Trečioji vandenvietė: du iškėlimo variantai

Kas finansuos trečiosios vandenvietės iškėlimą?

(2)

Pasak susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, prie Karaliaus Vilhelmo kanalo esančios Klaipėdos miesto trečiosios vandenvietės iškėlimas ir naujos įrengimas kitoje vietoje pasitarnautų ne tik kanalo laivybos plėtrai, bet ir užtikrintų klaipėdiečiams švaraus geriamojo vandens tiekimą. Tokią poziciją jis išsakė penktadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje.

Beje,  vandenvietės iškėlimas gali kainuoti apie 60 mln. eurų, tad kyla klausimas, kas tai finansuos? Dar vienas klausimas, į kurį reikia gauti atsakymą – kokie yra Klaipėdos miesto gyventojų  vandens poreikiai dabar ir kokie bus ateityje.

Vidaus vandens kelių direkcijos generalinio direktoriaus Vladimiro Vinokurovo teigimu, trečiosios vandenvietės iškėlimas yra būtina sąlyga plėtoti laivybą  visu Vilhelmo kanalu iki Klaipėdos.

Tačiau dar viena šios vandenvietės iškėlimo priežastis - šalia Vilhelmo kanalo, trečios vandenvietės yra uosto rezervinės teritorijos. Tad Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcija yra labai suinteresuota iškelti trečiąją vandenvietę ir dėl savo tikslų - dėl  uosto plėtros.

Uosto direkcijos užsakymu 2018-2019 metais buvo parengta vandenvietės iškėlimo galimybių studiją, kainavusi apie 340 tūkst. eurų. Studijoje numatomos alternatyvios vandenvietės iškėlimo vietos, vandenį išgaunant ir iš požeminių šaltinių.

Paklaustas, iš kur bus imami tie 60 mln. eurų vandenvietės iškėlimui, M. Skuodis atsakė: „Galbūt galėtų padėti tarptautinės finansinės institucijos su valstybe."

Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako, kol kas neaišku, kokiomis dalimis turi būti padalinta ta 60 mln. eurų suma, nes naudos gavėjų yra daug.

Gyvybiškai svarbus klausimas

Aplinkos ministerijos atstovai vandenvietės iškėlimą vertina labai atsargiai. „Iškelti vandenvietę būtina ir dėl to, kad nustatytos jos sanitarinės zonos ateityje nedarytų kliūčių plėtojant Klaipėdos jūrų uostą ir panaudojant uostui priklausančias rezervines teritorijas. Kad nebūtų konflikto, apribojimų, esame suinteresuoti, kad trečioji vandenvietė būtų iškelta. Į visus klausimus atsako mūsų užsakymu padaryta studija. Yra du iškėlimo etapai. Pirmas gana greitas: truktų apie 4-5 metus, kitas būtų tolimesnis ir ilgesnis. Kol kas nėra atsakymo, ar reikės vieno etapo, ar dviejų ", – sakė A. Latakas ir pridūrė, kad kol kas nėra tiksliai žinoma, kiek vandens reikės Klaipėdos miestui.

Uosto plėtojimo taryboje buvo nuspręsta, kad bendrovė „Klaipėdos vanduo" turėtų patikslinti, kokio kiekio vandens reikia Klaipėdos miesto ir rajono gyventojams. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas  patikino, kad bendrovė tai padarys.

Susisiekimo ministras pasidžiaugė, kad Klaipėdos miesto ir rajono merai sako, kad reikia baigti diskusijas ir spręsti vandenvietės iškėlimo  klausimą. M. Skuodis mano, kad kitame uosto plėtojimo tarybos posėdyje jau bus aiški situaciją dėl vandenvietės iškėlimo.

V. Grubliausko manymu, racionalu kalbėti apie vandenvietės iškėlimą, miesto bendrajame plane yra numatyta trečiosios vandenvietės iškėlimo galimybė. Ir vis dėlto, pasak jo, labai svarbu kokiomis sąlygomis tai bus padaryta. Jis atkreipė ministerijų atstovų dėmesį į tai, kad šis klausimas klaipėdiečiams gyvybiškai svarbus, nes trečioji vandenvietė aprūpina vandeniu pusę miesto gyventojų. Pasak mero, turi būti žinomas poreikis ilgalaikėje perspektyvoje ir čia klaidų negalima daryti. Vandens tiekimas klaipėdiečiams negali būti nutrauktas bet kuriuo atveju.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder