Kas gina jūrininkų, kaltinamų narkotikų gabenimu, interesus?

Laivas areštuojamas, įgulos nariai susodinami į kalėjimus, kol teismas juos išteisina. Kartais tenka kalėti metus ir daugiau laiko. Kas privalo ginti jūrininkus, patekusius į tokią situaciją?

Visai neseniai į tokius spąstus šiemet pakliuvo Graikijos kompanijos laivo „Skyros“ įgula. Jame rasti trys paketai po 50 kg narkotikų povandeninėje laivo dalyje, kingstone. Laivas buvo areštuotas Graikijoje.

Kapitonas, kuris yra Lietuvos pilietis, jo vyr. padėjėjas, Rusijos pilietis, ir vyr. mechanikas, Filipinų pilietis, jau daugiau kaip tris mėnesius sėdi tardymo izoliatoriuje Atėnuose ir laukia teismo. Viešojoje erdvėje priekaištaujama Lietuvai, kad ji nepadeda į bėdą pakliuvusiam savo piliečiui.

Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia neturinti žinių apie tokį įvykį. Jos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyrius į dienraščio „Vakarų ekspresas“ paklausimą atsakė: „Oficialios informacijos apie galimai Graikijoje sulaikytą Lietuvos pilietį neturime.“

Primena kitą įvykį

Šį kartą kalbame tik apie vieną Lietuvos pilietį, laivo „Skyros“ kapitoną. Tačiau vyresnio amžiaus uostamiesčio gyventojai, ko gero, prisimena, kad 2004-aisiais grįžo vienuolika Klaipėdos jūrininkų, dirbusių motorlaivyje „Yalta“, plaukiojusiame su Panamos vėliava, kuris buvo sulaikytas su didžiuliu kokaino kiekiu.

Jie metus buvo įkalinti JAV Floridos valstijos kalėjimuose, vėliau teismas juos išteisino, bet jie negavo nė cento kompensacijos, kad nekalti buvo kalinami.

Jeigu ne didžiulės Lietuvos pastangos, nors tada ji dar nepriklausė NATO, jie, ko gero, dar ir dabar sėdėtų kalėjimuose. Tuometinis Lietuvos ambasadorius JAV Vygaudas Ušackas su įkalintais Lietuvos jūrininkais buvo susitikęs net du kartus.

Atrodo, kad nuo to įvykio praėjus beveik 18 metų situacija šioje srityje nė kiek nepasikeitė. Jūrininkai gali patekti į didelę bėdą, kai narkotikų prekeiviai pasinaudoja laivu, kuriame jie dirba.

Deja, kai laivas sulaikomas su narkotikais, padėti jiems sunku. Pasak Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininko Petro Bekėžos, šiuo atveju Lietuvos kapitonui negalėtų padėti ir Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) atstovai, nes jie sprendžia jūrininkų socialinius klausimus, o ne kriminalinius.

Nuorodą į filmuotą medžiagą, rodomą „YouTube“ kanalu, redakcijai persiuntė vienas Lietuvos tolimojo plaukiojimo kapitonas, kurio pavardės neviešiname.

„Laivo kapitonas iš Lietuvos. Tiesiog gėda, kad nėra jokios pagalbos iš Lietuvos“, - rašo jis. Tačiau, sprendžiant iš mūsų šalies URM atsakymo, galimas daiktas, „Skyros“ kapitonas pagalbos neprašė.

Timuro Rudovo filmuota medžiaga parodyta tam, kad būtų paviešinta. Apie įvykį jam telefonu pasakojo ir medžiagą siuntė „Skyros“ kapitono vyr. padėjėjas Michailas Makejenkovas.

Rado kingstone

Laivas „Skyros“ iš Afrikos plaukė į Brazilijos Santareno uostą pasiimti sojos pupelių krovinio. Balandžio 4 d., kai laivas jau buvo pakrautas, prisistatė policininkai ir pareiškė turintys duomenų apie laive esančius narkotikus bei paprašė leidimo apieškoti laivą.

