrinio sąmoningumo. To galima pasiekti mokymo procese, tokios krypties laikantis mokslo kalboje, profesiniuose vadovėliuose. Bet reikia visų vartotojų platesnio supratimo, kiek svarbi kalbai sava terminija.

Galbūt Klaipėdos universitete yra atlikta ir daugiau kokių nors įdomių tyrimų, atskleidžiančių jūrininkų kalbos, žodyno įvairovę, santykį su bendrine kalba, jūreivystės tradicijų atspindėjimą joje?

Duomenyno kūrimas, pradiniai aiškinamojo žodyno darbai yra kartu ir terminų tyrimas. Tad tuo pat metu buvo skaityta pranešimų, publikuota straipsnių apie sudėtinių jūreivystės terminų modelius, apie vientisinių terminų specifinius darybos būdus, bet į platesnius mokslo darbus tai neišsirutuliojo.

Nemažai terminų ypatumų patyrinėta studentų baigiamuosiuose bakalauro ir magistro darbuose. Juose išryškėjo įdomių sistemiškumo nenuoseklumų, tarkime, dalis burių pavadinimų pasiskolinta iš olandų kalbos, beje, iš kurios juos ir daug kitų terminų yra perėmusios vokiečių ir rusų kalbos, dalis pavadinimų išversta iš anglų kalbos, turėjusios kitokią pavadinimų sistemą.

Lietuvių kalboje tos sistemos susipynė, atsirado arba skirtingi tos pačios burės pavadinimai, arba pavadinimai vartojami nenuosekliai. Visa tai verta tyrimo, tik tyrėjų toli gražu ne marios. Įvairesni tyrimai, be abejo, parodytų ir vidinį jūreivystės terminijos vaizdą, ir santykį su bendrąja Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, raida.

Straipsnis remiamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pagal Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programą.

Manyčiau, pasaulio pabaiga? Didesnio šlamšto sugalvoti negalėjo? Suprantama, kad "mokslininkai" ieško pinigų savo idėjų įgyvendinimui, bent jau ne tokiu būdu? Nuokrypis - deviacija, o kodėl ne deklinacija ar dar kai kas nukrypsta? Pas mus vis mėginama pritempti Lietuvą prie jūrinės valstybės? Gaila, bet taip nėra net pasaulyje, viso pasaulio jūriniai žodynai susipynę savo istorinėje eigoje su olandais, portugalais, ispanais, anglais ir t.t. , bet ne, mes eisim savo keliu ir įrodysime, kad mes esame didi jūrinė tauta??? Čia panašiai kaip apie mūsų tautos šaknų paiešką rašo knygoje "Mūsų praeities beieškant".
Algimantas Požela, 2021-12-03 14:27
Parašyta duomenyne: "plaukti pagal dienovidžius ir paraleles". Tai jei "dienovidžiai", tai kartu "lygiagretės", o jei "paralelės" tai kartu "meridianai". Kas čia per jovalas? Ką ir kaip naudoti lietuviui ir nebeaišku. Citata iš straipsnio: "vartosenoje plinta raištuoti šalia švartuoti, švartavimo stulpelis šalia knechtas." Tai gal "Raištavimo stulpelis"?
Nuostebis, 2021-12-02 14:12
O kur nuoroda, ar tai slaptas duomenynas?
knechtas, joks ne stulpelis, 2021-11-30 22:48
Sidebar placeholder