Kas turi rūpintis užsienio jūrininkais Klaipėdos uoste (4)

Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Dėl darbo jūrų laivyboje reikalauja, kad į šalies jūrų uostą atvykusių laivų jūrininkams būtų teikiamos tam tikros paslaugos. Anksčiau tuo rūpinosi Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS), bet dabar ji to nebedaro. Jos pirmininkas Petras Bekėža teigia, kad šitą funkciją turi vykdyti valstybinės institucijos.

2021 m. lapkričio 18 d. 178 (8431) numerio straipsnyje „Jūrininkų sąjunga ėmėsi kraštutinių priemonių“ rašėme, kad LJS trūko kantrybė metų metais kalbėti apie dienpinigius, mokamus jūrininkams, dirbantiems su Lietuvos vėliava plaukiojančiuose laivuose, dėl ko jie gauna mažas pensijas.

Niekas negirdi LJS šauksmo, kad šalies jūrininkai yra padalinti į dvi stovyklas: Europos Sąjungos šalių laivuose dirbantiems nereikia mokėti mokesčių, o trečiųjų šalių laivuose - reikia. Tad pernai ji kreipėsi į Tarptautinę darbo organizaciją ir informavo, kad Lietuva nesilaiko konvencijos Dėl darbo jūrų laivyboje (MLC) reikalavimų. Tęsiame su LJS pirmininku P. Bekėža pernai pradėtą pokalbį.

Atgaivinta Jūrininkų gerovės taryba

LJS pirmininkas P. Bekėža sako, kad šlubuoja Jūrininkų gerovės tarybos Lietuvoje klausimas. Ji buvo patvirtinta, tiksliau, atgaivinta pernai vasarą. Tokia taryba Lietuvoje veikė ir anksčiau, pavyzdžiui, 2014 metais, paskui jos veikla nutrūko.

Pasak LJS pirmininko, pernai vieną kartą atgaivintos Jūrininkų gerovės tarybos nariai buvo susirinkę, jos primininku išrinktas Saulius Šiaučiūnas, pavaduotoja - Eglė Vyšniauskaitė.

Jūrininkų gerovės taryba turi nuspręsti, kokios paslaugos turi būti teikiamos į Klaipėdos uostą atplaukusių laivų jūrininkams.

"Taryba atgaivinta su tikslu peržiūrėti visus reikalavimus, kurie keliami tarptautinės konvencijos dėl į šalį atvykusių užsienio jūrininkų, ir nustatyti, kokių būtent paslaugų jiems reikia svetimame uoste. Kai kurios paslaugos tapo nereikalingos. Pavyzdžiui, į miestą iš uosto nueiti galima ir pėsčiomis, tačiau kai kuriose paties uosto teritorijose vaikščioti negalima, ten vežioja transportas.

Kitas dalykas, autobusai patogiai nevažiuoja iki buvosios Tarptautinės jūrų perkėlos, Klaipėdos konteinerių terminalo. Susisiekimo ministerijos raštuose teigiama, kad skirti lėšų transportavimo priemonėms nėra reikalo, kadangi tai užtikrina miesto transportas, aš su tuo nesutinku", - aiškino P. Bekėža. Jo manymu, turi būti nustatyta viena ar kelios valstybinės įstaigos, atsakingos už jūrininkų aptarnavimą Klaipėdoje ir tam numatytas finansavimas.

Funkciją vykdė LJS

LJS, gavusi lėšų iš Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) Jūrininkų rėmimo fondo apie 1 milijoną JAV dolerių, 2005-aisiais pastatė Jūrininkų centrą Agluonos gatvėje, kuris anuomet kainavo 2,5 mln. litų. Buvo įsteigta ir įmonė, teikusi užsienio jūrininkams įvairias paslaugas.

Bet 2018 metais Jūrininkų centrą LJS pardavė UAB Jūrininkų treniruočių centrui. Tokio didelio pastato išlaikymas LJS, gyvenančiai tik iš narių mokesčių, kėlė rūpesčių.

Be to, šiais laikais, turint omenyje ir dabartines komunikacijos priemones, kai kurios paslaugos užsienio jūrininkams nėra būtinos, tad tokio didelio pastato nebereikia.

„Pardavėme Jūrininkų centro pastatą, nes ant savo pečių nešti tokią naštą buvo sunku, o iš valstybės jokios paramos negavome. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija anksčiau truputėlį prisidėdavo prie tos veiklos, bet tai buvo lašas jūroje. Tuometinį susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių ir Uosto direkciją iš anksto informavome, kad centrą parduosime ir rūpinimosi užsienio jūrininkais funkcijos nebevykdysime“, - „Vakarų ekspresui“ sakė P. Bekėža.

Jo teigimu, pernai pačioje metų pradžioje ir dabartinis susisiekimo ministras Marius Skuodis buvo informuotas apie situaciją dėl užsienio jūrininkų.

Dirba keli savanoriai

LJS pirmininko teigimu, pagal tarptautinę konvenciją Dėl darbo jūroje, t. y. MLC konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo 2013 metais, rūpinimosi užsienio jūrininkais funkcijas turi vykdyti valstybė. Ji turi numatyti ir skirti lėšų tokiai misijai atlikti: arba pati imtis tokios veiklos, arba samdyti ką nors, kas ją vykdytų.

Pasak P. Bekėžos, dabar, kai pakeistas įstatymas ir nuspręsta valstybės įmonę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją paversti akcine bendrove, įstatyme nebeliko ir tos rūpinimosi užsienio jūrininkais funkcijos, kurią ji turėtų atlikti. Anksčiau valstybė buvo įpareigojusi Uosto direkciją vykdyti šią funkciją.

LJS pirmininko teigimu, senasis Uosto įstatymas dar galioja iki 2023 m., Uosto direkcija šitos funkcijos nevykdo, nors privalėtų.

P. Bekėža pasakojo, kad LJS turi kelis savanorius, kurie važiuoja į uoste stovinčius užsienio laivus, sudaro jų jūrininkams galimybę susisiekti su namais tiesiai iš laivų pigiau, nei tai jie galėtų padaryti išėję į miestą. Kitos paslaugos užsienio jūrininkams nėra teikiamos.

Manyčiau, kad pas mus apie savus jūrininkus(kurių yra lašelis jūroje) nieks nieko nesupranta ir niekam nereikalinga, tik galvos skausmas? Aš labai gerai suprantu ir užjaučiu poną Petrą, kuris daužo galva į sieną, o ji ne mūrinė o plieninė ir, manyčiau, kad jos įveikti vargu bus galima,? Reikia tikėti, kad išnyks iš Lietuvos tokia profesija, kaip JŪRININKAS ir visiems bus ramu, ypač valdžiai!!!🐅⚓🚢
Algimantas Požela, 2022-01-13 12:16
O tikrai. Ar reikia vis dar rūpintis? Čia kaip koks reabilitacijos centras - atplaukė jūrininkas ir bėga ieškoti pagalbos. Ne pabėgėliai gi. Gali eiti į miestą ir daryti ką nori
Sovietinė atgyvena, 2022-01-13 11:17
Ne kalbesiu apie Hamburgo, Rotrlerdamo,Antverpeno uostus, bet daug kur jurininkai rupinasi taip vadinamieji Maklakai- privatus asmenis, kurie prievaziuoja prie laivu ir siulo, ekskursijas, interneto sim korteles,shoping turus ir tt. Pas mus gi pasekti uosta manau labai sunku, nes kiek vienas terminalas turi savu taisikliu ir jiems jurininku problemos ne rupi,o svetimu isileisti jie nenori del visokiu aplinkybiu.
Kapitonas, 2022-01-13 10:24
Sidebar placeholder