Jie įtarė, kad narkotikai greičiausia yra mašinų skyriuje. Apieškojo visą laivo vidų, bet nieko nerado. Nors jau buvo naktis, buvo iškviesti narai, bet ir jie nieko nerado. Beje, Amazonės vanduo net dieną drumzlinas. Policininkai naktį pradėjo įgulos apklausą, rodė kažkokių žmonių nuotraukas.

Vėliau jie paprašė leidimo kitą dieną, kai laivas stovės reide ir lauks leidimo išplaukti į Graikiją, papildomai apžiūrėti laivo korpusą.

Tąkart jie apieškojo tik povandeninę laivo dalį ir rado dvi narkotikų pakuotes. Michailo manymu, kadangi jos rastos kingstone, policininkai turėjo suprasti, kad iš mašinų skyriaus į jį nepateksi, be to, gylis ten buvo 9 metrai.

Įgula, neturinti nei patirties, nei reikiamos įrangos, negalėjo to padaryti.

Prieš „Skyros“ išplaukiant iš Brazilijos uosto M. Makejenkovas ir vyr. mechanikas buvo nuvežti pas Santareno uosto kapitoną ir papildomai apklausti. Susikalbėti portugalų kalba padėjo laivo agentas.

Tada laivas su visa įgula išplaukė į Graikijos Korinto (Corinth) uostą. Kelionė truko apie dvi savaites.

Iš pradžių istorija su narkotikais įgulai neatrodė esanti labai sudėtinga. Įvykus incidentui apie jį buvo pranešta laivo savininkui. Įgula nuolatos palaikė ryšį su kompanija. Atrodė, kad nerimauti nėra ko.

Graikijoje - trečias paketas

Laivui artėjant prie Graikijos uosto, į jį įlipęs locmanas pranešė, kad bus įprastinis laivų, atvykstančių iš Brazilijos, povandeninės dalies patikrinimas.

Atvyko pakrančių apsaugos tarnybos grupė. Žinoma, įgula iš karto papasakojo apie nuotykius Brazilijoje. Grupė apžiūrėjo laivo korpusą ir pasakė, kad viskas gerai, galima švartuotis prie krantinės.

Bet Michailas mano, kad ji iš karto pastebėjo dar vieną narkotikų paketą, nes vanduo ten buvo labai skaidrus, bet tiesiog norėjo matyti įgulos reakciją. Jo manymu, Graikijos pakrančių apsaugos tarnyba informaciją gavo iš amerikiečių.

Iki tol, kol laivas buvo prišvartuotas, praėjo valanda. Tada subėgo pakrančių apsaugos tarnybos pareigūnai su automatais, visą įgulą surinko ant tiltelio. Povandenininkų grupė apžiūrėjo laivo povandeninę dalį ir ištraukė trečią paketą. Jis buvo toks pat kaip ir braziliški.

Taip išeina, kad arba Brazilijos pareigūnai nepastebėjo trečio paketo, arba jis buvo prikabintas per tas 6 valandas, kurios praėjo nuo to laiko, kai policija pasišalino iš laivo „Skyros“ ir jis išplaukė į Graikiją.

Kai buvo rastas trečias paketas, požiūris į įgulą pasikeitė. „Mus pasodino į kalėjimą balandžio 27 d. Iki to momento jokios informacijos iš Brazilijos nebuvo.

Mūsų advokatas vėliau užklausė, tada sužinojome, kad jie surado narus ir pasodino“, - pasakojo vyr. kapitono padėjėjas.

Atsakinga uosto apsauga?

Michailas pasakojo, kad advokatai užsakė techninę ekspertizę, įrodančią, kad jūrininkai negalėjo padėti narkotikų nei iš laivo vidaus, nei iš išorės.

Ar buvo pasirašyta saugumo deklaracija laivui atplaukus į Brazilijos Santareno uostą, „Skyros“ kapitono vyr. padėjėjas neprisiminė.

Pasak jo, uosto apsauga turi prisiimti atsakomybę už laivo povandeninės dalies saugumą. Įgula už tai neatsako, nes neturi galimybės apžiūrėti laivo po vandeniu.

Pasak LJS pirmininko P. Bekėžos, visai galimas dalykas, kad „Skyros“ kapitonas ir įgula yra tikrai niekuo dėti dėl tų narkotikų.

Jie galėjo apie juos neturėti jokių žinių, nes laivui stovint uoste neturėjo galimybės patys patikrinti, kas yra po vandeniu. „Narai iš kokio nors katerio gali laisvai panerti po laivu.

O jeigu taip šilta kaip Brazilijoje, galima nusileisti ir su akvalangais. Prityrę narai, jeigu laivas stovi prie krantinės, kad ir prastas matomumas, jį visada suras“, - sakė P. Bekėža.

Jo teigimu, tokių dalykų gali atsitikti ir įgulai nežinant. Gali būti, kad vienas kitas įgulos narys žino, o dauguma - ne. „Deja, pasitaiko, kad laivų įgulos užsiima narkotikų gabenimu.

Samdomos juos plukdyti į Jungtines Valstijas. Yra tokių atvejų buvę. Mes turime informacijos, kad Jungtinės Valstijos yra sulaikiusios ne vieną laivą su bendradarbiaujančia įgula“, - sakė LJS pirmininkas.

Ar įgula turėjo galimybę?

Ar tikrai prie kingstono nebuvo galima patekti per mašinų skyrių, paprašėme pakomentuoti mechaniką, buvusį ilgametį Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorių Viktorą Senčilą.

Pasak jo, viskas priklauso nuo to, kurioje kingstono dalyje buvo padėti narkotikai. „Kingstono dėžė turi vožtuvą. Už jo esanti kingstono dalis gali būti pasiekiama ir iš mašinų skyriaus. Kai mes dirbome Afrikoje, patys valėme kingstonus, nes jie iš vidaus apaugdavo kriauklėmis.

Uždarydavome vožtuvą, atidarydavome tą dalį, esančią už jo, ir valydavome. Todėl vienareikšmiškai komentuoti situacijos nenorėčiau. Reikia žinoti, kokios konstrukcijos buvo kingstono dėžė ir kurioje dalyje buvo tie narkotikai.

Tačiau tokios aplinkybės kaip paslėpto paketo svoris - 50 kg, padėjimo vieta - bortinio kingstono dėžė už grotų iki vožtuvo ir padėjimo gylis - 9 metrai vis dėlto verčia manyti, kad negalima buvo tai padaryti iš mašinų skyriaus pusės. Tai galėjo padaryti tik narai su specialia įranga“, - savo nuomonę išsakė V. Senčila.

"Man susidaro įspūdis, kad pakrančių apsaugos pareigūnai sužlugdė kažkokių policininkų operaciją. Nes buvo atvažiavusi uosto policija, kieti vaikinai, niekada tokios uosto policijos nebuvau matęs, kažkodėl su automatais, ir jie ant krantinės barėsi su pakrančių apsaugos pareigūnais.

Juk jeigu buvo turima informacijos apie narkotikus, buvo galima pasiruošti ir sučiupti. Prieplauka viena, prie kurios švartuojami laivai su sojos pupelėmis, buvo galima stebėti įgulą, į ją infiltruoti pareigūną ir t. t.

Mūsų advokatai sakė, kad galime nesijaudinti, duosime parodymus ir galėsime grįžti į laivą. Bet kai buvo pasakyta, kad mus tris - į kalėjimą, o likusios įgulos narius - į laivą ir jis areštuojamas, mus ir mūsų advokatus ištiko šokas", - pasakojo M. Makejenkovas.

Pasak jo, įgulai pareikšti kaltinimai kaip nusikalstamai grupuotei „narkotrafiko“ tarp Brazilijos ir Graikijos organizavimu.

Kas turi ginti jūrininkų interesus?

Paklaustas, kas esant štai tokiai situacijai turėtų ginti laivo kapitono, Lietuvos piliečio, interesus, LJS pirmininkas P. Bekėža atsakė: "Mūsų šalies Užsienio reikalų ministerija turėtų domėtis tuo reikalu, atstovauti jam ir ginti savo pilietį.

Tai būtina ir pagal Konstituciją, ir kitus teisės aktus. Tada, kai mūsų jūrininkai buvo įkalinti Amerikoje, Lietuvos URM gerokai padirbėjo. Dabartinis atvejis toks pats.

Nesvarbu, kad mūsų šalies pilietis dirbo užsienio laive, jį vis tiek turi ginti Lietuvos valstybė. O vyr. mechaniku turi pasirūpinti Filipinai.

Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamentas galėtų užklausti to Graikijos uosto, kuriame buvo areštuotas laivas, ir sužinoti Lietuvos kapitono pavardę ir ar jam reikalinga pagalba. Nors greičiausiai įvykis departamentui žinomas. Nes paprastai, kai nutinka kokie nors panašūs incidentai, jam turėtų būti pranešta", - sakė P. Bekėža.

Vis dėlto atrodo, kad Lietuvos transporto saugos administracija apie šį įvykį nėra informuota. Jos atstovė spaudai Dovilė Karužienė į „Vakarų ekspreso“ paklausimą atsakė taip: „Kadangi tai nėra susiję su jūrininko kvalifikacija laivybos saugumo srityje ar jūrininkams išduodamų dokumentų klausimais, ši situacija nėra Lietuvos transporto saugos administracijos Jūrų departamento jurisdikcijoje.“

Kapitono vyr. padėjėjas M. Makejenkovas sako susisiekęs su Rusijos diplomatais ir Atėnuose, ir Korinte, su jais palaikomas ryšys, jie atsako į telefono skambučius. Į klausimą, ar teisėtai 19 žmonių laikoma Graikijoje areštuotame laive, o trys kalėjime už nieką, buvo atsakyta, kad tokios Graikijos jurisdikcijos normos.

Pagal šios šalies įstatymus juos galima laikyti iki 18 mėnesių. Pasirodo, ir Rusijos užsienio reikalų ministerija šiuo atveju nieko negali padaryti, nes nepažeisti šalies įstatymai.

Kameroje dviese su kapitonu

Michailas pasakojo, kad sąlygos amerikietiško stiliaus tardymo izoliatoriuje, kuriame jie kalinami ir laukia teismo, gana neblogos. Jie gyvena tame barake, kuriame daug rusakalbių graikų.

Kamerose laikoma po du žmones. Sakoma, kad kituose barakuose sąlygos kur kas blogesnės. Kameros atidaromos 7.30 val. Michailas gyvena su kapitonu, o vyr. mechanikas kol kas gyvena vienas. Iki 11 val. laisvas laikas.

Galima pasivaikščioti, pažaisti krepšinį, nes yra gana gera krepšinio aikštelė. Kapitono vyr. padėjėjas juokauja, jog sąlygos kaip sporto stovykloje. Nuo 12 iki 14 val. - ramybės valandos, o paskui iki vakarienės vėl laisvas režimas.

„Dvi savaites mes sėdėjome Korinto policijos poskyryje. Ten tai blogai. Pasivaikščioti negali. Sėdi, tamsu, bjauru“, - prisiminė Michailas.

Pasak jo, kompanija moka jūrininkams atlyginimus, palaiko juos, atsiunčia pinigų smulkioms išlaidoms. Advokatai norėjo pasiekti, kad jūrininkams būtų taikomas namų areštas, bet nepavyko.

Advokatai sako, kad teismas gali vykti tik kitų metų sausį, vasarį. Pasak Michailo, jie bandys siekti, kad procesas vyktų greičiau, nes nepakanka įkalčių.

„Keista, kad advokatas neskuba ateiti pas mane ar kapitoną ir paimti visą informaciją, kaip viskas vyko žingsnis po žingsnio. Advokatų arkliukas - narkotikai povandeninėje laivo dalyje, toje vietoje, kurios įgula negalėjo pasiekti“, - pasakojo laivo „Skyros“ kapitono vyr. padėjėjas.

M. Makejenkovas bando atkreipti dėmesį į tai, kad jūrininkų niekas negina ir jie gali pakliūti į įvairias istorijas būdami nekalti, jau nekalbant apie piratavimą.

„Gelbėsi jūroje žmones ant plausto, o paskui užsuksi į Graikijos uostą ir gali būti apkaltintas nelegalų gabenimu. Toje istorijoje mus gąsdina Graikijos teisėsauga.

Sakoma, kad žmonių likimas gali priklausyti nuo teisėjo nuotaikos. Kiek man žinoma, nekaltumo prezumpcijos čia nėra. Reikia įrodyti, kad mes nekalti“, - sakė jis.