Kodėl „Meridiane“ nebekeliamos baltos burės

„Buvo užsieniečių, norinčių pirkti iš manęs “Meridianą„ ir išsiplukdyti pas save. Bet tada toje vietoje, kur jis stovi Klaipėdoje, atsivertų skylė“, - sako Aloyzas Kuzmarskis, laivo savininkas, VšĮ Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ valdybos pirmininkas.

Šis laivas traukia žmones. Tai objektas, prie kurio fotografuojamasi dažniausiai, kuris rodomas vaikams. Kai mieste vyksta kokie nors renginiai, į jį sulipa daugybė žmonių. Miestui jis vis dar reikalingas.

„Restorane “Meridianas„ jau kelis kartus buvome nuėję papietauti su anūku ir anūkėmis, visai smagu - “Vakarų ekspresui„ sakė kapitonas Vytautas Saulėnas, kuris 1966 metais “Meridiane" atliko dviejų mėnesių praktiką jūroje.

Dešimtą kartą kels bures

„Šiandien jau dirba aukštalipiai, takelažininkai, nes reikia pasiruošti pakelti bures: patikrinti lynus ir visa kita“, - sako A. Kuzmarskis.

Taigi ateinantį šeštadienį, gegužės 27 d., 17 val. barkentinoje „Meridianas“ tradiciškai bus keliamos burės. Ir tai tęsiant tradiciją bus daroma dešimtus metus iš eilės. Pirmos burės po to, kai burlaivis buvo išgelbėtas, buvo pakeltos 2014-aisiais. Šiemet renginį ves ir dainuos operos solistas, grupės „El Fuego“ narys Rokas Spalinskas.

Burių pakėlimu „Meridiane“ simboliškai pažymima vasaros sezono pradžia. Paprastai tai būna jūrinės bendruomenės mini šventė. Tradiciškai joje dalyvauja Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai. Žinia, šis burlaivis buvo mokomasis laivas ir kurį laiką priklausė Klaipėdos jūreivystės mokyklai.

Pasak VšĮ Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ atstovo Gedimino Gudavičiaus, nors burės yra saugomos ir prižiūrimos, pvz., kai Klaipėdoje siaučia dideli vėjai, jos būna nuleidžiamos, po kiekvieno sezono burės atrodo taip, tarsi būtų gerai paburiuota.

Pirmas burių komplektas buvo užsakytas Vokietijoje. Jos atlaikė ne vieną sezoną, bet transporto priemonių anglies dioksido išmetimai ir liepų „medus“ iš baltų jas pavertė juodomis. Išskalbti jų nebebuvo įmanoma.

Vėliau buvo rasta galimybė pasisiūti bures Lietuvoje. Įvertinus aplinkos poveikį nuspręsta joms suteikti kokią nors spalvą. Taip ant „Meridiano“ burių atsirado originalus senas Baltijos jūros žemėlapis. Jos irgi jau tarnauja netrumpai, bet šiemet dar bus tos pačios. Tačiau jau vėl galvojama apie naują komplektą.

ŽAVESYS. Ar galite įsivaizduoti Klaipėdą be šio vaizdo?

Vienintelis vandenyje

Suomijos Turku mieste statyti „Meridianas“ buvo pradėtas 1947 metų vasario 28 d. 1948 metų birželio 10 d. laivo korpusas buvo nuleistas į vandenį, o tais pačiais metais rugpjūčio 30 d. jis buvo baigtas įrengti. Būtent rugpjūčio 30-oji yra laikoma oficialia laivo statybos pabaiga.

Tų pačių metų rudenį „Meridianas“ atplaukė į Klaipėdą. Joje tais pačiais metais įsteigta ir Jūreivystės mokykla, kuriai ir buvo perduotas burlaivis. Į pirmą mokomąjį reisą barkentina išplaukė tik kitais metais, 1949-ųjų vasarą.

Iš visų 91 tos serijos laivų lygiai tokių pačių barkentinų kaip „Meridianas“ buvo 17. Jis vienintelis tebėra vandenyje. Dar likęs yra laivas „Vega“, kuris bazavosi Taline, o dabar yra Suomijoje ant kranto angare.

 „Meridianas“ prisišvartavęs Anglijos Sautamptono uoste, 1961 m.

10 metų, kai vėl nuleistas į vandenį

2012 metų spalio 8 d. Artūras Žičkus, tuometinis laivo savininkas, įsigijęs „Meridianą“ už 1 litą, kreipėsi į Vyriausybę prašydamas skirti vietą Baltijos jūroje ir leisti nuskandinti laivą. Tada verslininkas A. Kuzmarskis ėmė organizuoti burlaivio gelbėjimą.

Tais pačiais metais spalio 11 d. įvyko pirminė laivo apžiūra, o lapkričio 10 d. jis buvo išplukdytas į bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ doką. Nors tądien gerokai lynojo, vaizdžiai tariant, pusė Klaipėdos susirinko jo išlydėti. Pasak G. Gudavičiaus, tada sprendimai buvo priimami labai greitai, nes laivo būklė buvo labai prasta. Vanduo sunkėsi į laivo vidų, buvo įjungti siurbliai. Vidus buvo išpuvęs, pažeistas grybelio.

Po metų, 2013-ųjų lapkričio 9 d., laivo korpusas buvo suremontuotas, atstatytas rangautas, antstatai, takelažas ir kt. ir laivas parplukdytas atgal. Taigi šiemet sukanka 10 metų, kai jis buvo atstatytas, rekonstruotas ir nuleistas į vandenį.

Ir kai jis jau stovėjo prie krantinės, dar metus buvo įrenginėjamas. 2014 metų vasarą įvyko pirmas simbolinis burių pakėlimas, nors laivo vidus dar nebuvo iki galo įrengtas. Visiškai laivas buvo baigtas tvarkyti tų pačių metų gruodį.

PAKELIAMI. Kai „Meridianas“ plukdomas į doką, tenka kelti tiltus.

Apie pagalbą tik svajojama

Dar kartą „Klaipėdos laivų remonto“ doke „Meridianas“ buvo pastatytas 2020-ųjų spalį. Jo dugnas buvo labai apaugęs, reikėjo nuvalyti korpuso povandeninę dalį, prie dugno pritvirtintas balastines dėžes, kurios užtikrina jo stovumą. Buvo pakeista gana daug apkalos lentų. Žinoma, burlaivis buvo perdažytas.

Nors barkentina jau seniai nebeplaukioja, ji tebėra Lietuvos vidaus vandenų laivų registre, kasmet atliekama jos techninė apžiūra.

„Blogiausia, kad sukaupti lėšų barkentinos remontui yra labai sudėtinga. Nes reikia išlaikyti žmones, kurie nuolatos dirba laive, jį prižiūri ir tvarko. Kasmet reikia laive pakeisti tam tikrą kiekį konstrukcinių, apdailos elementų, perdažyti ir kt. Tai nesibaigiantis procesas. Praėjusią vasarą teko keisti visiškai sustreikavusią šildymo ir vėsinimo sistemą. Tikėtumėmės pagalbos ir iš miesto“, - sako G. Gudavičius.

Jo teigimu, socialinė reklama ant burių negelbsti, nes ji, galima sakyti, labiau simbolinė. Šiemet turėjo būti komunikuojama žinutė apie Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, bet liko neužsakyta. Aiškios programos istoriniams laivams išlaikyti, kad būtų galima teikti paraišką rimtesniems darbams, mieste kol kas nėra.

2012 metų rugsėjį Lietuvos kultūros paveldo departamentas priėmė žiaurų, klaipėdiečių akimis žiūrint, sprendimą - išbraukė burlaivį „Meridianas“ iš Kultūros vertybių registro. Tačiau 2019 metais jis buvo priimtas į Europos jūrinio paveldo asociaciją. Jos nariai turi ir muziejinių laivų, „Meridianas“ joje priklauso tai kategorijai - yra eksponatas po atviru dangumi. „Būdami asociacijos nariais, matome, kiek iššūkių yra prižiūrėti istorinius laivus ir juos eksploatuoti. Dalinamės ir semiamės patirties“, - aiškino G. Gudavičius.

DOKE. Burlaivis „Meridianas“ per 10 metų buvo remontuotas doke jau du kartus

Norisi gražesnės aplinkos

Strateginiame miesto plane yra numatyta sutvarkyti skverą šalia „Meridiano“. Dabar, kai priešingoje Danės upės pusėje sutvarkytas Danės skveras, apleista aplinka prie burlaivio dar labiau krenta į akis. Tikėtasi, kad ir šis skveras galėtų būti atnaujintas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, t. y. iki 2023 metų, tačiau taip nenutiko.

„Mūsų norą, kad aplinka būtų sutvarkyta, Savivaldybė išgirdo. Jau vyksta projektavimo darbai. Atrodo, kad kitų metų pavasarį planuojama šį bei tą daryti. Bet bus tvarkoma ne visa teritorija, o tik jos dalis. Pačios krantinės kol kas niekas nesiruošia rekonstruoti, bet kosmetinė apdaila bus“, - kalbėjo G. Gudavičius.

Vaclavas STANKEVIČIUS, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius

Šiemet kaip ir mes, taip ir „Meridianas“ mini gražią 75 metų sukaktį. Jis iki 1965 metų priklausė mokyklai kaip mokomasis laivas. Kai aš įstojau mokytis 1971-aisiais, ji jo jau nebeturėjo. Mes važiavome praktiką atlikti į Rygą, į kitus uostus. Labai graži tradicija, kad bures šiame laive turėdami tam tikrų įgūdžių padeda kelti mūsų mokyklos studentai. Mums tai didelė garbė, kad esame kviečiami, mes tuo didžiuojamės.

Be jokių išlygų dalyvausime ir šiais, ir kitais, ir dar kitais metais. Mes, jūrininkai, tą renginį vertiname ne tik kaip vasaros sezono pradžią, bet ir kaip savo pareigą pagerbti šitą laivą, nors jis amžiams jau prišvartuotas prie krantinės. Jis atidavė duoklę mūsų jūrininkams, padėjo jiems tobulėti. Aš sakyčiau, kad „Meridianas“ yra ir Lietuvos kaip jūrinės valstybės simbolis. Paklauskite bet kurio mūsų šalies gyventojo, kiekvienas pasakys, kur yra šitas burlaivis.

Vytautas SAULĖNAS, Jūrų kapitonų asociacijos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos instruktorius

1966-aisiais mes „Meridiane“ atlikome pirmą praktiką. Tada jis jau bazavosi Rygoje ir, kaip ir pati Klaipėdos jūreivystės mokykla, priklausė Vakarų žuvies pramonės valdybai ir jos mokomųjų laivų būriui kartu su „Kruzenšternu“, „Tropiku“ ir kt. Praktika truko apie du mėnesius. Mes įsėdome krantinėje prie Šiaurinio rago ir plaukėme iš karto į Rygą. Ten treniravomės.

Paskui vykome į Taliną, į Leningradą. Prisimenu, toks motorlaivis nulaužė mums bušpritą, grįžome į Klaipėdą, o laivas vėl išplaukė į Rygą. Praktikos metu kiekvieną rytą vantais viena puse lipdavome į viršų, o kita atgal. Tai būdavo mankšta. O šiaip tai valtis nuleisdavome, bures pakeldavome. Prisitampydavome su jomis ir būdavome labai alkani, nes mus maitindavo už 80 kapeikų.

Mano vienas draugas įsigudrino kajutkompanijoje gauti batono, tada buvo gerai. Kai sovietmečiu „Meridiane“ buvo padarytas restoranas, mes, tik pradėję savo jūrinę praktiką, grupėje susirinkdavome ir piktindavomės. O dabar kartais pats su šeima nueinu į tą laivą papietauti.

Aloyzas KUZMARSKIS, VšĮ Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ vadovas, jūrų krovinių kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkas

Su šituo laivu buvo ir džiaugsmo akimirkų, ir pasididžiavimo klaipėdiečiais momentų. Jaučiu, kad žmonės „Meridianui“ neabejingi. Kai plukdėme pirmą kartą jį remontuoti, prie Danės upės susirinko gausybė žmonių, kiek tikriausiai sovietmečiu ir parade nebūdavo.

Prisimenu, kai po posūkio plukdant į doką laivas pradėjo skęsti. Siurbliai maksimaliu pajėgumu siurbė vandenį iš triumo, kad laivas būtų plūdrus. Ketinome kviesti kitus laivus su siurbliais, bet dokas buvo nebetoli ir tik tik spėjome.

Šiandien laivas stovi stabiliai, yra tvirtas. Jo korpusas puikios būklės. Nors jis stovi prie krantinės, jam keliami tokie patys reikalavimai kaip plaukiantiems laivams. Kas 5 metus jis turi būti dokuojamas, patikrinamas korpuso, stiebų storis ir kt. Priešingu atveju laivas turėtų būti iškeltas ant kranto.

Namo ir laivo išlaikymas nepalyginami dalykai. Laive viskas turi būti prižiūrima - ir elektra, ir lynai, ir talkelažas, ir visa kita, jame turi būti įgula, dailidė, kuris nuolatos prižiūrėtų medieną. Šiemet dalį medienos pakeitėme, jau komplektuojame medieną, kuri bus keičiama kitais metais. Laivas yra gyvas „sutvėrimas“. Jo priežiūra kainuoja didžiulius pinigus. Per metus tam reikia nuo 60 tūkst. eurų ir daugiau.

Be mano šeimos narių, kompanijos „Bega“ ir vienos kitos įmonės, finansinės paramos nesulaukiame. Bet neprarandu vilties, kad prisidės Savivaldybė, nes laivas tarnauja miestui ir jo gyventojams.

Vyto KARACIEJAUS ir VšĮ Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ nuotr.