Silkė tampa plėšrūne: mokslininkai teigia, kad Baltijos jūroje įvyko neįtikėtinas evoliucijos šuolis

Atlanto ir Baltijos silkės yra tipiškos planktono vartotojos, todėl yra itin svarbus Šiaurės Atlanto ir Baltijos jūros ekosistemos elementas. 

Tačiau dabar atsirado nauja silkių rūšis, kuri genetiškai skiriasi nuo paprastųjų silkių ir minta žuvimis. 

Naują tyrimą šia tema žurnale „Nature Communications“ paskelbė Upsalos universiteto (Švedija) mokslininkų grupė.

Pažymima, kad vienas švedų žvejys informavo būsimąjį pagrindinį tyrimo autorių, kad netoli Švedijos pakrantės gyvena ypatinga silkių rūšis, kuri yra daug didesnė už įprastą Baltijos silkę ir savo dydžiu artimesnė Atlanto porūšiui.

„Kai sužinojau, kad vietiniai gyventojai žino apie ypatingą labai didelių Baltijos silkių populiaciją, kuri metai iš metų neršia toje pačioje vietovėje, nusprendžiau paimti mėginius ir ištirti jų genetinę struktūrą. 

Dabar žinome, kad tai genetiškai unikali populiacija, kuri tikriausiai evoliucionavo per šimtus, o gal net tūkstančius metų Baltijos jūroje“, - sako tyrimo autorius Leifas Anderssonas, Upsalos universiteto Medicininės biochemijos ir mikrobiologijos katedros profesorius.

Mokslininkai ypač atkreipė dėmesį į pažeistas šio silkės porūšio žiaunas. 

Paprastosios silkės minta planktonu ir žiaunų atvartais jį persiurbia. 

Rastos didelės silkės žiaunų pažeidimai reiškė, kad ji suvalgė kažką visiškai kitokio nei smulkusis planktonas. 

Mokslininkai mano, kad tai įrodymas, jog ši silkė perėjo prie žuvies mitybos, ypač ji minta dygliuotųjų šeimos žuvimis, turinčiomis aštrius dyglius, skirtus apsiginti nuo plėšrūnų.

Taip pat skaitykite: „Žuvys, kurios yra žuvys, kurios yra žuvys, kurios yra žuvys:
Kita įdomi išvada - ši keista silkė turėjo daug daugiau riebalų ir žymiai mažesnį dioksino - Baltijos jūroje probleminio chlororganinio teršalo - kiekį. 

Tai ir daug greitesnis augimo tempas atitinka perėjimą prie žuvų mitybos, teigė mokslininkai. 

Galiausiai mutavusių silkių skrandžiuose taip pat rasta mažų žuvų liekanų.

Ištyrus šių žuvų genus paaiškėjo, kad šiandien Baltijos jūroje egzistuoja ne viena, o mažiausiai dvi atskiros žuvimi mintančių silkių subpopuliacijos. 

Viena jų aptinkama į šiaurę nuo Stokholmo, kita - į pietus nuo Stokholmo.

Tačiau įdomiausia tai, kad Atlanto vandenyno jūroje žuvimis mintančių silkių nėra - tik tos, kurios minta planktonu. 

Taigi naujasis porūšis atsirado Baltijos jūroje, ir atsirado labai greitai, nes Baltijos jūra yra labai jauna jūra, kurios amžius vertinamas maždaug 4-14 tūkst. metų (priklausomai nuo to, kokį jos formavimosi etapą imti atskaitos tašku.

„Darome prielaidą, kad žuvėdrinės Baltijos silkės išsivystė dėl konkurencijos su kitomis plėšriosiomis žuvimis, tokiomis kaip skumbrės ir tunai, kurių nėra ten, kur randame žuvėdrinių silkių, stokos. 

Taigi, ši silkė naudoja nepakankamai išnaudojamus Baltijos jūros maisto išteklius“, - sako profesorius Anderssonas.

Šaltinis: focus.ua