Kol laivas stovėjo Klaipėdos uoste, kuriame jis būna itin retas svečias, per gruodį ir sausį atlikta daug jo vidaus patalpų remonto darbų, kurių negalima daryti, kai laive dirba visa įgula ir mokslinis personalas.
Pernai „Mintis“ 230 dienų per metus nebuvo savo uoste. 2021-aisiais ne Lietuvoje, t. y. Lenkijoje ir Vokietijoje, laivas dirbo 97 dienas, o savo šalyje - tik 23 dienas.
Šių metų pirmą pusmetį „Mintis“ dalyvaus moksliniuose tyrimuose prie Lenkijos ir Lietuvos krantų, dirbs tarp Lenkijos ir Vokietijos.
Uždirba daugiau kaip milijoną
Mokslinių tyrimų laivą „Mintis“ prieš 7 metus 2014-aisiais pastatė Vakarų Baltijos laivų statykla. 2020 metų sausį, praėjus 5 darbo metams, jam buvo atliktas pirmas dokavimas Ispanijoje, nes tuo metu laivas dirbo Viduržiemio jūroje ir plukdyti jį į Klaipėdą būtų buvę labai brangu. Dr. Benediktas Petrauskas, KU infrastruktūros ir plėtros prorektorius, sako, kad laivo techninė būklė labai gera, bet po trejų metų jį vėl reikės dokuoti.
B. Petrausko teigimu, Baltijos jūroje tikrai nėra daug tokių laivų kaip „Mintis“, kurie galėtų gręžtis į jūros dugną, paimti mėginius. Tad šis laivas visiškai išlaiko save, be to, jo sąskaita išlaikomi ir kiti du KU laivai.
Priminsime, kad reprezentacinis KU burlaivis „Brabander“ taip pat atlieka tam tikrus mokslinius darbus, bet, žinoma, kur kas mažiau. Pavyzdžiui, juo naudojasi povandeninės archeologijos mokslininkai. KU jachta „Odisėja“ skirta reprezentaciniams, tiriamiesiems ir mokomiesiems tikslams. Beje, burlaivyje „Brabander“ ir jachtoje „Odisėja“ mokosi ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai, ir Klaipėdos kadetų mokyklos moksleiviai.
B. Petrausko teigimu, visų laivų techninė būklė yra gera. Prieš metus buvo dokuotas ir „Brabanderis“. Pasak jo, kadangi Klaipėdos universitetas yra išskirtinis ir jūrinis, jo laivyno mažinti nežadama.
Imamas ten, kur sudėtingiausi darbai
Užsakymai „Minčiai“ moksliniams tyrimams atlikti formuojami pusmetį į priekį. Pernai šis laivas dalyvavo įgyvendinant tris didelius projektus. Vienas jų buvo energetikos sistemos sinchronizacijos projektas „Harmony Link“, t. y. elektros jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projektas. Jungties trasa eina per Lietuvos, Švedijos ir Lenkijos vandenis. Projektą koordinavo Lenkija.
Pagrindinė Lietuvos laivo užduotis buvo trasos žvalgyba. Dr. Dariaus Daunio, KU mokslo ir inovacijų prorektoriaus, teigimu, sudėtingiausia dalis buvo teritorija, kurioje buvo laidojamas cheminis ginklas. Gylis ten daugiau kaip 100 metrų. Tyrimai buvo atliekami specializuota įranga, vadinamaisiais magnetometrais, jaučiančiais magnetines anomalijas.
„Kai įranga nuleidžiama po vandeniu, ji gali registruoti tokias pavojingas vietas iš 5-10 metrų atstumo. Įranga būna maždaug už pusės kilometro nuo laivo ir yra tempiama palei dugną maždaug 5 metrus virš jo. Visą trasą reikėjo labai tiksliai išžvalgyti, tai buvo ypač sudėtingi darbai“, - pasakojo D. Daunys.
Kitas projektas buvo įgyvendinamas prie Riugeno salos. „Mintis“ padėjo išžvalgyti teritorijas, kuriose numatoma statyti vėjo jėgaines. Vykdyta taip pat gana sudėtinga užduotis, nes reikėjo išžvalgyti teritoriją, ar joje nėra nuskendusių minų.
„Laivas “Mintis„ dažniausiai imamas ten, kur metodologiniu atžvilgiu yra sudėtingiausi darbai, kurie reikalauja specifinio personalo“, - sako D. Daunys. „Pastaruoju metu užsakymų moksliniams tyrimams atsiranda kitame pasaulio gale, prie Singapūro ir kitur. Ten eiti mes su savo laivu nelabai norėtumėme ir negalėtumėme ten dirbti. Mūsų rinka yra Europoje, Šiaurės Europoje, na, dar galime šiek tiek siekti Afrikos“, - sako B. Petrauskas.
Dirba ir Lietuvos labui
Be to, Lietuvos aplinkos apsaugos agentūros prie Aplinkos ministerijos užsakymu laivas „Mintis“ atlieka povandeninių rifų monitoringą, kuris Lietuvoje vykdomas pirmą kartą. KU mokslininkai kuria metodiką.
Iš laivo atliekama visų riedulynų po vandeniu stebėsena. Vykdomi pačių vertingiausių vietų bioįvairovės, mitybos išteklių žuvims atžvilgiu būklės nustatymo darbai.
Pasak D. Daunio, pagal Europos Sąjungos direktyvas, kiekviena šalis turi stebėti savo vertingiausias povandenines teritorijas. „Mes jau baigiame kartografuoti, nustatome tikslias jų buvimo vietas. Beje, mūsų laivas objektus nustato centimetro tikslumu. Jis pozicionuojasi taip, kad po metų gali grįžti ir filmuoti tą patį riedulį. Laivo galimybės labai didelės ir tokiems darbams jis labai tinkamas“, - aiškino D. Daunys.
Be tų didžiųjų darbų, laivas atlieka ir mažesnius darbelius, pavyzdžiui, ima dugno mėginius ir kt.
Dyzelektrinis laivas
Laivas „Mintis“ yra išskirtinis, jis gali šiek tiek plaukti ir naudodamas elektrą. Pasak Tomo Žapnicko, laivo techninės priežiūros inžinieriaus, jis gamina elektros energiją ir naudoja ją propulsijai.
„Tradicinis laivas yra varomas vidaus degimo variklio per veleną. O “Mintis" yra ne visai tradicinė, ji yra dyzelektrinis laivas. Mes gaminame elektrą su dyzeliniais generatoriais, ji varo elektrinius motorus, kurie suka sraigtus. Tai leidžia kombinuoti situacijas, daugiau ar mažiau paleisti dyzelinių generatorių pagal energijos poreikį. Taip galima valdyti energijos poreikį.
Turint omenyje šiuolaikinius reikalavimus mažinti CO2 emisiją, daugelis laivų elektrifikuojasi arba statomi nauji, kurie naudoja švarų kurą ir būna elektriniai arba hibridiniai. Laivas „Mintis“ turi geras galimybes pereiti prie hibridinio varianto. Būtų įmontuojama baterijų sistema, kuri leistų plaukti į uostą arba atlikti matavimus jau turint vadinamąjį nulinį išmetimą.
Bateriją būtų galima pakrauti arba krante, arba su tais pačiais dyzeliniais generatoriais dirbant optimaliu režimu. Kai baterijos būtų pakrautos, galima stabdyti generatorius ir dirbti tik naudojant jas", - pasakojo T. Žapnickas.
Prof. dr. Artūras Razbadauskas, KU rektorius, sakė, kad minčių, jog „Mintis“ galėtų būti hibridinis laivas, yra, tačiau tas procesas kainuotų nemažai. Manoma, kad jam reikėtų apie 2 mln. eurų.
Tarp įgulos narių - ir hidrografai
„Minties“ įgulą sudaro 7 žmonės. Yra kapitonas, turintis vieną padėjėją, du mechanikai: vyr. mechanikas ir antrasis mechanikas, du jūreiviai, o septintas asmuo - virėjas.
Tačiau laivo įgulą sudaro ne tik tradiciniai jūrininkai, bet ir hidrografai, dirbantys su gana sudėtinga moksline įranga ir keliaujantys kartu su laivu, kurio pagrindinė paskirtis - moksliniai tyrimai. Paprastai laive būna vienas ar du KU hidrografai. Pasak D. Daunio, tie hidrografai yra auksiniai žmonės. Ekspedicijos metu „Mintis“ gali paimti iki 11 mokslininkų. Neretai Lietuvos laive dirba ir kitų šalių mokslininkai.
Pasak T. Žapnicko, kai laive dirba kitų šalių mokslininkai, kartais tenka laivą pritaikyti jų poreikiams. „Kol kas atsiliepimai geri. Neturėjome jokių nusiskundimų“, - sako jis.
Katamarano tipo laive „Mintis“ yra 10 kajučių, 18 gultų. Kiekvienoje kajutėje yra dušas ir tualetas, gyvenama po du žmones. Gyvenimo ir darbo sąlygos šiame laive tikrai geros.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą