Klaipėdos uoste - ypatingas dėmesys saugai

Klaipėdos uostas yra ypatingos reikšmės strateginis objektas, todėl saugumui užtikrinti čia skiriamas išskirtinis dėmesys. Uosto direkcija yra įdiegusi vaizdo stebėjimo, balsinių pranešimų, saugios navigacijos, pavojingųjų krovinių stebėjimo ir laivų eismo valdymo sistemas. Incidento ar ekstremaliojo įvykio metu pagal iš anksto patvirtintus veiksmų planus reaguoja Uosto direkcijos budinčios uosto kapitonui pavaldžios tarnybos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, būdama atsakinga už uosto veiklos administravimą, saugios laivybos uoste užtikrinimą, uosto vystymą ir infrastruktūros gerinimą, taip pat organizuoja žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus bei taršos naftos produktais uosto akvatorijoje likvidavimą, daug dėmesio kasmet skiriama incidentų uoste prevencijai. "Šiemet jau esame suorganizavę šešerias pratybas uoste, dar dvejose dalyvavome kartu su kitomis įmonėmis.

Pratybų metu pasitikriname, ar visos tarnybos yra pasiruošusios reaguoti, kaip vyktų įvykio koordinavimas, jeigu įvykis uoste būtų realus. Pratybų metu siekiame tobulinti informacijos sklaidą tarp institucijų, juk keičiasi žmonės, keičiasi jų telefono numeriai, pavaldumas, organizacijų struktūros. Informacijos perdavimas laiku kiekvieno įvykio ar incidento atveju yra gyvybiškai svarbus", - sako Uosto direkcijos civilinės saugos specialistė Audronė Karmazinienė.

Įvairių incidentų ir įvykių prevencijai Uosto direkcija taip pat yra patvirtinusi prevencinių priemonių planą, kuris numato, kas turi būti įdiegta ar patobulinta artimiausiais metais.

Vienas svarbiausių dokumentų, padedantis Uosto direkcijai greitai ir užtikrintai reaguoti incidentų ar įvykių metu - Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas.

Atlikus rizikos analizę, pagal galimas ekstremalias situacijas buvo sudaryti veiksmų planai ir atsakingų institucijų informavimo schemos. Planas apibrėžia, kam skirtingais atvejais suteikiama informacija, per kiek laiko ir kokios pajėgos turi įsitraukti. Pagal ekstremaliųjų situacijų ir įvykių kriterijus kiekvienas atvejis yra vertinamas ir skirstomas į grupes. „Uosto direkcijoje veikia balsinių pranešimų sistema, kuri šiandien ypač palengvina dispečerių darbą. Suformavus balsinį pranešimą, sistema vienu metu jį išsiunčia informavimo schemoje nurodytiems atsakingiems asmenims. Balsinių pranešimų sistema yra sujungta su laivybos uoste valdymo informacine sistema (LUVIS), kurioje turime maždaug dešimt skirtingų scenarijų. Visi jie buvo sukurti grupuojant įvykius pagal tipą. Scenarijus dispečeriui palengvina darbą, įvykio metu nebereikia galvoti, kam turi būti pranešta, kokius veiksmus ir kokia tvarka atlikti“, - teigia Uosto direkcijos Uosto priežiūros skyriaus vyriausioji dispečerė Renata Strazdauskienė. Dispečeris siunčia balsinius pranešimus apie incidento ar ekstremaliojo įvykio eigą tol, kol jis likviduojamas. Sistema taip pat fiksuoja, ar gavėjas išklausė siųstą balsinį pranešimą.

Laivybos uoste valdymo informacinė sistema (LUVIS) skirta automatizuotai valdyti laivybos procesus uoste. Ji užtikrina darnų uosto kapitono tarnybų, laivų agentų, laivų savininkų ir uosto vilkikų darbą, sumažina uosto tarnybų tarpusavio veiksmų koordinavimo poreikį bei žmogiškojo faktoriaus įtaką uosto laivybos valdymo procesuose.

„Laivo kapitonas yra įpareigotas pranešti Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybai apie incidentą uoste ar taršos atvejį. Tačiau, pastebėję galimą naftos produktų išsiliejimą uosto akvatorijoje ar esant padidėjusiam dulkėtumui ar triukšmui, dažnai kreipiasi tiek ūkiniai subjektai, tiek gyventojai“, - sako Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Uosto direkcija vandens taršos naftos produktais stebėsenai uosto akvatorijoje yra įrengusi 12 naftos produktų aptikimo daviklių. Oro taršos ir triukšmo stebėsenai naudojami 5 davikliai ir 3 matavimo stotelės.

„Uosto akvatorijoje davikliui užfiksavus išsiliejusius naftos produktus, budintis dispečeris gauna pranešimą LUVIS sistemoje. Jis informuoja Uosto priežiūros skyriaus naftos surinkimo operatorius, kurie plaukia į vietą, įvertina situaciją ir stato bonines užtvaras teršalams lokalizuoti. Taip pat aktyvuojamas teršimo incidentų likvidavimo planas“, - teigia aplinkos apsaugos koordinatorius Aleksandras Kaupas. Uosto direkcija yra apsirūpinusi visa naftos produktams surinkti skirta įranga, prireikus pagalba gali būti teikiama ir Klaipėdos miesto ar rajono savivaldybėms.

Nuo 2019 metų spalio Uosto direkcijai taip pat suteikta galimybė naudotis Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio teikiamomis paslaugomis, tai reiškia, kad Uosto direkcijos dispečeris gali realiu laiku girdėti informaciją iš kitų reagavimo tarnybų apie tuo metu vykstantį įvykį ir pagal poreikį įsitraukti į reagavimą.

Vienas paskutinių įvykių, kai spalio 1 dieną iš Klaipėdos uosto išplaukdamas laivas „CL Tomo“ kliudė prie krantinės stovėjusius laivus „Melinda“ ir „PS Houston“. Incidento metu buvo nutraukti prie krantinės stovėjusio tanklaivio švartavimo lynai.

Uosto direkcija veiksmų ėmėsi iškart: incidento vietą operatyviai apžiūrėjo atsakingi Uosto priežiūros skyriaus darbuotojai, tarša neužfiksuota, iškviesti vilkikai, kurie prišvartavo laivą prie krantinės. Apie įvykį nedelsiant buvo informuotos visos atsakingos tarnybos bei institucijos.

„Kiekvienas incidentas uoste yra vertinamas, šiuo metu dirba Uosto direkcijos sudaryta darbo grupė, kuri analizuoja įvykį ir turės pateikti jo vertinimo išvadas. Kiekvienu tokiu atveju ne tik ieškome, kas kaltas, tačiau stengiamės išanalizuoti įvykį taip, kad jis atskleistų, kas nesuveikė, ko trūko, ką galime įsidiegti, kad ateityje išvengtume tokių įvykių. Uosto direkcijos dispečeriai ir inspektoriai savo darbą atliko. Incidento metu nukentėjęs tanklaivis buvo prijungtas prie pakrovos įrangos, kurios sąsaja smūgio metu buvo nutraukta. Per incidentą visi įrenginiai, numatyti tanklaivio krovos saugumui užtikrinti, suveikė. Atsijungė greitojo atjungimo vožtuvai, užsidarė naftos tiekimo linija“, - teigia Uosto direkcijos generalinis direktorius A. Latakas.

Uosto direkcija, siekdama maksimaliai užtikrinti saugą uoste, vadovaujasi ne vienu teisės aktu, tačiau svarbiausi - Uosto direkcijos ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, krašto apsaugos, aplinkos ir vidaus reikalų ministrų įsakymas dėl teršimo incidentų likvidavimo darbų, Lietuvos kariuomenės vado įsakymas dėl žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder