Apie tai, kodėl reikėjo bokštą griauti, kur buvo perkelta LET ir locmanai, kam ketinama panaudoti atsilaisvinusią teritoriją, kalbamės su Uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Algiu Lataku.
Kada ir kam buvo pastatytas bokštas prie Naujosios perkėlos?
Jis buvo pastatytas 1992 metais laivų eismui Klaipėdos uoste kontroliuoti. Jame buvo įsikūrusi visa LET, operatorinė su kompiuterine įranga.
Ant bokšto viršaus buvo besisukantis radaras, kuriuo buvo galima kontroliuoti į Klaipėdos uostą įplaukiančių ir išplaukiančių laivų judėjimą. Bokšte buvo įsikūrę ir locmanai, prie 73 krantinės švartavosi mūsų locmaniniai kateriai.
Kodėl bokštą reikėjo griauti, juk jis pastatytas ne taip jau seniai?
Tas bokštas nėra labai senas, bet 2018 metais atliktos ekspertizės metu buvo nustatyta labai rimtų pažeidimų, kurie turėjo avarinės būklės požymių.
Pats nuvažiavau jo pažiūrėti. Kai kurios vietos man šiurpiai atrodė, nes buvo tokių įtrūkimų, kad galėjai ne tik pirštą įkišti, bet ir visą kumštį. Laikanti konstrukcija buvo labai stipriai pairusi. Pastatas atrodė kaip po žemės drebėjimo.
Bokšte buvo tokių įtrūkimų, kad galėjai ne tik pirštą įkišti, bet ir visą kumštį.
Matyt, projektuojant pastatą nebuvo atsižvelgta į tai, kad uosto krova, geležinkelis sukelia tam tikrą vibraciją, kuri daro stiprų poveikį.
Prie šio klausimo mes grįžome 2022 metais. Svarstėme, ar remontuoti tą bokštą, nes tokios būklės jo laikyti nebuvo galima. Buvo parengtas remonto projektas, apskaičiuota, kad remontas būtų kainavęs daugiau kaip 100 tūkst. eurų. Bet tai būtų buvęs tik kosmetinis remontas sudedant tam tikrus inkarus, kurie būtų suveržę tą bokštą ir neleidę jam griūti.
Kitas dalykas, jau mažai bėra vietų, kuriose būtų vietinės nuotekos. Tokioje vietoje prie marių laikyti vietines nuotekas - subėgusius klozetų vandenis į tam tikras talpyklas, kurias paskui reikia ištraukti, išvežti - esant šiandieniniams reikalavimams visiškai netinkamas dalykas.
Sutvarkyti tas nuotekas mums būtų kainavę dar apie 130 tūkst. eurų. Ir visa tai padarę mes būtume turėję tik laikiną tarpinį variantą.
Buvo priimtas sprendimas, kad remontuoti bokštą ir įrengti visą nuotekų sistemą neapsimoka, nes labai brangu, o rezultatas nebus geras.
Kas pakeitė ties Naująja perkėla buvusį bokštą?
Nusprendėme pastatyti radaro bokštą Smiltynėje. Tai padaryti Kuršių nerijos nacionaliniame parke buvo labai sudėtinga. Bet pavyko susitarti su tuometine parko vadovybe.
Paskelbėme architektūrinį konkursą ir pastatėme bokštą. Jis gražus, panašus į pušį. Jame iškeltas radaras.
O kur dabar yra LET ir locmanai?
Uosto direkcijos administracijos pastate J. Janonio gatvėje radome patalpas, suremontavome ir į jas perkėlėme tarnybą, ten yra visa informacinės technikos įranga.
Įrengtos patalpos ir locmanams su virtuvėle ir dušais, poilsio erdve, nes jie dirba 24 valandas. Viskas padaryta vienoje vietoje, ne taip, kaip tame bokšte, kur viskas buvo išmėtyta per kelis aukštus.
Ten patalpų buvo daug, šildyti reikėjo didelius plotus. Bokšto eksploatacijos kaštai buvo labai dideli.
Mes perkėlėme ir locmaninį laivyną iš 73 krantinės į 19-ą. Dabar kateriai stovi arčiau uosto vartų, tai didelė ekonominė nauda - jiems nebereikia plaukti vos ne per visą uostą pasitikti laivų.
Direkcija buvo kritikuojama už tai, kad Laivų eismo tarnyba buvo perkelta į patalpas toli nuo uosto akvatorijos. Kodėl tai buvo padaryta?
Žinoma, langai visada prideda tam tikro patogumo, kai gali ateiti prie lango užmesti akį ir matyti. Bet Klaipėdos uostas yra 12 kilometrų ilgio, nežinau, ar kuris nors locmanas turi tokį erelio regėjimą, kad galėtų visą jį matyti.
Tuo metu, kai tas bokštas buvo statomas, jis buvo geras tuo, kad viršuje turėjo langus ir buvo galima matyti uosto akvatoriją. Bet tai buvo būtina anksčiau, o dabar viskas matoma vaizdo kameromis: specialistai būna labiau susikoncentravę į televizorius, kurie viską parodo iš arti. Tad pasakymas, kad nebelieka stiklo ir negali būti valdomas eismas, yra absoliuti neteisybė.
Kas planuojama Laivų eismo tarnybai ir locmanams ketinamame statyti naujame Uosto direkcijos administraciniame pastate?
Matyti tai, kas vyksta tam tikroje erdvėje, langai yra patogumas. Naujajame Uosto direkcijos pastate locmanai matys marias, nes operatorinės langai išeis į marias. Pastatas bus gana aukštas, Laivų eismo tarnyba įsikurs viršutiniame aukšte, tad nereikės jokio atskiro bokšto.
Manau, kad kai locmanai kartu su Uosto direkcija įsikels į naują pastatą, jiems darbo sąlygos bus žymiai geresnės.
Ar buvo skelbiamas bokšto nugriovimo konkursas, kiek kainavo griovimo darbai?
Buvo paskelbtas konkursas bokštui nugriauti. Jis gana sudėtingas statinys, nebuvo taip paprasta tai padaryti. Sprogmenys nebuvo naudojami, griauta mechaniniu būdu: dalis nukelta su kranais, dalis išardyta ir ekskavatoriais sugriauta. Konkursą laimėjo Vilniaus kompanija BDT. Sutartis su ja pasirašyta rugpjūtį. Darbai turi būti baigti 2025 metų sausį.
Tai ta teritorija dar nėra sutvarkyta iki galo? Kokio dydžio ji yra?
Ta teritorija yra 1,3 hektaro. Iki galo ji turi būti sutvarkyta sausį.
Kam naudosite tą teritoriją, kai ji bus išvalyta?
Yra keli variantai. Ten turėjo būti pirmoji vieta vandeniliui gaminti. Mes ją laikėme prioritetine todėl, kad privažiavimas lengvesnis ir laivams, ir automobiliams. Bet negavome teigiamo poveikio aplinkai vertinimo todėl, kad šalia yra jūrų krovos kompanija „Bega“ su savo sandėliais.
Dabar esame numatę du variantus: arba skelbsime aukcioną jai nuomoti, arba ten vykdysime kitas uosto veiklas, galbūt ji bus skirta laivams stovėti, galbūt sandėliavimui ir kt.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą